Mažeikių autobusų parko vadovas: svarbiausia – žmogiškasis veiksnys

Pastaruoju metu vieną iš geriausiai Šiaurės Lietuvoje dirbusių keleivinio transporto įmonių – Mažeikių autobusų parką – sukrėtė ne viena permaina. Skundai, teismai, kolektyvo narių nepasitenkinimas – tokia dar visai neseniai buvo įmonės realybė.

„Mūsų tikslas – suvienyti kolektyvą“, – sako naujasis įmonės vadovas Arvydas ŠEMETA. Su juo, pernelyg nesigilindami į dar visai nesenas bendrovės gyvenimo peripetijas, kalbamės apie Mažeikių autobusų parko dabartį ir jo veiklos perspektyvas.

– Vadovaujate įmonei dar tik keletą mėnesių. Ar, prieš tapdamas Mažeikių autobusų parko direktoriumi, buvote susijęs su keleiviniu transportu?

– Esu energetikas, šioje srityje dirbau apie dvidešimt metų. Restruktūrizavus LESTO bendrovę, darbovietėje neberadau sau vietos.Nutariau dalyvauti Mažeikių savivaldybės skelbtame konkurse autobusų parko direktoriaus pareigoms ir tapau jo nugalėtoju.

Keleivinis transportas man iki šiol buvo beveik nežinoma sritis. Su jo problemomis teko šiek tiek susidurti būnant Mažeikių savivaldybės tarybos nariu.

Tačiau, pradėjus dirbti, situacija įmonėje pasirodė gerokai sudėtingesnė nei atrodė iš šalies.

– Su kokiais sunkumais susidūrėte pradėjęs vadovauti įmonei?

– Visų pirma, nustebino kolektyvo susiskaldymas. Susidarė įspūdis, kad vos ne kiekvienas dirba sau, nėra kolektyvo branduolio ir vienybės. Kaip žinia, dirbdamas vienas, be bendraminčių, daug nepasieksi. Iš pradžių stebėjau situaciją tarsi iš šalies, bandžiau į ją įsigilinti.

Vėliau ėmiausi permainų. Susigrąžinau į įmonę kai kuriuos parką palikusius ilgamečius darbuotojus, kurie atsinešė ne tik patirties, bet ir naujų vėjų bei iniciatyvų. Manau, tik dirbant drauge ir einant viena kryptimi, įmanoma pasiekti gerų rezultatų.

– Kokį įspūdį paliko itin sudėtinga šalies keleivinio transporto situacija?

– Situacija versle išties sudėtinga. Vėlgi – kur kas sudėtingesnė, nei atrodo iš šalies. Ir ne tik mūsų parke.

Vos pradėjęs dirbti, pasistengiau susipažinti su kolegomis iš kitų keleivinio transporto įmonių. Esu labai dėkingas Šiaulių bendrovės „Busturas“ generaliniam direktoriui Viliui Laužikui ne tik už pasidalijimą patirtimi, bet ir už itin šiltą priėmimą. Supratau: nors keleivinio transporto situacija nėra lengva, tačiau įmonių vadovai yra vieningi ir stengiasi nekaišioti vieni kitiems pagalių į ratus.

Akivaizdu, jog keleivinio transporto versle labiausiai trukdo dirbti ne visada naudingi ir pamatuoti politiniai sprendimai. Itin skaudų smūgį keleivinim transportui sudavė ir finansų krizė bei panaikintas lengvatinis PVM tarifas.

Tačiau atėjau į Mažeikių autobusų parką ne dejuoti, o dirbti. Mano manymu, į viską gyvenime reikia žiūrėti filosofiškai: nepakeisi to, ko neįmanoma pakeisti. Ir kolektyvui sakau – neatėjau į įmonę su pinigų maišu; tiesiog drauge dirbsime, kursime, ieškosime geriausių išeičių. Tai – savotiškas kolektyvinis kūrybinis procesas.

– Nuo ko ketinate pradėti darbus?

– Pirmiausia norėtųsi bent šiek tiek atnaujinti keleivinio transporto priemonių parką. Autobusai seni, tenka nemažus pinigus it į balą išmesti jiems remontuoti.

Svarstome apie galimybę įsigyti bent keletą naujesnių, 5-7 metų senumo priemiesčio bei turistinių autobusų. Norėtųsi teikti keleiviams kur kas geresnes paslaugas, negu jie gauna dabar.

Neturėdami pakankamai skirtingos talpos transporto priemonių, negalime dirbti lanksčiai. Ten, kur nėra daug keleivių, galėtume siųsti ir mažesnius autobusus, ypač vasarą, kuomet nereikia į mokyklas vežti moksleivių.

Kiekvienam aišku: kuomet keletą keleivių veža penkiasdešimties vietų autobusas, lėšos naudojamos neracionaliai ir neefektyviai. Tačiau, antra vertus, turime važiuoti ir į vietoves, kur nėra daug keleivių. Teikiame socialinę paslaugą rajono gyventojams, tad privalome užtikrinti jiems bent minimalų susisiekimą su rajono centru.

Norėtųsi ir glaudesnio ryšio su keleiviais – svarstome apie galimybę įdiegti specialias knygas keleiviams, kur jie galėtų surašyti savo pageidavimus ar nusiskundimus.

– Paminėjote apie susiskaldžiusį įmonės kolektyvą. Visi žinome, kad dar neseniai Mažeikių rajono žiniasklaidoje būta ne vieno negatyvaus straipsnio, viešai skambėjo istorijos apie darbuotojų ir valdžios tarpusavio nesutarimus…

– Mūsų kolektyve dirba apie šimtas žmonių. Be abejo, kiekvienas turi savo nuomonę bei požiūrį į darbą. Dar visai neseniai būta ir nesutarimų, ir teismo procesų.

Mano nuomone, į kiekvieną žmogų reikia žiūrėti geranoriškai, tik tokiu atveju gali tikėtis, kad jis atsakys tuo pačiu.

Štai įmonės vairuotojai dar neseniai skundėsi dėl nustatytų pernelyg griežtų degalų sunaudojimo normatyvų. Kaip žinia, tiek degalų sąnaudos, tiek jų taupymo būdai priklauso nuo daugybės veiksnių. Vairuotojai uždirba įmonei pinigus, todėl mes privalome jiems užtikrinti tinkamas darbo sąlygas.

Yra paprastesnių būdų, kaip patikrinti, kiek degalų sunaudoja vienas ar kitas autobusas – įsigijome specialią aparatūrą, padedančią stebėti degalų sąnaudas. Dabar kolektyve nebekyla niekam nereikalingų emocijų. Kol kas patenkinti ir mes, ir vairuotojai.

Mano nuomone, geriau investuoti keletą ar keliolika tūkstančių į techninius sprendimus nei toliau kurstyti aistras kolektyve.

Tikiuosi, kad nesusipratimų bei didelių nesutarimų mūsų darbe ateityje neliks, o visas kolektyvas nuoširdžiai ir vieningai darbuosis miesto bei rajono gyventojų labui.

– Dėkoju už pokalbį ir linkiu sėkmės nelengvame darbe.

Kalbėjosi Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka