Savivaldybėms, turinčioms 30 tūkst. ar daugiau gyventojų bei kurortams Susisiekimo ministerija rekomenduoja parengti Darnaus judumo mieste planus.

„Tai būtų tarsi ateities scenarijai, kaip turėtų būti sukurta miesto darni transporto sistema, kokiomis priemonėmis tai turėtų būti daroma“, – sako Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Gražvydas Jakubauskas.

Pasak jo, darnaus judumo mieste planas – tai teritorinio strateginio planavimo taisyklės, rengiamos patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ir savivaldybės strateginių planų pagrindu, taip pat įvertinant Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 23 d. parengto Komisijos komunikato „Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos judumo sistemos mieste kūrimas“ Nr. 18136/13 nuostatas darnaus judumo srityje.

Planas pirmiausia turėtų būti skirtas užtikrinti darnių ateities transporto scenarijų kūrimą, mažinti neigiamą automobilizacijos poveikį, keisti judumo įpročius ir elgseną, pabrėžiant geresnę gyvenimo kokybę miestuose ir jų prieigose, socialinę įtrauktį ir susisiekimą visomis transporto rūšimis.

Teritorinio strateginio planavimo taisyklės skirtos Darnaus judumo mieste planų rengėjams, įgyvendinančioms institucijoms, planus derinančioms, tvirtinančioms ir priežiūrą vykdančioms institucijoms, kitiems asmenims, dalyvaujantiems jų rengimo procese ir procedūrose.

Planas rengiamas patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ir savivaldybės strateginių planų pagrindu, siekiant atlikti visapusišką transporto ir žmonių judumo analizę mieste, užtikrinti darnių ateities transporto scenarijų kūrimą pabrėžiant geresnę gyvenimo kokybę miestuose ir jų prieigose ir susisiekimą visomis transporto rūšimis bei pėsčiomis

G. Jakubausko teigimu, šiuo metu Lietuvos miestuose vis dar dominuoja stichinė privataus transporto plėtra, viešasis transportas tapo nekonkurencingas. Privačių automobilių Lietuvos gyventojai turi bene daugiausiai Europoje – tūkstančiui gyventojų tenka beveik šeši šimtai. Tačiau 90 proc. lengvųjų automobilių – senesni nei dešimties metų.

„Šiuo metu net 90 proc. kelionių sausuma Lietuvoje atliekama nuosavais automobiliais. Būtina mažinti priklausomybę nuo kelionių automobiliu. Tam reikia taikyti ne tik „kietąsias“ priemones, bet ir sparčiau diegti „minkštąsias priemones”: intelektines sistemas, formuoti darnius judumo įpročius, labiau plėtoti e.paslaugas ir pan. Taip pat būtina stabdyti padriką miestų plėtrą, ypač neplaningą plėtimąsi į priemiesčius, trikdančią efektyvios viešojo transporto sistemos veikimą“, – kalba G. Jakubauskas.

Rengiant Darnaus judumo mieste planus, itin daug dėmesio turėtų būti skirta viešajam transportui skatinti. „Prioritetas neturėtų būti skiriamas gatvėms platinti, nuosaviems automobiliams skirtai infrastruktūrai gerinti. Pirmenybė turėtų būti teikiama viešajam transportui, bevariklio transporto integracijai, modaliniam pasiskirstymui, eismo saugumui, eismo organizavimo tobulinimui ir judumo valdymui, miestų logistikai, žmonių su specialiaisiais poreikiais įtraukčiai, t.y. judumo paklausos valdymui, o ne reakcijai į nevaldomą plėtrą“, – sako G. Jakubauskas.

Parengus Darnaus judumo mieste planus, bus galima kryptingiau plėtoti miestų transportą. „Susisiekimo ministerija siekia sudaryti sąlygas jų parengimui finansuoti panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas. Žinoma, Darnaus judumo mieste planus galėtų pasirengti ir mažesnieji miestai, tačiau labiausiai reikia juos turėti didesniesiems Lietuvos miestams” – sako G. Jakubauskas.

Pasak jo, būsimuosiuose Darnaus judumo mieste planuose turėtų būti šios teminės sritys: viešojo transporto skatinimas, bevariklio transporto integracija, modalinis pasiskirstymas, eismo saugos didinimas, eismo organizavimas ir judumo valdymas, miestų logistika ir universalus dizainas bei žmonių su specialiaisiais poreikiais įtrauktis.

Šios sritys turi remtis esamos situacijos analize: eismo saugos statistika, eismo srautų modeliavimu, miestų gyventojų skaičiaus augimo analize ir tendencijų analize.

Taip pat plane turėtų atsispindėti susisiekimo infrastruktūros siekiamybės iki 2020 m. Tai – viešojo transporto, dviračių, pėsčiųjų dalis kelionių struktūroje, automobilizacijos mažinimo siekiamybės ir pan.

Būsimuosiuose planuose taip pat turėtų būti numatyta ir ES Baltosios knygos tikslų įgyvendinimo strategija miestų rodiklių kontekste – „nulinės vizijos” įgyvendinimas, vidaus degimo varikliais varomų automobilių kiekio mažinimas, viešojo transporto skatinimas.

Darnaus judumo miestuose planai turėtų būti suderinti su jau galiojančiais ir rengtinais teritorijų planavimo dokumentais, plėtros programomis, strategijomis.

Pasak G. Jakubausko, Susisiekimo ministerija įtraukė Darnaus judumo mieste planų rengimą į remtinų priemonių 2014-2020 m. ES lėšomis veiksmų programos projektą.

 

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka