Ne vilniečių kompensacijoms už važiavimą viešuoju transportu – milijonai eurų

liepos 14 04:37 2015 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika Lankytojai Patirtis

eis-vlnBirželio pradžioje Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą dėl savivaldybėms paskirstomo gyventojų pajamų mokesčio. Nustatyta, jog labiausiai pažeidžiami Vilniaus  interesai, nes miesto savivaldybei, palyginti su kitomis savivaldybėmis, nustatyta mažiausia pervedama GMP dalis.

Konstitucinis Teismas taip pat nurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybei  nustatyti aiškius kiekvienai savivaldybei tenkančios GPM dalies kriterijus.  Vienas iš kriterijų galėtų būti ir apskaičiuotos keleivių vežėjams skiriamos transporto lengvatos.

Nuleidžiama iš viršaus

Lengvatas važiuoti viešuoju transportu tam tikrų visuomenės sluoksnių atstovams numato Seimas. Jau tapo įprasta, kad lengvatos dosniausiai dalijamos prieš vienus ar kitus šalyje vykstančius rinkimus. Tačiau prievolė kompensuoti vežėjams už lengvatomis besinaudojančių keleivių vežimą užkraunama ant savivaldybių pečių.

„Šalyje galiojantys įstatymai savivaldybes įpareigoja atsiskaityti su keleivių vežėjais už lengvatomis besinaudojančių keleivių vežimą. Tačiau, kaip žinome, tai daroma toli gražu ne visada. Lėšas, skirtas dotacijoms bei kompensacijoms, savivaldybės neretai naudoja kitoms reikmėms. Mūsų manymu, būtų teisingiau, jei lėšos kompensuoti vežėjams už lengvatomis besinaudojančių keleivių vežimą būtų numatytos valstybės biudžete“, – sako asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovas Eugenijus Stolovickij.

Tokia tvarka Lietuvoje galiojo iki 2006-ųjų.

„Už lengvatas turėtų mokėti tas, kas jas nustato. Kadangi lengvatas nustato Seimas, tai ir lėšos atsiskaityti su vežėjais turėtų būti numatomos valstybės biudžete. Kita vertus, savivaldybių tarybos nustato vežimo kainas, nuo kurių skaičiuojamos transporto lengvatų kompensacijos. Tokiu būdu kyla ginčų tarp valstybės institucijų ir savivaldybių. Galbūt abiem pusėms būtų priimtinas kompromisinis variantas – pusė transporto lengvatų kompensacijų moką valstybė, likusią pusę – savivaldybė?“, – svarsto bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis.

Ne visos skolose paskendusios Lietuvos savivaldybės  įstengia laiku atsiskaityti su vežėjais. Tačiau sudėtingiausia situacija – sostinėje. Čia savivaldybei tenka kompensuoti lengvatas ne tik vilniečiams, bet ir į sostinę atvykusiems kitų miestų gyventojams: studentams, moksleiviams, pensininkams ir pan.

Lengvatos – tos pačios

„Tiek vilniečiams, tiek studentams iš kitų miestų suteikiama 80 proc. lengvata naudotis sostinės viešuoju transportu. Tai reiškia, kad studentai bei moksleiviai moka už važiavimą vos 20 proc. bilieto kainos. Likusią sumą mūsų įmonei privalo kompensuoti Vilniaus miesto savivaldybė“, – sako G. Nakutis.

Nuolaida važiuoti viešuoju transportu suteikiama ir pensinio amžiaus žmonėms, ilgesniam ar trumpesniam laikotarpiui atvykusiems į Vilnių. Su 80 proc. nuolaida Vilniaus autobusais bei troleibusais važinėja ir Vilniaus rajono moksleiviai. Tačiau jų tėvų mokama gyventojų pajamų mokestis liekia toje savivaldybėje, iš kurių moksleiviai ar studentai yra atvykę.

Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės informacija, 2013-aisiais Vilniuje dirbantys žmonės sumokėjo 1,9 mlrd. gyventojų pajamų mokesčio. Tačiau mieste liko mažiau nei penktadalis lėšų – likusios perskirstytos kitoms savivaldybėms, dalis pateko į valstybės biudžetą.

Apskaičiuoti – sudėtinga

Vilniuje 80 proc. lengvata naudojasi apie 75-78 tūkst. keleivių, iš jų moksleivių ir dieninių skyrių studentų yra maždaug vienodai – po 35-36 tūkst.

Remiantis savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos” duomenimis, apie 60 proc. dieninio, vakarinio ar neakivaizdinio skyriaus studentų yra ne vilniečiai. Iš viso Vilniaus aukštosiose mokyklose mokosi apie 62,5 tūkst. studentų, iš kurių tik 20,5 tūkst. baigę Vilniaus vidurines mokyklas, t.y. juos galima laikyti vilniečiais.

2014-aisiais keleiviai, turintys  80 proc. lengvatą, nupirko  bilietų, už kuriuos buvo priskaičiuota 55,5 mln. Lt  (19,1 mln. Eur) transporto lengvatų. Tai sudarė apie 70,5 proc. visų priskaičiuotų (78,7 mln. Lt – 26, 1 mln. Eur) transporto lengvatų.

Keleiviai, kuriems galioja 50 proc. lengvata, nupirko bilietų, už kuriuos priskaičiuota 23,2 mln. Lt (apie 7 mln. EUR), arba 29,5 proc. visos vežėjams numatytos kompensacijų sumos.

„Mūsų apytiksliais apskaičiavimais, sostinės savivaldybė ne Vilniaus miesto gyventojams skiria per metus apie 2,3-2,9 mln. Eur transporto lengvatų (apie 8–10 proc. visų keleivių Vilniuje yra kitų savivaldybių gyventojai), bet jų gali būti ir 4,3 -5,8 mln. Eur, jei darytume prielaidą, kad apie 60 proc. dieninių skyrių studentų yra ne vilniečiai, – sako G. Nakutis.

Taigi suma, kurią Vilniaus miesto savivaldybei tenka atseikėti iš kitų miestų atvykusiems keleiviams už lengvatinį važiavimą miesto viešuoju transportu, nėra tokia jau maža. Jei lengvatas kompensuotų miestų, iš kurių studentai atvykę, savivaldybės, sostinės valdžia galėtų gerokai sutaupyti, o vežėjai kasmet galėtų įsigyti po keliolika naujų, modernių, ekologiškų autobusų. Tokių transporto priemonių sostinėje ypač trūksta.

 

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka