Lietuvos susisiekimo sektorius netrukus turės ilgalaikę viziją – Susisiekimo ministerijoje pristatytas Lietuvos susisiekimo plėtros iki 2050 m. strategijos projektas, kurį po galutinių patikslinimų numatoma patvirtinti dar šį rudenį. Projektą, parengtą per pastaruosius 10 mėnesių, aptarė susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič, ministerijos ekspertai ir ministerijai pavaldžių įmonių bei įstaigų atstovai.
„Kuriamas Lietuvos susisiekimo sektoriui itin svarbus dokumentas, kuris išsamios analizės ir modeliavimo pagrindu nubrėš šio sektoriaus plėtros gaires iki 2050 m. Ilgalaikė strategija leis tikslingai planuoti skirtingų transporto šakų veiklą ir investicijas, gerinti logistikos galimybes ir užtikrinti nuoseklią viso sektoriaus plėtrą“, – sako susisiekimo ministras J. Narkevič.
Kuriant ilgalaikę strategiją buvo įvertinta esama Lietuvos transporto infrastruktūra ir modeliuojami įvairūs galimi šalies susisiekimo plėtros scenarijai, išnagrinėta geroji užsienio valstybių patirtis, atsižvelgta į ilgalaikes tarptautinių organizacijų (EBPO, PEF, PB, JT ir kt.) rekomendacijas ir vizijas susisiekimo srityje.
Pirmame strategijos rengimo etape ypač daug dėmesio buvo skiriama užsienio šalių patirčiai. Strategijos rengėjai „Smart Continent LT”, UAB išnagrinėjo 12 valstybių ilgalaikius susisiekimo dokumentus: Estijos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Maltos, Nyderlandų, Kroatijos, Švedijos, Rusijos, Prancūzijos, Šveicarijos ir Kinijos. Visų nagrinėtų šalių transporto strategijose kaip viena prioritetinių krypčių nurodoma transporto tvarumas ir draugiškumas aplinkai.
Detalesnei analizei iš minėtų šalių pasirinktos trys: Lenkija, kaip kaimyninė, panašaus išsivystymo valstybė, kurios nusimatyti prioritetai gali būti aktualūs Lietuvai, Šveicarija – dėl gerai išvystytos viešojo transporto sistemos ir pažangos netaršaus transporto (tiek keleivinio, tiek krovininio) srityse ir Švedija, savo transporto strategijoje pabrėžianti siekį būti pirmąja valstybe pasaulyje, visiškai atsisakiusia iškastinio kuro.
Atsižvelgiant į Lietuvos siekius ir poreikius bei įvertinant užsienio valstybių patirtį ir ilgalaikius planus, Lietuvos susisiekimo strategijoje nustatyti du prioritetai: aplinkai ir visuomenei draugiškas susisiekimas bei šalies ekonomikai ir konkurencingumui skirta transporto sistema. Pagal šiuos prioritetus formuojami šalies susisiekimo plėtros tikslai ir keliami uždaviniai.
Antras strategijos rengimo etapas buvo skirtas Lietuvos susisiekimo sektoriaus perspektyvinei raidai ir galimiems raidos scenarijams modeliuoti. Atsižvelgiant į makroekonominius ir socialinius rodiklius bei jų ateities prognozes, ekonominę analizę ir prognozes, taip pat į svarbiausius pastarųjų metų susisiekimo sektoriaus pokyčius ir planus Lietuvoje, Baltijos regione ir globalioje aplinkoje, pasaulines susisiekimo sektoriaus valdymo ir aplinkosaugos tendencijas, buvo modeliuojami galimi susisiekimo sektoriaus raidos scenarijai iki 2030 m. ir iki 2050 m.
Baigiamajame etape parengtas konkrečių veiksmų iki 2030 m. planas, kuriame numatyti prioritetiniai projektai, preliminarūs jų įgyvendinimo terminai ir projektų seka viso sektoriaus mastu. Taip pat planuojamas preliminarus investicijų poreikis ir finansavimo šaltinių alternatyvos.
Atsižvelgdami į pristatymo metu vykusią diskusiją ir aptartus esminius klausimus, parengtą strategijos projektą dar kartą patikslins ekspertai.
Numatoma, kad jau artimiausiu metu mūsų šalis turės ambicingą ilgalaikę susisiekimo sektoriaus strategiją, atitinkančią Europos Sąjungos reikalavimus ir pagrindinius principus, kuriais turi vadovautis ES šalys.
Susisiekimo ministerijos informacija
Linos Jakubauskienės nuotrauka
