,,Noriu, kad šalia manęs esantiems žmonėms būtų gera…“

sausio 08 05:13 2014 Spausdinti straipsnį Veteranų kampelis

Tokia buvo žinomo transporto specialisto, pramonininko, Šiaulių miesto verslo elito atstovo Stanislovo Vytauto Vaišvilos gyvenimo credo. Per palyginti neilgą gyvenimą (1942–2011) visa savo veikla, darbu, santykiu su žmonėmis Jis liko ištikimas šiai pagrindiniai nuostatai.

Stanislovas Vytautas Vaišvila gimė 1942 m. gegužės 7 d. Pakruojo rajone, Lygumų miestelyje. Tėvai mirę. Šeimoje dar dvi seserys: Joana ir Onutė. Tęsdamas tėvo – mechaniko darbo tradicijas, Stanislovas Vytautas studijavo Kauno politechnikos institute ir 1969 m. baigė autotransporto specialybę, įgijęs inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją.

Tais pačiais metais pagal paskyrimą atvykęs dirbti į Šiaulių autobusų parką, S. V. Vaišvila čia perėjo įvairius profesinius lygmenis: buvo budinčiu mechaniku, eksploatacijos inžinieriumi, įmonės direktoriaus pavaduotoju, vyriausiuoju inžinieriumi, o nuo 1984 m. – direktoriumi. 1991 m. buvo išrinktas Šiaulių autobusų parko direktorių valdybos pirmininku ir paskirtas generaliniu direktoriumi. Per du pirmuosius nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius autotransporto sistema iš esmės pasikeitė. Tuo laiku Lietuvoje vyko autobusų parkų pertvarka ir Šiaulių autobusų parkas 1995 m. pavadintas UAB ,,Busturas“. Šios bendrovės generaliniu direktoriumi S.V. Vaišvila dirbo dvidešimt metų – iki 2004 m. gegužės 24 d. Vadovas rūpinosi geresniu ,,Busturo“ įvaizdžiu, atnaujino dviejų šimtų automobilių ūkį, keitė senuosius ,,Ikarus“ markės autobusus į naujus, šiuolaikiškus, greitesnius, patogius, siekdamas rentabilesnio įmonės darbo, pigesnio autobusų eksploatavimo ir svarbiausia – geresnio gyventojų aptarnavimo. Lietuvos vežėjai vis ryškiau įsitvirtino tarptautinėje vežimų rinkoje, pradėtas turizmo verslas. Tad ,,Busturas“ sudarinėjo sutartis ir palaikė ryšius su didžiausiais automobilių koncernais ir atitinkamomis vokiečių, čekų, norvegų, lenkų firmomis. Dalykinės generalinio direktoriaus kelionės ir pastangos nenuėjo veltui: jau pirmaisiais aktyvios ,,Busturo“ pertvarkos metais net šeši autobusai pagal tarptautinės kvalifikacijos sistemą buvo įvertinti aukščiausiais balais, gavo tolimojo susisiekimo autobusų tinkamumo sertifikatus. Įmonė dirbo pelningai, autobusų ūkis lanksčiai ir be didelių įsiskolinimų kasmet buvo atnaujinamas.

Nuo 1991 m. S. V. Vaišvila aktyviai dalyvavo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA veikloje, buvo renkamas jos nariu, o nuo 1995 m. tapo viceprezidentu (keleivinio transporto sekcijos pirmininku). Už asmeninį indėlį ir pastangas plėtojant nacionalinę kelių transporto sistemą 2006 m. apdovanotas asociacijos Garbės raštu.

S. V. Vaišvilos energija skleidėsi įvairiomis veiklos kryptimis. 1989 m. kai buvo kuriama Šiaulių miesto pramoninkų asociacijos iniciatyvinė grupė, jis buvo vienu iš devynių jos narių, asociacijos įkūrėjų, rūpinosi įstatais, sudarinėjo Šiaulių regiono plėtros planus. Neatsitiktinai tapo ir knygos ,,Lietuvos automobilių transportas XX amžiuje“ bendraautoriumi. Dešimt paskutiniųjų gyvenimo metų S. V. Vaišvila aktyviai dalyvavo ,,Rotary“ klubo veikloje.

2002 m. gimė idėja steigti Lietuvos autotransporto veteranų klubą ,,Automobilininkas“, kurio tikslas buvo suvienyti po visą šalį išsisklaidžiusius ir daug metų autotransporto sistemai atidavusius veteranus, apibendrinti jų sukauptą profesinę patirtį, įtraukti juos į aktyvesnį bendravimą, pasirūpinti jų gyvenimo kokybe. S. V. Vaišvila pats tokią patirtį kaupė nuo 1969 m., tad Šiaulių autotransporto veteranų vienbalsiai buvo pripažintas ,,populiariausiu“ ir išrinktas Šiaulių regiono vadovu (jis rūpinosi ir bendravo su Šiaulių, Telšių, Akmenės, Mažeikių, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio autotransporto veteranais). 2008m. jam suteiktas Garbės veterano vardas.

S. V. Vaišvila šiauliečiams žinomas ne tik kaip ilgametis „Busturo“ direktorius, Jo indėlis į kolegijos veiklą yra neįkainojamas. Nuo 1974 m. savo gamybinę, profesinę patirtį dalijo ir Šiaulių valstybinės kolegijos (tada Šiaulių K. Didžiulio politechnikumo, vėliau – aukštesniosios technikos mokyklos, o nuo 2002 m. – kolegijos) studentams. Jis buvo studentų baigiamųjų darbų kvalifikacinės komisijos nariu, o nuo 1991 m. iki 2004 m. kvalifikacinės komisijos pirmininku. 2005 – 2008 m. kolegijoje transporto inžinerijos katedroje S. V. Vaišvila dėstė automobilių įrangos dalyką. Jo iniciatyva ir pagalba, kolegijoje įsteigta ir vykdoma autotransporto elektronikos studijų programa ir rengiami labai reikalingi šios srities specialistai. 2013 m. gegužės 21 d. Šiaulių valstybinėje kolegijoje atidaryta S. V. Vaišvilos vardinė auditorija.

Žinomas transporto specialistas, ilgametis vadovas, aktyvus pramonininkų asociacijos veikėjas S. V. Vaišvila už ilgametį ir nepriekaištingą darbą 1982 m. buvo apdovanotas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo garbės raštu , 1998 m. – Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos garbės raštu ir atminimo medaliu, kitais apdovanojimais, padėkomis ir garbės raštais.

Ne kartą apie S. V. Vaišvilą, jo aktyvią veiklą ir patrauklią asmenybę rašyta Šiaulių miesto spaudoje. Jis vadinamas ,,neišdidžiu viršininku“, nes mylėjo žmones, visada buvo arti jų, stengėsi išklausyti, blaiviai vertino sunkumus, ramiai ir apgalvotai sprendė darbinius klausimus, mokėjo įžvelgti grožį ir prasmę kasdienybės dalykuose, buvo optimistas, visada besišypsantis, geranoriškai nusiteikęs. Laisvas nuo darbo valandas jis su džiaugsmu praleisdavo sode, kur net mažiausiems darbams sumaniai pritaikė savo, mechaniko, sugebėjimus. Jis brangino laimingas gyvenimo akimirkas, ypač mylėjo savo artimuosius, rūpinosi šeima, savo žmoną Reginą dažnai mėgdavo pradžiuginti gėlės žiedu.

Išaugino ir paruošė gyvenimui dukrą ir sūnų. Dukra Egidija, baigusi švietimo ir vadybos magistrantūrą, dirba Kauno S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijoje, sūnus Vaidotas, baigęs Vilniaus Gedimino universiteto transporto inžinerijos ekonomiką ir vadybą, dirba UAB ,,Šiaulių techninių apžiūrų centras“ direktoriumi. Anūkai: Lukas ir Rūta – moksleiviai, Greta – studentė.

Prasmingai gyventi buvo taip įdomu, smagu ir gera!….

Deja, širdis sustojo 2011 m. sausio 25-tą dieną, einant 69-tuosius metus….

Palaidotas Šiauliuose, K. Donelaičio kapinėse.

rašyti komentarą

0 komentarų

Komentarų nėra

Jūs galite pradėti diskusiją.

Komentuoti

Jūsų duomenys saugūs! Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Taip pat kiti duomenys nebus platinami trečiosioms šalims.
Visi laukeliai privalomi.