Rida ir viešieji mokesčiai yra labai svarbūs veiksniai apsisprendžiant – elektrinį, ar dyzelinį autobusą pirkti. Planuojamas CO2 mokesčio padidinimas yra svarbi priežastis, kodėl verta pirkti elektrinį autobusą.
Norvegijos interneto tinklapyje ytf.no pateikiami argumentai, kodėl rinktis elektrinį autobusą apsimoka.
BŪTINA VAŽIUOTI: Elektriniai autobusai neturėtų per ilgai stovėti vietoje norint, kad jų kaina pranoktų dyzelinius autobusus. Pietų Norvegijoje autobusai turi nuvažiuoti bent 36 500 kilometrų per metus arba 100 kilometrų per dieną, kad būtų pigesni nei dyzeliniai autobusai.
Esama nemažai veiksnių bei neapibrėžtumo, tačiau skaičiavimai rodo, kad elektrinių autobusų eksploatavimo išlaidos yra mažesnės nei dyzelinių autobusų.
Elektrinių autobusų pirkimo kaina yra didesnė, tačiau mažesnės eksploatavimo išlaidos užtikrina, kad elektriniai autobusai yra pigesni po 7,3 metų eksploatacijos. Tokią išvadą daro konsultacijų bendrovės „Stakeholders“ atlikta analizė „NHO Transport“ ir Norvegijos viešojo transporto asociacijos užsakymu, rašo ytf.no.
Analizėje įvertinamos standartinio 12–15 metrų autobuso įsigijimo ir eksploatavimo išlaidos. Pradinis taškas: autobusai per metus nuvažiuoja 60 000 kilometrų, o baterijos nekeičiamos visą sutarties laikotarpį, kuris yra 12 metų.
Remiantis šiomis prielaidomis, elektriniai autobusai yra pelningiausias pasirinkimas. Grynasis sutaupymas sudarytų 1,33 mln. Norvegijos kronų (119 685 eurai) vienam autobusui per 12 metų laikotarpį.
Analizę parengę konsultantai atkreipia dėmesį į keletą veiksnių, tokių kaip energijos kainų neapibrėžtumas ir viešųjų mokesčių pokyčių rizika. Skaičiavimas pagrįstas prielaida, kad CO2 mokestis bus padidintas 2035 m. Šiuo metu yra politinis sutarimas, kad mokestis turėtų būti padidintas, tačiau pastarieji energijos rinkos neramumai aiškiai parodė, kaip politikai gali pakeisti savo nuomonę. Jei CO2 mokestis nebus padidintas, elektriniai autobusai „nugalės“ dyzelinius tik 11-aisiais eksploatavimo metais.
Vyresnysis partneris Sveinas Thompsonas yra vienas iš „Stakeholders“ patarėjų, dirbusių prie analizės. Jis mano, kad analizė aiškiai pabrėžia klimato politikos svarbą. Norint pasiekti aiškią elektrinių autobusų pergalę, reikia padidinti CO2 mokestį, nemažinant kelių mokesčio dyzeliną naudojančioms transporto priemonėms.
„Nesant reikšmingo eksploatavimo išlaidų skirtumo vienam kilometrui, įsigijimo išlaidos vis dar yra per didelės, kad elektrinis autobusas būtų pelningas. Tai taikoma tiek autobusui, tiek įkrovimo sistemai. Įkrovimo infrastruktūros įrengimo išlaidos labai skiriasi, todėl čia reikia skaičiuoti kiekvienu atveju atskirai, – „Yrkestrafikk“ sako Thompsonas.
Jis mano, kad ateinančiais metais skaičiai gali pasikeisti elektrinių autobusų naudai. Tam įtakos turėtų baterijų kainų mažėjimas ir platesnis jų naudojimas.
Analizuojant sąnaudas laikui bėgant, svarbu nepamiršti, kad šiuo metu Norvegijos krona yra verta daug daugiau nei po 10 metų (šiuo metu sudaro 0,090 EUR). Atliekant tokias analizes, įprasta atlikti vadinamąjį būsimų sąnaudų ir pajamų diskontavimą, siekiant rasti dabartinę vertę.
Kai konsultantai pritaikė šią techniką, didelės elektrinių autobusų investicinės išlaidos turėjo didesnį poveikį, o pigesnės eksploatacijos poveikis, ypač laikotarpio pabaigoje, buvo sušvelnintas. Tai rodo, kad Pietų Norvegijoje elektriniams autobusams reikia 9,3 metų, kad aplenktų dyzelinius autobusus. Šiaurės Norvegijoje mažesnės elektros energijos kainos užtikrins, kad elektriniai autobusai laimėtų.
Praėjusiais metais suinteresuotųjų šalių patarėjai taip pat įvertino elektrinių autobusų ir iškastiniu kuru varomų transporto priemonių naudojimo poveikį klimatui. Pagrindinis vertinimas buvo susijęs su baterijų gamybos metu susidarančiomis išmetamųjų teršalų emisijomis.
Tuo metu analizėje padaryta išvada, kad elektrinis autobusas per metus turi nuvažiuoti apie 40 000 kilometrų, kad kompensuotų su baterijų gamyba susijusias išmetamųjų teršalų emisijas.
eBus.lt
Linos Jakubauskienės nuotrauka
