Keleivių vežimas autobusais – bene labiausiai dėl paskelbtos ekstremalios situacijos bei koronaviruso pandemijos nukentėjęs verslo sektorius. Vežėjai, vežantys keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais, beveik visai nutraukė veiklą, neliko užsakomųjų reisų nei Lietuvoje, nei užsienyje, taip pat – tarptautinių maršrutų. Prasti rezultatai ir įmonių, vežančių keleivius vietinio susisiekimo maršrutais – reisų sumažėjo 50-80 proc., o kai kuriose savivaldybėse autobusai nevažiavo visai.
Situacija keitėsi drastiškai
Šiaulių bendrovė „Busturas“ kurį laiką visai nevežė keleivių tarpmiesčio maršrutais, neveikė siuntų terminalas. „Nuostolis – didelis, netekome keleivių, taip pat – pajamų. Trylika mūsų autobusų – lizinginiai, laimė, su bankais pavyko sutarti dėl įmokų atidėjimo. Vairuotojų prastovų nebuvo daug – stengėmės žmones pagal galimybę įdarbinti kitose srityse, tokiose kaip keleivių kontrolė, autobusų dezinfekavimas, dezinfekavimo brigadų vežiojimas į galines stoteles ir panašiai“, – sako bendrovės generalinis direktorius Vaidas Seirackas.
Įmonės vadovas negali prognozuoti, kada keleivinio transporto rinka atsigaus. „Tiesą pasakius, optimizmo nėra jokio. Atsigavimo ženklų kol kas nematyti. Jei kavinėms leista dirbti, tai dar nereiškia, kad ekonomika atsigauna. Ir šiuo metu patiriame nemenkų nuostolių – sugriežtinti reikalavimai keleivių vežimui, jų galim vežti du kartus mažiau nei telpa autobuse. Štai didieji MAN autobusai vietoj 49 keleivių gali vežti tik 22. Yra maršrutų, kur keleiviai netelpa, todėl siekiame, kad reikalavimas sodinti keleivius šachmatiniu principu taptų rekomendacinio pobūdžio. Juk lėktuvuose keleiviai gali sėdėti vienas šalia kito, kodėl tokie reikalavimai negali būti ir autobusuose?“, – retoriškai klausia V. Seirackas.
Jonavos autobusų parkas nuo kovo 16-osis iki balandžio 6-osios prarado apie 87 proc. keleivių. „Tuo metu nedirbo prekybos centrai, restoranai, kavinės, užsidarė universitetai Kaune bei rajono mokyklos. Nemažai keleivių iš Jonavos į Kauną važiuoja kasdien. Jų neliko“, – dėsto bendrovės „Jonavos autobusai“ direktorius Otaras Urbanas.
Šiuo metu dalis keleivių sugrįžo – jonaviškiai veža apie 50 proc. buvusių keleivių. maršrutų likę 30-40 proc. mažiau. „Nors karantino sąlygos sušvelnintos, gyvenimas į savas vėžes grįžta labai pamažu. Ir toliau nedirba mokymo įstaigos, nereikia vežti vaikų į mokyklas. Jei iki metų pabaigos grįš 70 proc. buvusių keleivių, bus labai gerai. Per karantino laikotarpį pasikeitė žmonių įpročiai, jie ilgą laiką buvo skatinami nevažinėti viešuoju transportu“, – sako O. Urbanas.
Pasak jo, vis dėlto net ir per karantiną Jonavos rajono gyventojai nepalikti be susisiekimo – vietoj 4-5 reisų per dieną į rajono miestelius autobusai važiavo po du kartus. Dabar maršrutai pamažu atnaujinami. O. Urbanas prognozuoja: jei antrosios koronaviruso bangos nebus, keleivių vežimo rinka atsigaus iki 2021-ųjų. Jei bus antroji panaši banga, atsigauti prireiks trejų metų.
Ukmergės autobusų parkas kurį laiką keleivių nevežė visai. Neseniai autobusai pradėjo važinėti mieste po dvi valandas rytą ir dvi – vakare. „Daugiau kaip mėnesį visai nevežėm keleivių priemiesčio maršrutais, tik šiomis dienomis pamažu pradedame važinėti, nes žmonės ėmė skųstis, kad visai neliko susisiekimo su rajono centru. Šiandien autobusai išvažiavo į du priemiesčio maršrutus, ryt išvažiuos į tris, tik jau kitus. Stengsimės, kad autobusai važiuotų į kiekvieną kaimą bent po du kartus per savaitę. Anksčiau jie važinėdavo kasdien“, – sako Ukmergės autobusų parko direktorius Alfonsas Prabišas.
Vilniaus bendrovė TOKS taip pat kurį laiką visus autobusus buvo sustačiusi parko teritorijoje. „Šiuo metu mūsų autobusai važinėja keturiolika maršrutų, savotiškomis „arterijomis“ po Lietuvą. Apie sėkmę kol kas negalime kalbėti, keleivių vis dar labai mažai. Pasitaiko, kad poilsio dienomis būna užimtos visos keleivių vietos, tik norėčiau pabrėžti, kad tai – vos pusė autobuso“, – kalba TOKS generalinis direktorius Arūnas Indrašius.
Pasak jo, darbo dienomis autobusai veža 2, 3, kartais – 8 ar 10 keleivių. „Nebėra darbininkų iš užsienio, neveikia aukštosios mokyklos, važinėti vengia pensininkai. Kol nebus atvertos sienos, pakeista keleivių vežimo tvarka, tol apie atsigavimą negalėsime kalbėti. Vis dar nevežame keleivių užsakomaisiais reisais, tarptautiniais maršrutais“, – kalba A. Indrašius.
Šiek tiek lengviau ekstremalią situaciją išgyvena įmonės, vežančios keleivius mieste. „Per karantiną mūsų maršrutų sumažėjo 20 proc., keleivių – 75 proc. Pajamos sumažėjo atitinkamai. Labai tikimės tiek savivaldybės, tiek vyriausybės paramos. Savo pareigas per karantiną atliekame tinkamai, vykdėme ir vykdome visas patvirtintas tvarkas – tiek dėl vairuotojo vietos atitvėrimo, tiek dėl dezinfekavimo“, – sako bendrovės „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis.
Jo teigimu, nors karantino sąlygos pamažu švelnėja, keleivių daugėja, vis dėlto bandymas per karantiną atpratinti žmones nuo viešojo transporto suveikė. „Praeis nemažai laiko, kol žmonės vėl išdrįs keliauti. Ilgą laiką sklido raginimai nevažiuoti autobusais ir troleibusais, nors transporto priemonės buvo kruopščiai dezinfekuojamos ir tikimybė užsikrėsti jose buvo minimali. Bėda ta, kad, susilpnėjus kontrolei, atsirado daugiau be bilieto važiuojančių keleivių. Tai – iš sovietmečio likusi nuostata, jog galima vogti, jei niekas tavęs nepagaus“, – dėsto M. Grigelis.
Nuostoliai – didžiuliai
Lietuvos keleivių vežimo asociacija (LKVA) surinko duomenis iš 36 keleivinio transporto įmonių apie nuostolius, kuriuos patyrė keleivių vežėjai dėl „Covid-19“ vietiniuose (miesto ir priemiesčio) maršrutuose, tolimojo bei tarptautinio reguliariojo susisiekimo maršrutuose, taip pat užsakomuosiuose reisuose.
LKVA palygino 2020 ir 2019 metų balandžio mėnesio duomenis. „Analizuodami skaičius matome, kad vyrauja neigiamos tendencijos, t.y. pajamos mažėja labiau (79 proc.) nei rida (57 proc.) ir keleivių skaičius (67 proc.). Negauta daugiau nei 11 mln. Eur pajamų, 2,7 mln. Eur mažiau priskaičiuota transporto lengvatų (70 proc.), tačiau dotacijos vietiniame (miesto ir priemiestiniame) susisiekime dėl sumažėjusių keleivių ir didesnių išlaidų išaugo dvigubai – nuo 3 iki 6,2 mln. Eur“, – sako LKVA prezidentas Gintaras Nakutis.
Labiausiai nukentėjo tarptautinis bei tolimasis susisiekimas bei užsakomieji vežimai, kur balandžio mėnesį pajamos mažėjo 100, 97 ir 94 proc. Vežėjų, vežančių keleivius priemiesčio maršrutais, pajamos balandžio mėnesį sumažėjo 81 proc., keleivių srautai – 89 proc., nors rida (tuo pačiu ir išlaidos) sumažėjo mažiau – 62 proc. „Mažiausiai nukentėjo vežėjai, vežantys keleivius mieste. Didžiuosiuose miestuose eismas buvo gana intensyvus, balandžio mėnesį rida sumažėjo 28 proc., nors keleivių liko tik 34 proc. (sumažėjo nuo 26,5 iki 8,7 mln.), o pajamos sumažėjo net 70 proc. Dėl šios priežasties dotacijų iš savivaldybių biudžeto poreikis padidėjo 2,3 karto nuo 2,4 iki 5,5 mln. Eur“, – teigia G. Nakutis.
Prognozės – neguodžiančios, paramos reikia dabar
Keleivių vežėjai prognozuoja, kad iki metų pabaigos įmonės miestuose ir priemiestyje geriausiu atveju veš tik 75 proc. keleivių, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, o buvusį lygį įmonės pasieks iki kitų metų vasaros pradžios – ir tai tik tuo atveju, jei antrosios „Covid-19“ bangos nebus ar ji nebus sunki.
„Tolimasis susisiekimas geriausiu atveju gali sugrįžti prie ankstesnės situacijos 2021 m. vasarą – tai optimistinė prognozė, bet labiausiai tikėtina, kad tai įvyks tik kitų metų pabaigoje. Kada į ankstesnį lygį sugrįš tarptautinis susisiekimas ir užsakomieji vežimai priklausys nuo to, ar žmonės nebijos keliauti autobusais ir kaip elgsis visa Europa. Tai prognozuoti šiuo metu labai sunku“, – kalba G. Nakutis.
Jo teigimu, siekiant išlaikyti gyvybingas keleivių vežimo įmones, joms būtina aiški ir greitai pasiekiama valstybės finansinė pagalba. „Šiuo metu keleivių vežimo sektoriaus įmonėms iš esmės prieinamos tik VMI ir Sodra taikomos mokestinės lengvatos bei subsidijos už priverstines prastovas. INVEGA priemonėmis pasinaudoti gali tik smulkios ir vidutinės įmonės, tačiau didelės keleivių vežimo ir savivaldybių valdomos įmonės tomis priemonėmis pasinaudoti negali“, – teigia LKVA prezidentas.
G. Nakutis pasidžiaugia, kad Susisiekimo ministerija svarsto planus padėti keleivių vežėjams: „Apie tai prieš savaitę diskutavome viceministro Vladislovo Kondratovič sukviestame vaizdo pasitarime, kuriame buvo kalbama apie paramos „krepšelius“ skirtingiems keleivių vežimo sektoriams ir lėšų paskirstymo kriterijus“.
Po pasitarimo keleivių vežėjai pateikė Susisiekimo ministerijai savo pasiūlymus dėl paramos (ir jos paskirstymo kriterijų), galimos tolimojo, tarptautiniais ir vietiniais maršrutais vežančioms, taip pat užsakomuosiuose vežimuose dirbančioms įmonėms.
„Kaip jau minėjome, sumažėjus keleivių miesto maršrutuose, padidėjo iš savivaldybių biudžeto mokamų dotacijų suma. Atsižvelgiant į tai, būtina rasti galimybę iš valstybės biudžeto kompensuoti savivaldybių biudžetams vežėjų patiriamus didesnius nuostolius, kad savivaldybės galėtų atsiskaityti su įmonėmis“, – dėsto G. Nakutis.
Vežėjai mano, jog turėtų būti sušvelninti ir šiuo metu nustatyti griežti ribojimai keleivių skaičiui autobuso salone, atsisakyti šachmatinės keleivių sodinimo tvarkos, leisti vežti daugiau keleivių nei dabar, panaikinti draudimą vežti keleivius priekinėse eilėse, o reikalavimas vairuotoją atitverti nuo keleivių galėtų būti rekomendacinis, numatant kitas vairuotojų asmeninės apsaugos priemones, tokias kaip permatomas antveidis, kaukė ir pirštinės.
„Puiku, kad užsimezgė konstruktyvus bendradarbiavimas su Susisiekimo ministerija. Esame girdimi, į mūsų siūlymus atsižvelgiama. Labai tikimės, kad pavyks kaip įmanoma labiau sušvelninti sudėtingą keleivių vežimo verslo situaciją. Be valstybės paramos įmonėms sunkiai pavyktų išlipti iš duobės, kurioje atsidūrė ne dėl savo kaltės“, – pabrėžia G. Nakutis.
LKVA kreipimąsi į Susisiekimo ministeriją galima rasti čia:
https://www.lkva-asociacija.lt/wp-content/uploads/2020/05/SM-d%C4%97l-paramos-2020-05-15_be-para%C5%A1o1.pdf
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka
