Panevėžio autobusų stoties statybų peripetijos ir tikrosios Rimanto Petukausko atleidimo priežastys

02 liepos 04:21 2018 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika Lankytojai Patirtis

Panevėžio miesto Savivaldybės administracijos siūlymu miesto Taryba priėmė sprendimą įsteigti Všį „Panevėžio susisiekimo paslaugos“. Ji iš Savivaldybės valdomos įmonės UAB „Panevėžio autobusų parkas“ perims administracines funkcijas, o UAB „Panevėžio autobusų parkas“ lieka tik ūkinė veikla. Kokia gi ta administracinė veikla, kuria turėtų užsiimti naujoji įstaiga?

 

 

 

 

Anot valdininkų, ji turėtų organizuoti ir koordinuoti visų keleivinio transporto rūšių sistemą, rengti ir teikti Savivaldybės administracijai viešojo transporto sistemos optimizavimo projektus, nustatyti maršrutus ir tvarkaraščius, pateikti, gerinti ir valdyti miesto viešojo transporto eismo informacinę sistemą ir informacijos stotelėse, ir transporto priemonėse, rengti ir teikti Savivaldybės administracijai siūlymus dėl važiavimo vietinio (miesto ir priemiesčio) reguliaraus susisiekimo viešuoju transportu bilietų kainodaros (bilietų rūšių, kainų, jų naudojimo ir galiojimo sąlygų), organizuoti bilietų gamybos, platinimo, apskaitą ir kontrolę, vykdyti keleivių ir vežėjų kontrolę, surašyti protokolus asmenims, padariusiems administracinį nusižengimą viešajame transporte, organizuoti vežėjų konkursus ir t.t. Šiai veiklai vykdyti numatyti 16 etatų. Numatoma, kad įstaigos veiklai 2018 m. prireiks 35 815 Eur, o jau 2019 m. net 214 956 Eur.

Toks staigus naujos įstaigos steigimo poreikis motyvuojamas tuo, kad 2019 m. planuojama atlikti konkurencingą vežimo paslaugos pirkimo-vežėjo parinkimo procedūrą, todėl iki tol būtina atitinkamai sudėlioti viešojo transporto organizavimo, administravimo ir kontrolės sistemą.

Atmesdamas Tarybos narių kaltinimus bandymu privatizuoti Savivaldybės įmonę,  projektą pristačiusio Panevėžio savivaldybės miesto plėtros skyriaus vedėjas Jokūbas Leipus sakė: „mes tikime, kad UAB „Panevėžio autobusų parkas“ galės konkurencingai dalyvauti su kitais vežėjais to vežėjo parinkimo konkurse. Ir jei mes turime savo, t. y. Savivaldybės kontroliuojamą įmonę ir ji galėtų teikti tą paslaugą bent jau, sakykim, ar visam paketui, jei tai yra visas komplektas šitų visų miesto maršrutų, ar vienai pusei maršrutų, tai mes tikime, kad UAB „Panevėžio autobusų parkas“ konkurencingai galėtų teikti tą ūkinę vežėjo veiklą.“ Pasak J. Leipaus, laimėti tokį konkursą padėtų ir  planuojamos įsigyti 9 ar 10 ekologiškų autobusų.

UAB „Panevėžio autobusų parkas“ dirbančiųjų profesinės sąjungos lyderis Egidijus Pribušauskas su valdininkų pateiktais teiginiais nesutinka . Jo žodžiais tariant, savivaldybė šaudo sau į kojas ir  įgyvendinus tokią pertvarką būtų sunaikinta viena iš geriausių Lietuvoje veikiančių viešojo susisiekimo įmonių UAB „Panevėžio autobusų parkas“, o keleivių vežimo rinka perduota privatininkams. Gal būt net užsieniečiams. Ne paslaptis, kad tokiomis keleivių pervežimo galimybėmis aktyviai domisi Latvijos ir Estijos įmonės.

Kita vertus, anot Egidijaus Pribušausko, tokie sektoriaus pertvarkymai visiškai nereiškia, kad susisiekimo paslauga gyventojams pigs ar taps geresne. Kol kas visiškai neaišku nei kiek realiai tokie pertvarkymai kainuos, nei kokie nauji tarifai bus, tačiau aišku viena, kad, kaip ir visada, visą valdininkų sugalvotų pertvarkymų sąskaitą teks apmokėti paprastiems įmonės darbuotojams ir keleiviams.

E.Pribušauskas neatmetė galimybės, kad būtent priešinimasis šiai pertvarkai, o taip pat ir neskaidriam naujos autobusų stoties statybos sandoriui ir buvo tikroji ilgamečio UAB „Panevėžio autobusų parko“ generalinio direktoriaus R. Petukausko atleidimo iš užimamų pareigų priežastis.

Pats Rimantas Petukauskas žodžių į vatą nevyniojo ir rėžė tiesiai šviesiai : „Savivaldybė meluoja. Visų pirma-autobusų parkui dabar šioms funkcijoms atlikti užtenka 1,5 etato – bus 16 ,, savų“ brangiai apmokamų veltėdžių. Antra – dešimt naujų autobusų gaus savivaldybė ir atiduos tam, kas laimės konkursą. ( galit neabejoti- tai bus ne Panevėžio autobusų parkas ) . Trečia – VŠĮ reikalinga, tik kai yra keli privatūs vežėjai, todėl remtis ,,gerąja“ Vilniaus ir Klaipėdos praktika yra demagogiška. Kodėl nesiremia gerąja Kauno ir Šiaulių praktika, kur nėra VŠĮ. Ketvirta – netiesa, kad Parkas nesugebės įdiegti e-bilieto. Diegia privačios bendrovės, reikia tik administruoti ir kontroliuoti darbus. Išvada : nėra abejonių, kad Autobusų parkas stumiamas link bankrot o keleivių pervežimo rinka ,,prihvatizuojama“. Lieka du klausimai: Kam iš to nauda ? Ar leisis profsąjungos, kad jų nariai būtų išmetami į gatvę, o turtas į aukcioną.“

Tęsiasi ir ne vieną skandalą sukėlusi Panevėžio autobusų stoties pertvarkymo epopėja. Praėjusią savaitę Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Remigijus Senkus, nagrinėdamas iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros persiųstą 2018 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto pirmininkės prašymą dėl viešojo intereso gynimo , bei Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo nusprendė įspėti Panevėžio miesto Savivaldybės administracijos direktorių Rimantą Paužą nedaryti teisės pažeidimų. Ko gero, toks įspėjimas pateiktas pirmą kartą Lietuvos istorijoje.

Savivaldybės administracijos teikimu miesto Taryba patvirtino susitarimą su vienintele investuotoja, patalpas prekybos tinklui „Iki“ nuomojančia bei kitus NT, ir ne tik, projektus plėtojančia bendrove UAB „Baltisches Haus“.

Būtent ši bendrovė 2016-ųjų rudenį pati pasamdė Nacionalinės premijos laureatą architektą Rolandą Paleką ir pasiūlė savivaldybei naują autobusų stoties pastato ir aplinkos sutvarkymo miesto centre viziją.

Pagal ją siūloma esamą autobusų stotį sukeisti vietomis su vadinamuoju „alyvų“ arba dar kitaip „čigonų“ parkeliu, o dabartinę asfalto aikštę paversti parku. Tokiu atveju žalioji zona persikeltų į teritorijos vidų, arčiau stoties pastato. Stoties peronas taptų skvero tęsiniu. Pasikeistų autobusų judėjimas, nes transporto srautai šlietųsi arčiau J. Basanavičiaus g. ir Savanorių a. pietinės dalies.

Vietoje automobilių aikštelės šalia esantį prekybos centrą valdanti UAB „Baltisches Haus“ pasistatytų kelių aukštų ažūrinį multifunkcinį pastatą, kurio pirmame aukšte būtų paslaugų ir komercinės patalpos, o kituose aukštuose – apie 450 automobilių stovėjimo vietų aikštelė.

Nors jau buvo parengtas kitas projektas, UAB „Baltisches Haus“ „dovana“ priimta, o pati įmonė išrinkta projekto investuotoju. Sugalvota ir gudri schema. Pagal ją  Savivaldybės turtiniu įnašu (automobilių stovėjimo aikštelės ir naujosios autobusų stoties sklypais) padidinamas UAB „Panevėžio autobusų parkas“ įstatinis kapitalas. Po to naująjai autobusų stočiai statyti miesto savivaldybės valdomas UAB „Panevėžio autobusų parkas“ bei investuotojo konkursą laimėjusi UAB „Baltisches Haus“ įsteigia UAB „X“ (pavadinimas kol kas nežinomas), kurios įstatinis kapitalas viso labo 2500 Eur. Pagal UAB „X“ steigimo sutartį 1275 Eur vertės akcijų ( 51 proc.) įsigys UAB „Baltisches Haus“, o mažesniąją dalį 1225 Eur vertės akcijų (49 proc.) įsigys UAB „Panevėžio autobusų parkas“.

Netrukus po įsteigimo naujosios įmonės įstatinis kapitalas bus padidintas turtiniu įnašu- automobilių stovėjimo aikštelės ir naujos autobusų stoties sklypais, kuriuos, sutvarkiusi visus dokumentus ankščiau UAB „Panevėžio autobusų parkas“ perdavė miesto savivaldybė ir piniginiu investuotojo įnašu. Ir koks gi tas įnašas?

Štai čia ir prasideda mįslės. Sutartyje rašoma – „Investuotojas, neviršijant Maksimalios investicijų sumos (700 000 Eur.- tiek konkurse pasiūlė investuotojas), į UAB „X“ įstatinį kapitalą įneš piniginį įnašą, kurio dydis bus toks, kad, atsižvelgiant į nustatytą Panevėžio autobusų parko turtinio įnašo vertę, po UAB „X“ įmonės įstatinio kapitalo padidinimo būtų išlaikyta proporcija, jog UAB „X“ 49 proc. akcijų priklausytų UAB „Panevėžio autobusų parkas“, o 51 proc. akcijų priklausytų Investuotojui“.

Toliau dar gražiau- siekiant užtikrinti sutarties sąlygų tinkamą įvykdymą numatyta, kad UAB „Panevėžio autobusų parkas“ įkeis Investuotojo naudai Panevėžio autobusų parko turimus 49 proc. UAB „X“ akcijų.

Pabaigus statybos darbus, t. y. gavus statybos pabaigos aktą, UAB „X“ būtų nedelsiant padalinta į dvi bendroves. Viena priklausytų UAB „Panevėžio autobusų parkui“, kita UAB „Baltisches Haus“.

UAB „Panevėžio autobusų parkas“ įmonei nuosavybės teise atitektų: naują autobusų stotis (visi ją sudarantys statiniai, jei jų būtų keli) bei naujos autobusų stoties sklypas, o Investuotojo įmonei nuosavybės teise atiteks Automobilių stovėjimo aikštelė be jokių papildomų apribojimų.

Tam paprieštaravo ne tik miesto Tarybos opozicija, bet ir STT ir LRS Audito komitetas, o Generalinė prokuratūra pavedė atlikti patikrinimą.

„Tai ačiū Dievui, kad įsikišo prokuratūra. Turėjo būti pasirašyta jungtinės veiklos sutartis, ir dėl neaiškios priežasties autobusų parkas turėjo užstatyti visą turtą privatininkams. Tokiu būdu Panevėžio autobusų parkas nebūtų turėjęs nei įmonės, nei stoties. Jei kas nors būtų nutikę, būtume turėję viską atiduoti privatininkui. Aš po tokiu projektu nepasirašiau. Miesto vadovai tikėjosi, kad naujasis direktorius bus nuolaidesnis ir pasirašys. Tačiau bent kol kas įgyvendinti aferos nepavyko“, – pasakoja dabar jau buvęs UAB „Panevėžio autobusų parko“ generalinis direktorius R. Petukauskas.

Netrukus po aprašomos sutarties patvirtinimo miesto Taryboje  R. Petukauskas, cituojant rekomendacinio pobūdžio STT vertinimą, direktorius buvo atleistas iš pareigų. Nepadėjo net prieš tai du su puse metų vykdyto išsamaus audito, kurį atliko Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, išvada, kurioje vadovas buvo giriamas už tinkamus sprendimus siekiant ekonomiškos ir efektyvios veiklos ir konstatuojama, kad  Audito metu atlikę vertinimus, kontrolieriai reikšmingų neatitikimų nenustatė.

 

Rolandas Meiliūnas

Paninfo.lt

Linos Jakubauskienės nuotrauka