Gegužės 12 d. įvyko Susisiekimo ministerijos sudarytos Patariamosios tarybos dėl reguliaraus susisiekimo autobusais transporto teisinio reglamentavimo posėdis, kuriame buvo kalbama apie paramą keleivių vežėjams ir karantino švelninimo priemones.
Posėdyje dalyvavo susisiekimo viceministras Vladislav Kondratovič, kiti ministerijos bei LTSA darbuotojai ir LKVA bei LINAVA atstovai.
LKVA prezidentas Gintaras Nakutis pristatė įmonių pateiktus duomenis apie Covid-19 poveikį keleivių vežimo sektoriuje.
Duomenys gauti iš 30 įmonių, pagal atskirus veiklos segmentus: vietinį (miesto ir priemiestinį) bei tolimąjį susisiekimą, taip pat užsakomuosius reisus.
Buvo lyginami 2020 m. kovo ir balandžio mėnesiai su praėjusių metų tais pačiais mėnesiais. Analizuojant bendrus visų keleivių vežimo segmentus matyti, kad vyrauja neigiamos tendencijos, t.y., pajamos mažėja labiau (56 proc.) nei rida (33 proc.) ir keleivių skaičius (47 proc.). Negauta daugiau nei 12 mln. Eur pajamų, 3,8 mln. Eur mažiau priskaičiuota transporto lengvatų (52 proc.), tačiau dotacijos vietiniame (miesto ir priemiestiniame) susisiekime išaugo 5 mln. Eur, t.y., beveik dvigubai.
Labiausiai nukentėjo tolimasis susisiekimas ir užsakomieji vežimai, kur balandžio mėnesį pajamos krito apie 98 proc.
Vietiniame priemiestiniame susisiekime pajamos ir keleivių srautai balandžio mėnesį sumažėjo 90 proc., rida sumažėjo 66 proc., o dotacijos iš savivaldybių biudžeto padidėjo 31 proc.
Mažiausią Covid-19 neigiamą įtaką patyrė vietiniais miesto maršrutais vežantys vežėjai dėl didžiuosiuose miestuose išlaikyto ganėtinai aukšto intensyvumo, t.y. balandžio mėnesį rida sumažėjo tik 23 proc., tačiau pajamos sumažėjo 70 proc., o dotacijos padidėjo daugiau nei dvigubai – 2,3 karto.
Viceministras klausė, per kiek laiko galėtų atsistatyti į iki karantininį lygį visi keleivių vežimo sektoriai.
Keleivių vežėjai svarstė, kad vietinis susisiekimą galėtų atsigauti iki šių metų pabaigos, tolimasis – iki kitų metų vasaros, o vidaus užsakomuosius vežimus sunku prognozuoti, priklausys nuo vietinio turizmo aktyvumo ir žmonių poreikio tokioms kelionėms. Atvykstamasis turizmas labai priklauso nuo padėties visoje Europoje ir jam atsigauti gali prireikti ne vienerių metų.
P.S. Po pasitarimo šiuo klausimu diskutavome su LKVA prezidiumo nariais. Pasikeitė keliavimo įpročiai, žmonės važiuoja lengvaisiais automobiliais, dviračiais ir paspirtukais, viešoje erdvėje raginami nesinaudoti viešuoju transportu ir t.t.. Atsižvelgiant į tai, manome, kad vietinis susisiekimas iki metų pabaigos gali pasiekti 75 proc. pervežamų keleivių lygi, o keleivių srautai atsistatys tik kitais metais iki vasaros pradžios (darome prielaidą, kad antros Covid-19 bangos nebus arba ji bus lengva), tolimasis susisiekimas gali atsistatyti tik kitų metų pabaigoje. Kada atsistatys užsakomieji vežimai priklausys nuo to, kiek žmonės nebijos keliauti autobusais ir kaip elgsis visa Europa. Kitaip sakant, prognozuoti sunku.
Toliau pasitarime buvo kalbama apie paramą, kurią galėtų gauti keleivių vežėjai.
V. Kondratovičius informavo, kad svarstomos galimybės tokiai paramai numatyti nepanaudotas karantino laikotarpiu transporto lengvatoms tolimajame susisiekime skirtas lėšas ir klausė, kokiais kriterijais vadovaujantis jas būtų galima paskirstyti tarp vežėjų, dirbančių tolimojo susisiekimo maršrutuose. Buvo kalbama, kad lėšos galėtų būti paskirstomos proporcingai anksčiau vežtam lengvatomis besinaudojančių keleivių skaičiui, arba išmokėtų transporto lengvatų dydžiui, arba proporcingai ridai maršrutuose. Buvo diskutuojama ir dėl kitokių kriterijų, pvz., galimybės įvertinti tr. priemonių amortizacija ir kt.
Toliau buvo kalbama apie vietinį susisiekimą ir apie problemas, su kuriomis gali susidurti savivaldybės, nesurinkdamos mokesčių, tuo labiau, kad akivaizdu, dotacijų poreikis bus gerokai didesnis nei suplanuota. Savivaldybės gali vėluoti atsiskaityti su įmonėmis, kurios patirs didelį apyvartinių lėšų trūkumą.
SM svarsto galimybes sukurti paramos krepšelį, kuris leistų atnaujinti tarptautinį susisiekimą ir užsakomuosius vežimus. Užsakomieji vežimai galėtų būti aktyvinami per paramą, kurią planuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija turizmo sektoriui. Viceministras planuoja kalbėti su EIM atstovais šiuo klausimu.
Sutarta, kad mes papildysime duomenis ir, juos patikslinę, pateiksime Susisiekimo ministerijai.
Toliau buvo diskutuojama dėl karantino režimo priemonių vežant keleivius švelninimo. Keleivių vežėjai siūlė atsisakyti šachmatinės keleivių sodinimo tvarkos, panaikinti draudimą vežti keleivius priekinėse eilėse, o reikalavimas vairuotoją atitverti nuo keleivių galėtų būti rekomendacinis, numatant kitas vairuotojų asmeninės apsaugos priemonės, pvz., permatomas antveidis, kaukė ir pirštinės.
V. Kondratovičius patikino, kad kreipsis į Sveikatos apsaugos ministeriją ir siūlys reikalavimus švelninti kaip galima greičiau.
LKVA informacija
