Popieriniai viešojo transporto bilietai Vilniuje tampa istorija

Nuo balandžio 1-osios sostinėje nebeprekiaujama popieriniais viešojo transporto bilietais. Atsiskaityti jais už važiavimą miesto autobusais bei troleibusais miestiečiai ir sostinės svečiai dar galės iki liepos pirmos dienos.

Daugiau nei šimtmetį galioję popieriniai bilietai tampa istorija. Ta proga norėtųsi priminti, kada sostinėje atsirado pirmieji bilietai, kaip jie atrodė, kaip keitėsi nuo praėjusio šimtmečio pradžios iki mūsų dienų.

Pirmieji – labai brangūs

Pirmasis autobusas Vilniaus gatvėse pasirodė 1909 metais. Galima manyti, kad tada atsirado ir pirmasis popierinis autobuso bilietas. Nėra žinoma, kaip atrodė pirmieji bilietai. 1909 m. birželio 13 d. „Lietuvos žinios“ rašė: „automobilis tarp Vilniaus ir Verkių jau pradėjo važinėti, jame telpa 14 keleivių. Už važiavimą iš Vilniaus (nuo Katedros pleciaus) ligi Verkių 1-oje klasėje reikia mokėti 35 kapeikas, 2-oje klasėje 30 kapeikų“. Tai buvo labai brangu – važiavimas arkliniu tramvajumi kainavo 5 kapeikas. Iki Pirmojo pasaulinio karo buvo ne sykį bandoma organizuoti Vilniuje susisiekimą autobusais, tačiau visi bandymai dėl įvairių priežasčių gana greitai baigdavosi.

Prasidėjęs karas viešojo autobusų susisiekimo plėtrą atidėjo dešimčiai metų. Autobusai Vilniaus gatvėse vėl pasirodė tik 1924-aisiais. Tada mokestis už važiavimą du kilometrus buvo 20 grašių, kariškiams ir moksleiviams – 14 grašių. Gaila, bet iki mūsų dienų nėra išlikusių to meto bilietų pavyzdžių. Seniausi išlikę autobuso bilietai – iš trečiojo dešimtmečio pabaigos. Tada važiavimas autobusu kainavo nuo 30 grašių iki vieno zloto, priklausomai nuo nuvažiuoto atstumo. Atsirado mėnesiniai bilietai, persėdimo bilietai, t.y., viename maršrute įsigijus bilietą buvo galima maršrutų susikirtimo vietoje persėsti į kitą, neperkant naujo bilieto.

Maršruto Nr. 2 bilietas, 30 grašių vertės. 1928-1929 m.

1929 m. įsteigus Vilniaus autobusų savininkų draugiją (SWAW – Spoldzielnia wlascitielej autobusow Wilenskich), buvo įkurta bendra autobusų savininkų kasa ir bilietuose nebežymimi maršrutų numeriai. Bilietai tapo vienodi visuose miesto maršrutuose.

Sistema – modernesnė

1931-aisiais Vilniaus viešojo transporto vaizdas pasikeitė iš esmės. Gatvėmis pradėjo važinėti modernūs, dideli firmos „Saurer“ autobusai, varomi dyzelinių variklių. Savaime suprantama, pasikeitė ir bilietai. Juose buvo surašytos mėnesio dienos bei miesto autobusų maršrutų schema su stotelėmis. Konduktorius kiekvieno keleivio biliete turėjo pažymėti mėnesio dieną ir nuo kokios iki kokios stotelės keleivis važiuoja. Pagrindinis bilietas kainavo 20 grašių, su juo buvo galima važiuoti 1 250 metrų. Už kiekvienus papildomus 1 250 metrų reikėjo primokėti po 10 grašių.

Nuo 1932 metų rugpjūčio 15 d. bilietų kainos pakeistos – važiavimas autobusu kainavo nuo 15 iki 50 grašių. Iki 1939 m. bilietai ir važiavimo kaina keletą kartų keitėsi.

Vilnius grąžinamas Lietuvai

1939 m. spalio 28 d. Vilnius ir Vilniaus krašto dalis grąžinami Lietuvai. Jau nuo lapkričio 15 d. viešojo transporto bilietai parduodami tik už litus, o nuo lapkričio 20 d. atnaujinamas mėnesinių bilietų pardavimas, juos buvo galima nusipirkti bendrovės direkcijoje, esančioje Jogailos g. 14.

Lapkričio 26 d. Vilniaus burmistras išleido įsakymą, reikalaujantį pakeisti visus autobusų stotelių užrašus į lietuviškus. Už šio nutarimo nesilaikymą atsakingoms įmonėms ir atsakingiems asmenims numatytos baudos. Vilniaus „sugrįžimas“ į Lietuvą tęsėsi neilgai: 1940 m. birželio 15 d. Lietuva okupuojama Sovietų sąjungos. Viešajame transporte, siekiant pagerinti atvykimą į darbą nacionalizuotuose fabrikuose ir įmonėse, atsiranda įvairių „darbo liaudžiai“ skirtų pigesnių bilietų.

Sovietų eros pradžia

Nuo 1941 metų sausio 13 d. keičiamos miesto autobusų bilietų kainos. Dingsta lietuviškas litas, atsiranda rusiški rubliai. „Tarifų pakeitimas įvykdytas stengiantis pagerinti darbininkų, gyvenančių priemiesčiuose, susisiekimą su darbovietėmis ir centru“. Taigi važiavimas Lokių gatvė (Žvėrynas)–Geležinkelio stotis, Gerosios vilties–Tramvajų gatvė, Ožeškovos aikštė–Jeruzalė, Rotušė–Kirtimai anksčiau kainavęs 50 centų, nuo sausio 13 d. kainuoja 40 kapeikų. Važiavimas trumpesniu atstumu, pavyzdžiui Lokių gatvė–Rotundo gatvė, kainavęs 20 centų, kainuoja 20 kapeikų. Važiavimas miesto centre visais maršrutais po pakeitimo kainavo 30 kapeikų.

Nuo sausio 10 d. keičiami ir abonentiniai bilietai: „1.Viešųjų darbų darbininkams trisavaitiniai 21 karto bilietai naikinami. Viešųjų darbų darbininkai bilietus perka ta pačia tvarka kaip ir kitų fabrikų bei įmonių darbininkai su 50 proc. nuolaida. 2. Visų įmonių, įstaigų ir fabrikų fiziniai ir protiniai darbininkai bei tarnautojai kurie uždirba iki 250 rublių mėnesiui turi teisę gauti bilietą su 50 proc. nuolaida. Ankstyvesnės uždarbio normos duotos tik fabrikų bei įmonių fiziniams darbininkams kurie uždirbo iki 300 litų į mėnesį panaikinamos. 3. Taip pat bus duodami 50 % papiginti mėnesiniai bilietai moksleiviams ir kareiviams pateikus įstaigos pažymėjimus. Visi papiginti ar abonentiniai bilietai pirkti iki sausio 10 d. galios iki vasario 10 d.“

Kaip atrodė pirmosios Lietuvos okupacijos laikotarpio viešojo transporto bilietai, galima spręsti iš šios iliustracijos.

1941-ieji; sovietams okupavus Lietuvą visi tapo „draugais“, kaip ir ši jauna graži moteris.

Matome ant jos kaklo kabantį specialų rankinuką pinigams ir net penkis rulonėlius įvairių nominalų bilietų. Atplėšiamų bilietų kiekis priklausė nuo važiuojamo atstumo.

Žiūrint į šią nuotrauką, derėtų paminėti dar vieną faktą: iki pat XX a. aštuntojo dešimtmečio konduktoriais viešajame transporte dirbo tik moterys, veikė tokia pati bilietų pardavimo tvarka. Vilniaus miesto viešajame transporte konduktoriai išnyko septintojo dešimtmečio pradžioje.

Vėliau autobusuose ir troleibusuose dirbusius konduktorius pakeitė prie durų sumontuotos didelės dėžės su permatomu gaubtu viršuje, į kurį įmetus monetas reikėdavo pasukti rankenėlę ir atsiplėšti bilietą. Pagrindinė „kontrolė“ buvo kartu važiuojančių keleivių žvilgsniai.

Po kelerių metų didelės ir nepatogios dėžės buvo pakeistos šiuo metu paskutines dienas gyvenančiais komposteriais bei bilietais, kuriuos įsigijus spaudos kioskuose, tekdavo pažymėti įlipus į autobusą ar troleibusą.

Nuo praėjusių metų rugpjūčio 15-osios popierinius bilietus sostinėje pakeitė elektroninis bilietas ir Vilniečio kortelė. Šiuo metu popierinį bilietą dar galima įsigyti iš vairuotojo. Jis kainuoja 2,50 lito, nuo liepos 1-osios kainuos 3,50 Lt.

Ričardas Žičkus

Nuotraukos – iš Energetikos muziejaus archyvo