Rigas Satiksme: veikla ir valdymas

Rygos viešojo transporto bendrovė „Rigas Satiksme“ įkurta 2003-iųjų vasarį, sujungus prieš tai buvusius „Talavos“ ir „Imantos“ parkus. 2005-aisiais prie įmonės prijungtas ir troleibusų bei tramvajų parkas.

Transporto priemonės bei tarifai

Šiuo metu keleiviai Rygoje vežami 54-iais autobusų, devyniolika troleibusų ir devyniais tramvajaus maršrutais. Bilieto kaina – 50 santimų (apie 2,50 lito). Be to, mieste savaitgaliais keleiviai vežami devyniais naktiniais maršrutais. Bilietą juose galima įsigyti tik iš vairuotojo, jo kaina – vienas latas (apie 5 litus).

Pasak „Rigas Satiksme“ vadovų, sujungus įmones, per metus sutaupoma apie 1,2 mln. latų (apie 6 mln. litų), gerokai sumažėjo darbuotojų skaičius – nuo 6,5 tūkst. 2003-iaisiais iki 4547, dirbančių įmonėje šiuo metu.

Atlikus nepriklausomą auditą 2010-aisiais prieita prie išvados, kad nemažai „Rigas Satiksme“ struktūrų galima reorganizuoti ar pakeisti. Šiuo metu įmonę valdo šeši direktoriai, kuruojantys šešias pagrindines veiklos sritis: Infrastruktūros ir plėtros, Administravimo, Finansų, Eksploatacijos, Technikos bei Pardavimo ir paslaugų plėtros. Kiekvienas iš paskirtų direktorių atsako už savo veiklos sritį.

Rygoje jau trejus metus veikia elektroninio bilieto sistema, vadinama „e-talons“. Mieste visai nebėra popierinių bilietų.

48 proc. keleivių moka visą kainą už bilietus, 52 proc. – naudojasi įvairiomis lengvatomis, iš jų 33 proc. nemoka visai. 77 proc. važiuojančių už dyka sudaro vyresni nei 65 metų amžiaus pensininkai, 12 proc. – 1-4 klasių mokiniai. Nuo rugsėjo 1-osios nemokamai bus vežami ir visi moksleiviai.

Net ir nemokami bilietai, įlipus į keleivinio transporto priemonę, privalo būti pažymėti, tik tokiu atveju duomenys apie vežimą bus tikslūs. Elektroninį bilietą galima papildyti ir internetu. „e-talonai“ parduodami kioskuose, taip pat jų galima įsigyti stotelėse įrengtuose automatizuotuose bilietų pardavimo aparatuose. Vienkartinis bilietas galioja vienai kelionei.

Pasak „Rigas Satiksme“ vadovų, reali vieno keleivio vežimo savaikaina šiuo metu – 70 santimų. Biilietas, kaip jau minėjome, kainuoja 50 santimų. Realiai vienas keleivis, skaičiuojant lengvatas, už kelionę sumoka 23 santimus. Likusius pinigus iš savo biudžeto privalo padengti Rygos Dūma.

Visus nuostolius, susijusius su sutartimi, kompensuoja savivaldybė. Įstatyme numatyta, kokiu būdu kompensacijos mokamos. Nustatyti ir maršrutų formavimo principai.

Finansavimas ir plėtros vizija

Kaip teigia „Rigas Satiksme“ finansininkai, savivaldybė, numatydama viešojo transporto įmonės biudžetą, kasmet pritrūksta lėšų jam suformuoti. Tačiau per metus biudžeto skylė užkamšoma, ir visi pinigai vežėjui sumokami. Iš biudžeto kompensuojamos ir lėšos, kurias „Rigas Satiksme“ skiria transporto priemonių parkams atnaujinti.

Rygos Dūma patvirtino miesto viešojo transporto plėtros koncepciją, kur numatytas viešojo transporto prioritetas prieš kitas transporto rūšis. Gyventojai skatinami iš savo automobilių persėsti į viešąjį transportą.

Stengiamasi, kad kelionė viešuoju transportu būtų patrauklesnė: atskiriamos naujos viešojo transporto juostos, atnaujinami viešojo transporto priemonių parkai.

Vizijoje numatyta, jog viešojo transporto „stuburas“ – miesto tramvajus, antroje vietoje – autobusai bei troleibusai. Mikroautobusų funkcija – privežti keleivius prie didžiųjų autobusų ar troleibusų linijų. Pasak „Rigas Satiksme“ vadovų, miesto vežėjams lengviau dirbti, kuomet numatyta aiški plėtros strategija. Jie gali planuoti savo darbą, nesiblaškydami nuo vienų transporto rūšių prie kitų.

Plėtojant miesto transportą, daugiausia dėmesio ketinama skirti elektra varomoms jo rūšims. Pasak miesto vadovų, elektrinis transportas – ne tik ekologiškiausias, bet ir mažiausiai priklausantis nuo degalų kainų. Mieste jau važinėja apie 100 troleibusų su dyzeliniais varikliais, kurie prireikus gali tam tikrą atstumą važiuoti be elektros laidų.

Mieste važinėjančių tramvajų vidutinis amžius dar neseniai buvo 30 metų. Visos transporto priemonės buvo po kapitalinio kėbulų remonto, pakeisti varikliai, tokiu būdu pailginant tarnavimo laiką. 2010-asiais nupirkta 20 naujų tramvajų. Pasak „Rigas Satiksme“ vadovų, daugelis gamintojų atsisakė įgyvendinti rygiečių užsakymą, kadangi senieji tramvajaus bėgiai siauresni nei būtina moderniam žemagrindžiui tramvajui. Užsakymą ėmėsi gyvendinti „Škoda“. Pasirodė, jog modernūs greitaeigiai tramvajai be problemų gali važinėti ten, kur ir senieji.

Atsinaujinti Rygos vežėjai stengiasi nuolat. Pirmąsyk iš esmės parkas atnaujintas dar 1997-aisiais, pasitelkus Pasaulinio banko lėšas. Nupirkti 92 turkiški autobusai. Nors jie pasirodė pakankamai geri ir patvarūs, tačiau, pasak „Rigas Satiksme“ vadovų, juos jau reikėtų keisti naujais. Paskutinį kartą autobusų parkas buvo atnaujintas 2006-aisiais – prasidėjus finansų krizei parko atnaujinimo programa įstrigo, tačiau jau artimiausiu metu Rygoje ketinama skelbti konkursą naujiems autobusams bei troleibusams pirkti.

Šiuo metu „Rigas Satiksme“ važinėja trijų gamintojų keturių markių autobusai ir penkių markių autobusai. Plėtojama ir dviračių vizija, dviračių takai driekiasi per visą miestą. Vasario mėnesį Rygos Dūma priėmė sprendimą vežti dviračius miesto transportu nemokamai.

Kontrolės sistema

Rygos savivaldybės kontrolės tarnyba tikrina ne tik keleivių, bet ir krovinių vežėjus, taip pat mikroautobusus. Krovinių vežėjai tikrinami dauge su kelių policija – svarbiausia nustatyti, ar gatvėmis nevežami pernelyg sunkūs kroviniai, galintys pažeisti kelio dangą. Taip pat tikrinamos licencijos, darbo ir poilsio režimo laikymasis. Iš viso kontrolės tarnyboje dirba septyni savivaldybės kontrolieriai, dar 120-130 – „Rigas Satiksme“ darbuotojai.

Pagrindinis uždavinys tikrinant miesto mikroautobusus – išsiaiškinti, kaip vežėjai vykdo sutartis, jose numatytas sąlygas, ar duoda bilietus keleiviams, ar laikosi maršruto, ar veža tiek kartų, kiek to reikalauja užsakovai. Taip pat stebima, kad mikroautobusuose nebūtų stovinčių keleivių. Vairuotojai, pirmąsyk sulaikyti vežantys keleivius be bilieto, baudžiami 40 (apie 200 litų) latų, antrą kartą – jau 100 latų (apie 500 litų) bauda. Šiuo metu Rygos sostinėje 33-im maršrutais mikroautobusais veža aštuonios įmonės.

„Zuikių“ miesto transporte sulaikoma nuo 6 iki 7 tūkst. per mėnesį. Bauda už važiavimą be bilieto labai maža – vos apie tris latus, tai, vežėjų nuomone, neskatina keleivių įsigyti bilietus.

Dėmesys darbuotojams ir keleiviams

Kas rytą medicinos tarnyba patikrina, kad nė vienas vairuotojas neišvažiuotų į maršrutą nepasitikrinęs sveikatos. Duomenys fiksuojami specialiose knygelėse, tikrinami ir baigę pamainą vairuotojai.

„Rigas Satiksme“ turi du specialius mobilios techninės pagalbos automobilius, kurie išvažiuoja į avarijų vietas, kad padėtų vairuotojams tinkamai įforminti dokumentus. Tokiu būdu pavyksta išvengti skirtingų interpretacijų, dokumentai sutvarkomi profesionaliau.

Daug dėmesio skiriama ir vairuotojų darbo kokybei, keleivių vežimo kultūrai. Jei per metus vairuotojas padaro dvi avarijas, jam skiriami papildomi mokymai. Jei vairuotojas sulaukia trijų ar daugiau keleivių skundų, jis taip pat privalo lankyti kursus, kur mokomas bendrauti su keleiviais. Įmonės vadovai labai rimtai traktuoja visus keleivių skundus, tikrinami visi – tiek anoniminiai, tiek ir pasirašyti – nusiskundimai. Skundai priimami visą parą, visi atvejai tiriami, keleiviui visada leidžiama išsakyti savo nuomonę. Visai tai įvedama į bendrą duomenų bazę bei analizuojama.

Puikiai dirbančių techninių tarnybų dėka „Rigas Satiksme“ neatliktų reisų kiekis labai menkas; per 2012-ųjų pirmąjį ketvirtį atlikta 99,93 proc. reisų. Tam tikrose numatytose vietose stovi rezervinės transporto priemonės, pasirengusios tęsti kelionę, jei viena ar kita transporto priemonė išeina iš rikiuotės.

Privatūs vežėjai

ES reglamentas leidžia „Rigas Satiksme“ vežti keleivius visais miesto maršrutais. Sukurtas vieningas maršrutų tinklas, tačiau vežėjai gali sudaryti subrangovines sutartis su privatininkais tam tikriems maršrutams, kur keleiviams vežti nereikia didelių transporto priemonių. Kaip subrangovai „Rigas Satiksme“ nuo 2012-ųjų pradžios dirba maršrutiniai mikroautobusai.

Planuojama, kad visi miesto mikroautobusai dirbs vieningoje elektroninio bilieto sistemoje, privalės vesti apskaitą, laikytis vairuotojų darbo ir poilsio režimo. Miesto vadovų manymu, svarbu vežėjus mikroautobusais priversti žaisti pagal tas pačias žaidimo taisykles – pasak miesto vadovų, tuomet ir bus matyti, kurie iš jų sugebės dirbti ir išliks rinkoje.

Statistika rodo, jog, keičiantis verslo sąlygoms, mieste mikroautobusų nuolat mažėjai. 1998 m. keleivius mikroautobusais Rygoje vežė 40 įmonių, dabar jų liko aštuonios.

Puikų įspūdį paliko „Rigas Satiksme“ techninės tarnybos bei remonto dirbtuvės. Visiškai atnaujintos patalpos, trinkelėmis išgrįstas kiemas, nauja aparatūra bei patogios darbo sąlygos remontininkams labiau primena Vokietiją nei gerokai labiau šioje srityje atsilikusią Lietuvą.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos