2020-aisiais Latvijos sostinės Rygos gatvėse pasirodė itin originalios transporto priemonės – „Solaris Trollino Hydrogen“ su kuro elementais. Sutartis dėl troleibusų įsigijimo buvo pasirašyta 2016 m. pabaigoje, tačiau projekto įgyvendinimas šiek tiek užtruko. Iš viso latviai įsigijo dešimt transporto priemonių su vandenilio kuro elementais.
Rygoje apsilankę Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) nariai pirmiausia turėjo progos troleibusu pavažiuoti – jis laukė keleivių vežėjų prie viešbučio. Troleibuso salone prasidėjo ir originalių transporto priemonių pristatymas, vėliau su troleibusu išsamiai susipažinti, apžiūrėti juos tiek iš vidaus, tiek iš viršaus, buvo galima 2-ajame troleibusų parke.
Kiekviename iš Rygos troleibusų yra sumontuotas kuro elementas bei baterijų komplektas – jie suteikia galimybę troleibusui dalį kelio važiuoti neprisijungus prie laidų. Maždaug 80 proc. realaus maršruto, arba apie 220 km, „Trollino“ įveikia prisijungę prie kontaktinio tinklo, 20 proc., arba maždaug 80 km, – naudodami vandenilį. Troleibuse sumontuota elektros baterija gali įsikrauti tiek nuo vandenilio kuro elemento, tiek ir nuo laidų. Vandenilio kuro elementas sumontuotas priekinėje troleibuso dalyje, visame transporto priemonės salone sumontuoti davikliai, informuojantys apie jo saugumą. Kilus pavojui, vandenilis iškart išleidžiamas į orą.
Net jei vandenilio balionai tušti, troleibusas gali 10-12 km nuvažiuoti naudodamas vien tik elektros baterijoje sukauptą energiją. Nuvažiavusi šį atstumą transporto priemonė jungiasi prie kontaktinių laidų, nuo jų baterija įsikrauna, tada vėl galima važiuoti naudojant joje sukauptą energiją. Tiesa, jei vandenilio sistema neveikia, naudojama tik baterijoje sukaupta energija, transporto priemonės galingumas krenta. Vis dėlto tokiu atveju reiso nereikia nutraukti, keleiviai vežami toliau.
„Rigas satiksme“ atstovas Andrej Morozov keleivių vežėjams iš Lietuvos plačiau pristatė troleibuso veikimo, kontrolės bei priežiūros principus, aprodė visus svarbiausius transporto priemonės agregatus bei išsamiai pristatė kiekvieną iš jų.
„Solaris Trollino Hydrogen“ ilgis – 18,75 m, baterijų galia – 100 kW, kuro elemento – 85 W. Viso keturiuose balionuose telpa apie 18 kg vandenilio, tiek jo pakanka nuvažiuoti maždaug 100 kilometrų. Įkrovimas trunka apie septynias minutes, vieno kilogramo vandenilio kaina – apie 15 eurų, ji priklauso nuo gamtinių dujų kainos, kadangi vandenilis Rygoje gaminamas naudojant vandenį ir gamtines dujas. Šis metodas vadinamas garų kaupčiavimo (angl. steam reforming). Wikipedijoje jis paaiškinamas taip: „Didžioji dalis komercinio vandenilio yra išgaunama garų kaupčiavimo metodu iš gamtinių dujų. Maždaug 700–1100 °C temperatūroje, garas (H2O) reaguoja su metanu (CH4), šia reakcija gaunamos sintetinės dujos: CH4 + H2O → CO + 3 H2 – 191,7 kJ/mol. Procesui reikalinga kaitra dažniausiai gaunama deginant dalį metano dujų”.
Kuro elementai sumontuoti priekinėje troleibuso dalyje, iš viso yra keturi balionai, kur vandenilis suspaustas iki 350 atmosferų. Balionuose sukaupto vandenilio pakanka nuvažiuoti 100 km. Pusė sistemos pagaminamos energijos yra šiluma, išsiskiria dujos ir grynas vanduo, kuris pašalinamas iš kuro elemento. Tam, kad vanduo neužšaltų, latviai priėmė sprendimą jį išsyk pašalinti, išleisdami į išorę.
Troleibusai turi nuolat būti „maitinami“ energija – net naktį parke jie paliekami prijungti prie 220 W įtampos tinklo, tokiu būdu kontroliuojama temperatūra bei transporto priemonės parametrai. Sistema nuolat turi būti „gyva“. Kasdien į miesto gatves išvažiuoja šeši ar septyni iš dešimties turimų troleibusų.
Vienas troleibusas įmonei atsiėjo 1 mln. 200 tūkst. eurų, degalinė – dar 6-7 mln. eurų.
LKVA nariai taip pat turėjo progos apžiūrėti vandenilio gamybos bei pildymo stotis. Vandenilio gamyba bei įkrovimo stotelių eksploatacija pradėta 2020-aisiais. Vandenilis išgaunamas iš gamtinių dujų ir vandens, pasak latvių, jų gaminamas vandenilis itin kokybiškas, jo švarumas siekia 99,5-99,9 proc. Įrengta ir atskira įkrovimo stotelė, kur galima įkrauti nuosavus lengvuosius automobilius.
Paklausti, ar planuoja plėsti vandenilinių transporto priemonių parką, latviai buvo atviri: sukaupta patirtis eksploatuojant vandenilinius troleibusus yra labai įdomi, vertinga bei naudinga, su ja susipažinti nuolat atvyksta svečių iš užsienio, tačiau transporto priemonių eksploatavimas yra brangus ir sudėtingas, todėl ateityje „Rigas satiksme“ ketina pirkti elektrinus autobusus.
Priminsime, jog projektas Rygoje – tai tarptautinio projekto „H2Nodes“ dalis. Savivaldybei priklausančiai viešojo transporto bendrovei „Rigas satiksme“ Europos Sąjunga kofinansuoja 50% proc. visų projekto išlaidų. Finansavimą skiria Europos infrastruktūros tinklų priemonė (angl. Connecting Europe Facility, CEF), kuri yra integruota priemonė investuoti į ES infrastruktūros prioritetus transporto, energetikos ir telekomunikacijų sektoriuose.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotraukos
