Liepos antrąją Šiauliuose, bendrovėje „Busturas“, susirinkę Lietuvos keleivių vežimo asociacijai ir asociacijai „Linava“ priklausantys keleivių vežėjai aptarė tarpusavio bendradarbiavimo būtinybę, taip pat – kitus visiems keleivininkams svarbius reikalus.
Pasak asociacijos „Linava“ viceprezidento Rimanto Martinavičiaus, keleivių vežėjams svarbu bendradarbiauti, juolab kad šiuo metu verslo ateitis – itin miglota, įmonėms, vežančioms tiek vietiniais, tiek tolimojo susisiekimo maršrutais, kyla vis daugiau problemų.
LKVA prezidentas Gintaras Nakutis pabrėžė, jog abi asociacijos sprendžia tas pačias problemas, dauguma įmonių vadovų nusiteikę kolegiškai bendrauti, todėl tikslinga derinti ir koordinuoti abiejų asociacijų veiksmus. „Galėtume rengti bendrus pasitarimus ir susitikimus visiems mums aktualiais klausimais. Pasiūlėme šūkį: „Vieningi vežėjai – dvi asociacijos“. Manau, tai aktualu abiem asociacijoms“, – sakė G. Nakutis.
Jo teigimu, ateityje atsiras tik daugiau klausimų, kuriems reikės bendros keleivių vežėjų pozicijos. „Keliame tuos pačius klausimus, jei kalbėsime vienu balsu, bus stipriau. Nematau susipriešinimo nei tarp asociacijų, nei tarp vežėjų, daug metų bendraujame, dalinamės ir bėdomis, ir problemomis. Nėra priežasčių, dėl kurių negalėtume priimti visiems gerų ir naudingų sprendimų“, – kalbėjo LKVA prezidentas.
R. Martinavičius sakė, jog labai svarbu privatiems ir savivaldybėms priklausantiems vežėjams rasti bendrą kalbą, bendrų sąlyčio taškų, svarstė, ar tai yra įmanoma. Klaipėdos autobusų parko direktorius Vaidas Ramanauskas pabrėžė, jog jų, savivaldybės įmonės, problemos nė kiek nesiskiria nuo privačių įmonių, jie turi dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, negauna iš savivaldybės dotacijų.
Bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas teigė, jog vežėjai ir taip palaiko ryšius, bendrauja tarpusavyje. Jis pasidomėjo, kokie šiuo metu situacija „Linavoje“, ar nesikeičia požiūris į keleivinio transporto įmones.
R. Martinavičiaus teigimu, asociacija tvarkosi, siekia, kad joje liktų keleivių vežėjai, jiems teikiama teisininkų pagalba, kuri šiuo metu ypač reikalinga: „Keleivinio transporto sekcija „Linavoje“ išliks – tai neabejotina. Asociacija išsivalė, nors yra keletas teisinių problemų. Artimiausiu metu atsiras naujų, iniciatyvių žmonių, viskas dėliojasi teigiama linkme“.
Pasak Šiaulių bendrovės „Busturas“ generalinio direktoriaus Vaido Seiracko, tai, kad yra dvi keleivių vežėjų asociacijos, nereiškia, kad neturi būti bendrų krypčių, niekas neturi trukdyti spręsti visiems aktualių klausimų. „Turime eiti į valdžios institucijas kartu, prieš tai aptarę klausimus savo asociacijose“, – sakė „Busturo“ vadovas.
Pasak G. Nakučio, eiti kartu reikėtų net ir tuo atveju, jei asociacijos vienu ar kitu klausimu laikosi skirtingų pozicijų. Ukmergės autobusų parko direktorius Alfonsas Prabišas taip pat sutiko, kad visi vežėjai yra viename katile, todėl ir problemas privalo spręsti kartu.
Keleivių vežėjai aptarė bendradarbiavimo galimybes, kalbėjo apie pastarojo meto problemas. Viena svarbiausių – verslas negauna reikiamos paramos iš valdžios institucijų, nors yra vienas labiausiai nukentėjusių dėl koronaviruso ir jo sukeltos pandemijos.
Taip pat keleivių vežėjai aptarė Konkurencijos tarybos galimą sprendimą dėl tolimojo susisiekimo maršrutų, tarėsi, kaip elgsis KT paskelbus galutinį sprendimą, jei jis nebus palankus keleivinio transporto įmonėms.
„Susisiekimo ministerija yra parengusi Leidimų išdavimo taisyklių tolimajame susisiekime projektą, kuriame numatomas bet kokio vežėjo, atitinkančio reikalavimus, patekimas į rinką. Kitas galimas scenarijus – konkursai visiems dabar egzistuojantiems tolimojo susisiekimo maršrutams“, – priminė G.Nakutis
Pasak L. Skardžiuko, abu jie netinkami keleivių vežėjams. Be to, pati Konkurencijos taryba konstatavo, kad dabartinė tvarka neprieštarauja įstatymams. Ja besivadovaudama LTSA negalėjo nepratęsti sutarčių. „Latvijos pavyzdys rodo, kokios pasekmės laukia keleivinio transporto priėmus netinkamus sprendimus. Manau, turime pasiūlyti savo variantą ir jį pristatyti. Priešingu atveju nespėsime taisyti klaidų“, – sakė „Kautros“ vadovas.
Jo teigimu, konkursai maršrutams nėra konkurencinės aplinkos sukūrimas, o rinkos perskirstymas. Konkurencija šiame sektoriuje ir dabar yra daugiau nei pakankama.
Bendrovės „Skuodo autobusai“ vadovas Rimantas Pabrėža klausė, kodėl konkursai neskelbiami nuostolingiems maršrutams? Tai būtų puiki galimybė realizuoti KT sprendimus dėl konkurencinės aplinkos sukūrimo tolimojo susisiekimo rinkoje. Keleivių vežėjų manymu, dabartinė situacija neturėtų keistis, sutartys dėl maršrutų turėtų išlikti iki 2023-iųjų, kadangi vežėjai atėjo į rinką nepažeidę jokių įstatymų ar tvarkos.
Keleivių vežėjai kalbėjo ir apie tai, kaip pasiekti, kad sektoriui būtų skirta valstybės parama. Visų manymu, nors parama nėra žadama, dera nenuleisti rankų, rašyti valdžios institucijoms ir pateikti savo poziciją dėl patirtų nuostolių kompensavimo.
Lina Jakubauskienė
Autorės nutoraukos
