Sostinė renkasi tramvajų?

Vilniaus miesto savivaldybėje pristatyti „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniuje specialiojo plano sprendiniai“. Studiją rengusi darbo grupė priėjo išvados: geriausia alternatyvaus transporto rūšis sostinei – tradicinis dvibėgis tramvajus.

Viešojo transporto keleivių mažėja

Remiantis statistika, gyventojai viešuoju transportu sostinėje naudojasi vis rečiau. Per tris dešimtis metų transportinių kelionių skaičius visuomeniniu transportu sumažėjo daugiau nei dvigubai: nuo 87,6 proc. 1980 m. iki 39,6 proc. 2011-aisiais. Tokia situacija prieštarauja darnaus miesto plėtros koncepcijai.

Kadangi dabartinės viešojo transporto priemonės nėra naujos bei modernios, vis daugiau miesto gyventojų persėda į nuosavą transportą. Tuo pačiu didėja spūstys miesto gatvėse, prastėja ekologinė situacija. Tam, kad gyventojai rinktųsi viešąjį transportą, būtina nauja, moderni bei greita jo rūšis.

Planuose – tramvajus

Pasak specialiojo plano sprendinius pristačiusios profesorės Marijos Burinskienės, jame toliau buvo detalizuojamos tos transporto rūšys, kurioms buvo pritarta Vilniaus taryboje svarstant šio plano koncepciją, t.y. – greitieji tramvajai ir autobusai.

Miesto taryba patvirtino ir pirmąją tramvajaus liniją „Stotis-Santariškės“, remiantis kuria ir atliktas techninis bei ekononimis palyginimas. Baigiamajame specialiojo plano etape kitos koncepcijoje analizuotos transporto rūšys (metropolitenas, „Ultra PAG” ir kt.) jau nebuvo detalizuojamos.

„Greitasis tramvajus, kaip nauja transporto rūšis Vilniaus miesto viešojo transporto sistemoje, patvirtintas Vilniaus miesto teritorijos Bendrajame plane iki 2015 metų. Jeigu specialiajame plane būtų pritarta moderniojo tramvajaus diegimui, Vilniaus miesto Bendrasis planas nebūtų koreguojamas. Kitais atvejais turėtų būti koreguojama Vilniaus Bendrojo plano Susisiekimo dalis“, – sako Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ vyresnysis specialistas Vidualdas Valeika.

Rūšys ir maršrutai

Specialiojo plano sprendiniuose buvo detalizuojami šie viešojo transporto rūšių variantai: modernusis dvibėgis tramvajus, ratinis vienabėgis tramvajus, autobusas su virtualiu valdymu bei greitasis autobusas.

Be jau minėtos ir patvirtintos pirmosios linijos „Stotis-Santariškės“, keleivių srautai modeliuoti dar trijose greitųjų maršrutų linijose: antroji moderniojo tramvajaus linija „Ukmergės žiedas–Centras–Stotis“ (t. y. pirmosios linijos atšaka per Žalgirio ar Konstitucijos pr. į Ukmergės gatvę iki Perkūnkiemio); trečioji greitojo autobuso linija „Šiaurinis keleivių terminalas (Fabijoniškės)–Laisvės pr.–Vingio parkas–Naujamiestis–Stotis“; ketvirtoji greitojo autobuso linija „Šiaurinis keleivių terminalas–Laisvės pr.–Vilkpėdė–Žemieji Paneriai“.

Pirmosios linijos ilgis – 10,1 km, antrosios – 11,4 km, trečiosios – 12,7 km ir ketvirtosios – 13,7 km. Bendras greitojo susisiekimo maršrutų ilgis siektų apie 47,9 kilometrus.

Pasak M. Burinskienės, įdiegus sostinėje tramvajų, tektų reorganizuoti troleibusų maršrutų tinklą, panaikinant apie 20 proc. jo tinklų. Ten, kur važiuoja tramvajus, nevažiuotų jokia kita viešojo transporto rūšis – jos privežtų keleivius prie tramvajaus bėgių. Mažos talpos autobusai dirbtų vieningoje sistemoje.

Galingesnės viešojo transporto rūšies įdiegimas siejamas su naujais kokybiniais rodikliais: kelionės komfortas ir išorinis transporto priemonių patrauklumas, kelionės trukmės sumažėjimas, fiksuota jos trukmė ir pan. Tai būtų impulsas ne tik naujiems keleivių srautams pritraukti, bet ir verslo sąlygoms pagerinti skirtingose miesto dalyse.

Palyginimas

Profesorės teigimu, išnagrinėti visų trijų anksčiau minėtų bėginio transporto rūšių trūkumai bei privalumai.

Nors tradicinį dvibėgį tramvajų įdiegti brangiausia bei sudėtingiausia, tačiau tai – moderni, išbandyta daugelyje miestų transporto priemonė. Ją galima eksploatuoti 30 metų, tramvajumi galima vežti daugiausia keleivių. Įvertinus eksploatavimo išlaidas, jis miestui kainuotų pigiausiai.

Vienabėgį tramvajų guminiais ratais kol kas pristato tik vienas gamintojas – prancūzų kompanija „Translohr“. Įdiegus šią transporto rūšį, paslaugos kokybė būtų labai panaši, tačiau kol kas vienabėgis tramvajus mažai kur įdiegtas, jis gali vežti mažiau keleivių.

Ratinės transporto priemonės „Phileas“, važiuojančios virtualiais bėgiais, diegimas miestui atsieitų pigiausiai. Tačiau itin brangiai kainuoja transporto priemonės, be to, šios transporto rūšies eksploatacija būtų brangiausia. Dar vienas trūkumas – sistema dar nauja, ne visos techninės problemos išspręstos.

Pasak M. Burinskienės, visos transporto rūšys – atsiperkančios, skirtingas tik jų atsipirkimo laikas: nuo 12 iki 20 metų.

Įvertinus visus privalumus ir trūkumus, prieita išvados: tradicinis dvibėgis tramvajus –patikimiausia transporto rūšis, išlaidos jam ir eksploatavimo sąnaudos bei sąlygos gerai žinomi, be to, jis gali vienu metu vežti daugiausia keleivių.

Infrastruktūra

Diegiant tramvajų, būtina nustatyti inžinerinių tinklų rekonstrukcijos kainą. Pasak M. Burinskienės, tiesiant pirmąją tramvajaus liniją „Stotis-Santariškės”, maždaug 440 metrų trasoje reikėtų ieškoti nestandartinių sprendimų, kadangi čia nutiesti tramvajaus bėgių neįmanoma.

„Diegiant tramvajaus linijas mieste, bus įrengiamos vadinamosios „Park and Ride“ automobilių statymo aikštelės, sutvarkyti dviračių takai, šaligatviai, gatvių struktūra pritaikyta žmogui. Be to, bus išsaugoti istoriniai miesto pastatai“, – sako M. Burinskienė.

Pasak sostinės mero pavaduotojo Romo Adomavičiaus, naujoji transporto rūšis turėtų būti moderni, atitinkanti gyventojų lūkesčius ir kurianti šiuolaikinio miesto įvaizdį.

Alternatyvos

Sostinės metro entuziastai piktinosi, kodėl, rengiant specialųjį planą, nebuvo svarstoma metro diegimo idėja mieste. Pasak M. Burinskienės, remiantis Vilniaus miesto tarybos sprendimu, metropoliteno diegimas būtų planuojamas, jei keleivių srautai padidėtų iki 10 tūkst. per valandą. Šiuo metu jie sudaro apie 5 tūkstančius. „Jei srautai gerokai padidės, bus svarstomas antrasis viešojo transporto tobulinimo etapas“, – sako M. Burinskienė. Dėl gerokai didesnių diegimo išlaidų ši transporto rūšis Vilniuje šiuo metu neatsipirktų.

Sostinėje pastaruoju metu propaguojama ir vadinamoji PRT („Personal Rapid Transit”) sistema „Ultra PAG“, kurią 1995 m. sukūrė Bristolio universiteto specialistai.„Ultra PAG“ – tai automatinės bėgiais važiuojančios transporto priemonės, kurioms nereikia vairuotojo. Vienu vagonėliu gali važiuoti nuo vieno iki keturių keleivių, o bėgių sistemos gali būti išdėstytos tiek virš žemės, tiek ant žemės, tiek po žeme.

Kol kas ši sistema yra įrengta tik Londono Hitrou oro uoste – kaip viešojo transporto priemonė „Ultra PAG” miestuose nėra naudojama. Tačiau, pasak šios transporto rūšies diegimo entuziastų, ją planuojama diegti Indijos sostinėje Delyje, kur keleivių srautai itin dideli.

R. Adomavičiaus teigimu, prieš diegiant vienokią ar kitokią transporto rūšį mieste, dera viską gerai apskaičiuoti ir apsvarstyti. „Reikia daug kartų pamatuoti, ir tik tada atkirpti“, – reziumuoja sostinės vicemeras.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka