Metropolitenas, tramvajus, greitųjų autobusų sistemos – dėl kiekvienos iš šių viešojo transporto rūšių diegimo galimybių sostinėje sulaužyta ne viena ietis. Tapo įprasta: pasikeitus miesto vadovui, keičiasi ir sostinės viešojo transporto vizija.

Apie tai, kokią Vilniaus viešojo transporto viziją regi naujasis miesto meras, taip pat apie dabartines miesto transporto problemas bei galimus jų sprendimo būdus kalbamės su Remigijumi ŠIMAŠIUMI.

– Dar nebūdamas meru, aktyviai pasisakėte už metro sistemos diegimą sostinėje. Ar, susipažinus su viešojo transporto problemomis iš arčiau, Jūsų nuomonė nepasikeitė?

– Šiuo metu atliekama išsami miesto transporto sistemos analizė bei formuluojami strateginiai tikslai. Didelis automobilizacijos lygis, darbo ir gyvenamųjų vietų disbalansas Vilniaus mieste ir jo priemiestyje sudaro problemas, kurios turi įtakos kiekvienam gyventojui: ilgos kasdienės kelionės į darbo vietas, švietimo įstaigas, transporto spūstys, prasta viešojo transporto paslaugų kokybė, didelė aplinkos tarša.

Susipažinus su viešojo transporto problemomis paaiškėjo, jog reikalingi operatyvūs sprendimai šiai sistemai ir paslaugos kokybei gerinti. Tai būtų viešojo transporto priemonių atnaujinimas, viešojo transporto prioriteto miesto gatvėse galimybių analizė, visą kainą už viešąjį transportą mokančių keleivių pritraukimas į autobusus bei troleibusus ir pan.

Metro diegimas sostinėje šiuo metu būtų didelis iššūkis, kurio būtų galima imtis tik dalyvaujant privačiam investuotojui. Tolesniam šios idėjos vystymui reikalingi išsamūs tyrimai, analizė, koncepciniai sprendimai, keleivių srautų prognozės, dabartinės miesto gyventojų migracijos į priemiesčius bei miesto plėtros įvertinimai.

– Ar tikite, jog diegiant metro sostinėje, būtų galima apsieiti vien tik privačių investuotojų lėšomis?

– Privačių investuotojų lėšos į viešojo transporto sistemos kokybės gerinimą – iniciatyva, kurią mes palaikome.

Bet kokiu atveju, Vilniaus miestas, kaip sostinė, gerindamas viešojo transporto paslaugą ir įgyvendindamas dideles investicijas reikalaujančius projektus, turėtų taikyti kompleksinius finansavimo modelius, kartu panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, privačių investuotojų bei valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšas. 

– Net jei metro būtų įdiegtas už privačių investuotojų lėšas, išlaikyti metropoliteno sistemą tektų miestui. Ar tai netaptų nepakeliama našta savivaldybei?

– Diegiant bet kokią naują viešojo transporto rūšį ar gerinant esamą, reikalingi išsamūs pagrindžiantys apskaičiavimai ir analizė, numatomi finansavimo šaltiniai tokiam projektui įgyvendinti. Turi būti įvertinti tyrimai, projektavimas, statyba, eksploatacija ir pan.

Tuomet Vilniaus miesto savivaldybė vertintų prognozes ir rizikas, ar toks projektas atitinka miesto gyventojų poreikius ir gerina kokybinius visos transporto sistemos rodiklius, neapsiribojant tik viešuoju transportu, bet įtraukiant visas įmanomas susisiekimo galimybes (pėsčiųjų, dviračių, viešojo transporto infrastruktūros vystymas). Esminis tikslas – turi būti užtikrinamas miesto finansinis gyvavimo ciklas.

– Didžiuosiuose pasaulio miestuose transporto problemas puikiai sprendžia BRT (Bus rapid transit) sistemos. Ar nemanote, kad tai būtų optimali išeitis palyginti nedideliam Vilniaus miestui?

– Vilniaus miestas, įvertindamas savo finansines galimybes, siekia kokybiško ir efektyvaus viešojo transporto. Kaip ir visose srityse, pasiūla turi atitikti paklausą. Tačiau, kaip ir minėta anksčiau, diegiant naują viešojo transporto rūšį, turi būti atlikti išsamūs tyrimai ir analizės.

BRT autobusų sistemos, turinčios atskirą infrastruktūrą gatvėse, diegimo pagrindu galėtų tapti šiuo metu esantis greitųjų autobusų tinklas.

– Galbūt artimiausiu metu numatoma atskirti daugiau specialių juostų viešajam transportui, ketinama sudaryti pirmenybę viešajam transportui pravažiuojant šviesoforus?

– Remiantis Vilniaus miesto gyventojų apklausomis, vienas iš pagrindinių kokybinių rodiklių naudojantis viešojo transporto paslaugomis yra greitis. Šis rodiklis gyventojų nurodomas ir kaip viena iš priežasčių, skatinančių persėsti iš individualaus automobilio į viešojo transporto priemonę. Todėl viešojo transporto greičio didinimas yra vienas iš strateginių viešojo transporto paslaugos gerinimo tikslų.

Norint plėsti specialiųjų juostų kiekį, reikalinga nuolatinė esamų ir planuojamų A juostų analizė, jų pagrįstumo vertinimas.

Kaip kompleksinė priemonė galėtų būti viešojo transporto prioriteto suteikimas šviesoforinėse sankryžose, diegiant specialias sistemas. Tokiu būdu didinamas viešojo transporto greitis, taigi paslauga tampa patrauklesnė.

– Buvęs meras Artūras Zuokas nematė troleibusų plėtros galimybių, juos planavo keisti elektriniais autobusais. Ką Jūs manote apie troleibusus bei jų plėtros perspektyvas sostinėje?

– Ekologiškos, elektra varomos inovatyvios viešojo transporto priemonės gatvėse – šiuolaikinio ir modernaus miesto bruožas. Tai gerina ne tik viešojo transporto, bet ir bendrą miesto įvaizdį. Kadangi taršos iš mobilių šaltinių mažinimas yra aktualus klausimas Vilniaus mieste, skatintina ir elektra varomų viešojo transporto priemonių plėtra.

Kokia rūšis bus pasirinkta Vilniaus mieste – elektriniai autobusai ar troleibusai – reikalinga papildoma analizė ir atitinkami apskaičiavimai.

– Ar miestiečiai iš tiesų turėtų pamiršti apie galimybę kada nors išvysti miesto gatvėse vienos ar kitos rūšies tramvajų? 

– Bet kokios naujos transporto rūšies diegimas Vilniaus miesto gatvėse bus visapusiškai išanalizuotas ir apskaičiuotas. Kokia tai bus rūšis, parodys tik išsamūs tyrimai. Tačiau abejotina, kad tramvajus padėtų spręsti viešojo transporto problemas, nesukurdamas naujų.

– Kokias keleivines transporto priemones – hibridinius autobusus, elektrinius autobusus, dujinius autobusus, troleibusus – savivaldybė ketina įsigyti iš ES lėšų laikotarpiu iki 2020 metų?

– Vilniaus miesto savivaldybė ketina teikti paraišką Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijai, kuri numačiusi finansavimo priemones iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ekologiškų keleivinių transporto priemonių įsigijimui.

Tai būtų svari finansinė pagalba savivaldybei bei palanki proga atnaujinti viešojo transporto priemonių parką. Kokios tai bus transporto priemonės – hibridiniai, elektriniai, dujiniai autobusai ar troleibusai – bus numatyta ir tiksliai įvertinta teikiant paraišką.

– Kada planuojama paskelbti konkursą privatiems vežėjams parinkti, apie kurį kalbama jau beveik pusantrų metų?

– Šiuo metu intensyviai dirbama, kad šis konkursas būtų paskelbtas kuo greičiau. Procedūra yra užstrigusi dėl europinių ir nacionalinių teisės aktų neatitikimų.

Tikimės, kad konkursų klausimas bus išspręstas artimiausiu metu.

– Kokia Jūsų nuomonė apie Konkurencijos tarybos sprendimą dėl tiesioginių sutarčių neteisėtumo su savivaldybės vežėjais? Ar tai nesudarys sąlygų nepastebimai privatizuoti visą viešąjį transportą?

– Priimtu Konkurencijos tarybos sprendimu turime vadovautis, jo Vilniaus miesto savivaldybė negali ignoruoti. Be to, su vežėjais sudaromos sutartys yra reglamentuojamos ne tik nacionalinių, bet ir ES teisės aktų.

Savivaldybė laukia atitinkamų šių teisės aktų suderinamumo išaiškinimo, kad toliau galėtų ruoštis vykdyti konkursus bei garantuoti sklandžią miesto keleivinio transporto veiklą.

– Dėkoju už pokalbį.

 

Kalbėjosi Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka