Su „Setra“ – prie Kuršmarių

Keleivių vežėjus, pamėgusius „Setra“, vokiečių gamintojai kasmet pasistengia suburti draugėn, pristatydami naujausius savo autobusus. Kas antrus metus vyksta „Setra“ turai po Baltijos šalis, kuomet vežėjai gali apžiūrėti po keletą naujų Vokietijoje pagamintų modelių. Šiemet vokiečiai nuėjo kitu keliu – liepos 7-8 dienomis Lietuvos keleivinio transporto įmonių vadovams surengė išvyką dviem „Setra“ autobusais į Nidą. „Norėjome, kad vežėjai patys pabūtų keleivių kailyje ir tokiu būdu išbandytų du naujausius mūsų gaminamus modelius“, – kalbėjo „Setra“ pardavimo vadovas Baltijos šalims Diter‘is Startz‘as.

Apie „Setra“

„Setra“ – puikiai žinoma autobusų markė Lietuvoje; drauge su „Mercedes-Benz“ gamintojais „Setra“ sudaro koncerną „EvoBus“, kuriam šiuo metu priklauso apie 30 proc. Europos autobusų rinkos. Skirtingai nei „Mercedes-Benz“, kuri gamina įvairių tipų autobusus, „Setra“ specializuojasi gaminti turistinius bei tarpmiestinius.

Pavadinimas „Setra“ kilęs iš vokiško žodžio „selbsttragend“, kurį būtų galima išversti „nešantis save“. 1951-aisiais vokiečiai pagamino pirmаsias setras, kurios skyrėsi nuo iki tol gamintų autobusų tuo, kad jų kėbulas buvo berėmis. Nuo tada pasikeitė keletas keleivinio transporto priemonių kartų, ir šiuo metu Naujajame Ulme gaminami trijų kategorijų autobusai: aukščiausio komforto lygio „TopClass“, patogūs bei ekonomiški „ComfortClass“ bei priemiesčio vežimams ir netolimoms ekskursijoms skirti „MultiClass“.

„Setra“ kūrėjai nuolatos žengia bent žingsneliu pirma kitų gamintojų, kaskart pateikdami autobusų rinkai įvairiausių naujovių. Vokiečiai pirmieji savo autobusuose pradėjo montuoti ABS, nepriklausomą pneumatinę pakabą, jie sumanė ir įdiegė vaidinamuosius „vabalo ūsų“ formos veidrodžius, be kurių jau negalėtume įsivaizduoti šiuolaikiško autobuso. Daugiausia dėmesio „Setra“ tradiciškai skiria autobusų saugumui, patikimumui, dizaino patrauklumui bei važiavimo komfortui.

Praėjusius krizinius metus „Daimler Buses“ vertina gana neblogai: parduota 32 500 autobusų bei jų važiuoklių. Pasak gamintojų, autobusų rinka, lyginant su pasauline ekonomika, smuko palyginti nedaug – vos 11 proc. Vakarų Europoje smukimas buvo dar mažesnis – vos 5 proc. Kur kas mažiau autobusų parduota Lotynų Amerikoje ir Meksikoje; čia naujų autobusų rinka susitraukė atitinkamai 20 ir 50 proc. Praėjusiais metais parduota mažiau turistinių keleivinio transporto priemonių, miesto autobusų rinka išliko stabilesnė.

Išbandė du modelius

Lietuvos keleivių vežėjams šįkart vokiečiai pristatytė dvi naujutėles, nė 10 tūkst. kilometrų nenuvažiavusias setras. Grupelė Vilniaus, Kauno bei Rytų Lietuvos vežėjų link Nidos patraukė „Setra 415 GT HD“ „ComfortClass“ autobusu; šiauliečiai drauge su Vakarų Lietuvos miestų atstovais – „MultiClass“ kategorijos „Setra 416 H“. Atgal grįždami keliauninkai autobusais pasikeitė, tad visi turėjo progos išbandyti abi transporto priemones.

Daugiau komforto elementų galėjai atrasti „Setra 415 GT HD“. Joje – ne tik patogios sėdynės keleiviams, bet ir sanitarinis mazgas, kiti turistiniam autobusui būdingi privalumai.

Priminsime, kad 400-osios serijos „ComfortClass“ pasirodė rinkoje 2003-iaisiais – jie pakeitė iki tol gamintus 300-uosius „ComfortClass“ autobusus. Vokiečiai, pristatydami naują autobusų gamą, neapsiribojo vien pakeistais skaičiukais – atnaujintoje „ComfortClass“ serijoje atsirado gausybė naujovių. Visų pirma, autobusų dizainas tapo kur kas įspūdingesnis bei modernesnis. Būdingiausias 400-osios „ComfortClass“ setros bruožas – stilizuota A raidė ant šonų, pereinanti į sidabrinę juostą, besidriekiančią per visą kėbulo ilgį ir savotiškai įrėminančią tamsintų langų liniją.

Neapsieita ir be techninių naujovių: pasikeitė vairuotojo darbo vieta, daugiau vietos skirta gidui. Atsirado papildomos lentynėlės viaruotojo dokumentams ar žemėlapiams susidėti. Padidintas ir bagažo skyrius.

Nuo pat pradžių 400-uosiuose „ComfortClass“ montuojama elektroninė stabilumo sistema ESP. Įdiegta ir klimato kontrolės sistema „ComAir“, leidžianti išsaugoti ir palaikyti nustatytą temperatūrą salone tiek vasarą, tiek žiemą.

„Setra“ 415 GT HD ilgis – 12 200 mm, plotis – 2550 mm, aukštis – 3620, ratų bazė – 6080 mm. Apsisukimo spindulys – 21,07 m. Variklis – 428 AG „Mercedes-Benz OM“, maksimalus sukimo momentas – 1900/1100 aps./min. Pavarų dėžė – „Voith“, įdiegtas retarderis, TCS, ESO, ENR ir kitos sistemos.

Bagažo skyriaus talpa – 9,6 kub. m. Sėdimų vietų gamintojas gali sumontuoti tiek, kiek pageidaus užsakovas; priklausomai nuo komforto lygio, jų gali būti nuo nuo 40 iki 49+1+1.

Antrasis Lietuvos vežėjams demonstruotas autobusas – „MultiClass“ serijai priklausanti „Setra S 416 H“ – pirmą sykį pristatyta „Busworld Europe 2009“. Esminė autobuso naujovė – paaukštintos grindys. Jos pakeltos iki 1040 mm aukščio – dėl šios priežasties atsirado galimybė įrengti gana talpų bagažo skyrių (iki 7,9 kub. m). Taip iš priemiesčio ar netolimiems tarpmiesčio vežimams skirto modelio „Setra S 416 H“ tapo ir netolimiems turistiniams maršrutams tinkamu autobusu. Gana patogios sėdynės, erdvus salonas užtikrina keleiviams komfortišką važiavimą ne itin tolimais atstumais. Gaminamos 12 ir 13 metrų ilgio autobuso versijos.

„Setra“ S 416 H montuojamas 299 AG „Mercedes-Benz OM“ variklis. Autobuse taip pat įdiegtos visos naujausios saugumą bei stabilumą užtikrinančios sistemos.

Latviai parduoda daugiau

„Setra“ Lietuvos vežėjai pamėgo seniai – jų gali atrasti ne tik didžiausiuose šalies autobusų parkuose, šių autobusų mielai įsigyja ir mažesnės keleivinio transporto įmonės. Tačiau „Setra“ kur kas labiau išpopuliarėjo Latvijoje: net pernai, kai šalis išgyveno itin sudėtingą laikotarpį, Latvijos keliuose atsirado penkiolika naujų priemiesčio vežimams skirtų UL serijos setrų.

Pasak generalinės Baltijos šalių atstovybės direktoriaus Mario Gailio, pagrindinė vokiškų autobusų sėkmės priežastis Latvijoje – puiki jų kokybė, kuria vežėjai per pastarąjį dešimtmetį jau spėjo įsitikinti. „Mūsų vežėjai žino, kad pinigai, investuoti į gerą autobusą, būtinai sugrįš. Didelis privalumas yra ir puikiai išplėtotas šių transporto priemonių serviso paslaugų tinklas“, – setros populiarumo priežastis komentuoja M. Gailis.

Šiuo metu „Setra“ autobusai Latvijoje sudaro apie 11 proc. visų keleivinio transporto priemonių. „Prie tokio spartaus vokiškų autobusų išpopuliarėjimo prisidėjo ir tai, kad vokiečiai iki šiol Baltijos regionui suteikia nuolaidų įsigijant naujus autobusus. Tai netruks amžinai, todėl norėčiau paskatinti ir Lietuvos vežėjus pasinaudoti proga ir atnaujinti savo transporto priemonių parkus“, – ragina M. Gailis.

Deja, krizės prispausti Lietuvos keleivių vežėjai per praėjusius metus tenupirko vieną naują vokišką autobusą. Kur kas dažniau įsigyjama pavažinėtų transporto priemonių. „Latvių vežėjai įvairiais būdais skatinami vežti keleivius naujais autobusais, jų įsigijusiems taikomos įvairios nuolaidos. Nenuostabu, kad netgi tokie nedideli autobusų parkai, kaip, tarkim, Bauskės, net per krizę įsigyja naujų priemiestinių setrų. Mes apie tokius rezultatus kol kas galime tik pasvajoti. Pagrindinė priežastis – mūsų šalyje nėra jokios naujų keleivinio transporto priemonių įsigijimo skatinimo politikos“, – kalba „Setra“ atstovo Lietuvoje vadovas Audrius Kvederas. Pasak jo, nepaisant nedžiuginančių praėjusių metų rezultatų, vokiečiai Baltijos šalių rinkas laiko itin perspektyviomis. „Tikimės, kad ateis metas, kuomet ir Lietuvos keleivių vežimo bendrovės galės atnaujinti parkus ne tik pavažinėtais, bet ir naujausiais, prestižiškiausiais „Setra“ autobusais“, – viliasi A. Kvederas.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos