Susitikime dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo apsaugos viceministrė Aušra Putk, kanclerė Svetlana Tučkė, viceministras Skirmantas Krunkaitis, ministro patarėjas Nerijus Černiauskas, ministerijos kancleris Evaldas Raistenskis, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės pavaduotojas Artūras Černiauskas, Lietuvos profesinės sąjungos pirmininkė Kristina Krupavičienė, vicepirmininkas Ričardas Garuolis, UAB „Kauno autobusai“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Bronius Bučelis.
Svarstytas siūlymas dėl galimybės darbuotojui susirgus dvi dienas nesikreipti į gydymo įstaigą.
Viceministras Skirmantas Krunkaitis priminė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2025 m. sausio 31 d. raštu Nr. 10-372 „Dėl Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano rengimo“ kreipėsi į socialinius partnerius, kviesdama teikti siūlymus devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planui dėl šešių sveikatos apsaugos ministro valdymo srities veiklos prioritetų įgyvendinimo.
Siūloma patikslinti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnį taip, kad nedarbingumo pažymėjimas ir ligos išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų būtų mokamos nuo trečiosios dienos, o pirmosioms dviem kalendorinėms dienoms, kai nedarbingas yra pats darbuotojas (ne dėl to, kad slaugo kitą asmenį). Ligos išmokos darbdavio lėšomis galėtų būti mokamos darbdaviui sutikimus dėl darbuotojo neatvykimo į darbą ir (arba) nedarbingumo pažymėjimo pagrindu. Darbdaviui būtų suteikiama teisė leisti neatvykti į darbą iki dviejų pirmųjų ligos dienų be gydytojo išduoto nedarbingumo pažymėjimo, apie tokį sutikimą nustatyta forma pranešant „Sodrai“.
Šeimos gydytojų bendruomenės atstovai pritarė šiam siūlymui pabrėždami, kad dabartinė tvarka nėra naudinga nei pacientams, nei gydytojams. Gydytojai patvirtino, jog didelė dalis pacientų kreipiasi tik dėl nedarbingumo pažymėjimo, o medicininės pagalbos jiems nereikia. Tai sudaro eiles, riboja prieinamumą tiems, kuriems pagalbos tikrai reikia, ir skatina infekcijų plitimą gydymo įstaigose.
Darbdavių atstovai siūlymui nepritarė, argumentuodami, kad tokia tvarka padidintų administracinę naštą, keltų piktnaudžiavimo riziką ir priverstų darbdavius tapti arbitrais vertinant darbuotojo ligos tikrumą. Jie pažymėjo, kad dalis įmonių jau yra numačiusios „sergančiojo dienas“, todėl valstybiniu mastu keisti tvarką nėra būtina.
Profesinių sąjungų atstovai taip pat išreiškė nepritarimą. Jie pabrėžė, kad siūloma tvarka galėtų paskatinti ginčus darbo ginčų komisijose, o darbuotojai prarastų galimybę pirmomis ligos dienomis gauti gydytojo konsultaciją. Siūlyta plėtoti kolektyvinėse sutartyse numatytas sveikatos dienas ar kitas papildomas garantijas.
Trišalėje taryboje Vyriausybės atstovai siūlymui pritarė, tačiau darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai nepritarė.
Vyko diskusijos. Pasisakė A. Černiauskas, K. Krupavičienė. Jų teigimu, profesinės sąjungos pritartų, jeigu būtų nustatyta metodinė medžiaga.
B. Bučelis, priminė, jog „Kauno autobusai“ yra savivaldybės įmonė. „Mūsų nuomone, ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimas (dėl 2 dienų be nedarbingumo pažymėjimo) transporto sektoriuje vertinamas kaip aukšto rizikingumo sprendimas, galintis sukelti viešojo transporto problemas mieste. Tai galėtų būti kaip sutartinių įsipareigojimų neįvykdymas: UAB „Kauno autobusai“ privalo užtikrinti nenutrūkstamą susisiekimą pagal sutartį su Kauno miesto savivaldybe. Nekontroliuojamas darbuotojų neatvykimas į darbą reiškia, kad dešimtys autobusų neišvažiuos į maršrutus. Manyčiau teikiami pasiūlymai turi būti aptarta Darbo tvarkos taisyklėse ir Kolektyvinėje sutartyje“, – sakė B. Bučelis.
Bronius Bučelis
