Keleivinio transporto tarybos pasitarime – gera žinia tolimojo susisiekimo maršrutais vežantiems vežėjams

gruodžio 08 07:45 2017 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika Lankytojai Patirtis

Gruodžio 7-ąją į posėdį asociacijoje „Linava“ rinkosi Keleivinio transporto tarybos nariai. Susirinkime taip pat dalyvavo Lietuvos transporto saugos administracijos Transporto veiklos reguliavimo skyriaus vedėjas Virginijus Čiškauskas, įmonės „Eljunga“ atstovas Artūras Vindžgelskis.

 

 

Diskutavo dėl „Vintros“

Pasak asociacijos „Linava“ vyresniojo specialisto Jevgenijaus Stolovickio, keleivių vežėjai įsipareigojo iki metų pabaigos pateikti buvusios Valstybinės kelių transporto inspekcijos sukurtai sistemai „Vintra“ tam tikrus duomenis, įsirengti savo autobusuose geografinės padėties duomenų perdavimo techniką. Tačiau kai kurie vežėjai to padaryti nespėjo. „Vežėjai prašo terminus atidėti, motyvuodami tuo, kad, pasirašydami sutartį, ne viską gerai suprato, neatkreipė dėmesio ir panašiai. Nežinau, ar realu, kad į tokius prašymus būtų atsižvelgta“, – sako J. Stolovickis.

V. Čiškauskas pabrėžia, jog VKTI teisių perėmėja Lietuvos transporto saugos administracija tėra projekto vykdytoja, jo iniciatorė – Susisiekimo ministerija, tad ir kreiptis vežėjai turėtų į jos vadovus.

Pasak vežėjų, sistema „Vintra“ nėra populiari tarp keleivių. „Vežėjams nesinori vargintis siunčiant duomenis „Vintrai“ dar ir dėl to, kad tai – tarsi gyvas numirėlis. Niekas šia sistema nesinaudoja. Labai norėtųsi, kad mūsų nusiųsti duomenys sukurtų tam tikrą realią vertę“, – sako bendrovės „Kautra“ rinkodaros direktorius Gintautas Pakusas.

Pasak Tauragės autobusų parko direktoriaus Rimanto Martinavičiaus, vežėjus piktina tai, kad realūs procesai sistemoje nevyksta. Žmonės nemato duomenų realiu laiku, niekas „Vintra“ nesinaudoja.

„Jau pusantrų metų klausinėjame, kaip turėtume perduoti duomenis, kaip jie galėtų būti paimti. Rašome raštus Kelių direkcijai. Tačiau niekas neaišku iki šiol. „Vintrą“ reikia tobulinti, kol ji galės apdoroti mūsų perduodamus duomenis“, – sako „Busturo“ eksploatacijos direktorius Silvas Gedaminskas.

Pasak J. Stolovickio, pati „Vintros“ idėja – gera. Tarpmiesčio maršrutų sistema joje jau sutvarkyta, viskas veikia. Tačiau abejonės dėl priemiesčio ir miesto maršrutų kilo dar prieš pradedant diegti „Vintrą“. „Jau tada buvo kalbama – kas įmonėse įvedinės duomenis, koks bus jų tikslumas. Trūksta specialistų, kurie tuo galėtų užsiimti. Vieni žmonės buvo apmokyti, tačiau jie išėjo iš darbo, kiti jau nebemoka. Keleiviui, kuris nori važiuoti ir pasirinkti maršrutą, „Vintra“ nėra autoritetas. Jis nėra tikras, kad viskas veiks gerai, kad autobusai tikrai važiuos nurodytu laiku. Reikia sistemą sutvarkyti taip, kad duomenys būtų teisingi. Tačiau niekas nežino, kaip tai padaryti. Labai svarbu ir tai, kad keleiviai matytų autobusų judėjimą realiu laiku“.

Vežėjų manymu, toliau sistemą reikėtų tobulinti taip, kad keleiviai galėtų įsigyti bilietus tiek į tarpmiesčio, tiek ir priemiesčio maršrutais važiuojančius autobusus. Jie turėtų matyti, kiek laisvų vietų yra autobuse ir pan. Pasak vežėjų, jei „Vintra“ realiai veiktų, jų požiūris į duomenų teikimą būtų kitoks. Dabar jiems neaišku, į ką turi investuoti savo sunkiai uždirbamus pinigus.

„Mes investuosime, mokėsime abonentinį mokestį, o „Vintra“ realiai neveiks. Tai kam ji reikalinga tiek vežėjams, tiek keleiviams?“, – retoriškai klausė Panevėžio autobusų parko direktoriaus pavaduotojas Alvydas Dirsė.

Pasak G. Pakuso, „Vintros“ kūrėjai dar turėtų gerokai padirbėti, kad kuo mažesnėmis išlaidomis būtų sukurta kuo didesnė vertė vežėjams.

V. Čiškauskas teigia, kad sistemos kūrėjai dar pradėdami ją diegti suprato, kad realiai „Vintra“ keleiviai nesinaudos. „Tai – savotiškas duomenų šaltinis, kuriuo naudojasi „Google“, „Trafic“ ir kitų privačių programėlių kūrėjai. 90 proc. žmonių informacijos ieško ten. Mums svarbu, kad duomenys būtų oficialiai patikrinti, tikri, jie atiduodami sistemoms, kurios sukuria naudą“.

Pasak J. Stolovickio, vežėjai laikui bėgant pasistengs įgyvendinti savo įsipareigojimus, kad „Vintra“ pradėtų veikti realiai.

Galimą įrangą autobusams pristatė A. Vindžigalskis. Įmonė „Eljunga“ teikia visą įrangą, kurios reikia perduoti duomenis sistemai „Vintra“. Tai – ir  įranga degalų apskaitai, ir vidaus temperatūros kontrolei, ir autonominio šildytuvo laiko apskaita, ir durų atidarymo fakto fiksavimas, ir darbuotojų identifikavimas. A. Vindžigalskis taip pat pristatė siūlomus gaminius, įgyvendintus įdomesnius projektus.

Dėl informacijos apie keleivių srautus

Antruoju klausimu svarstyta galimybė perduoti informaciją apie keleivių srautus tolimojo susisiekimo maršrutuose Lietuvos transporto saugos administracijai. Pasak vežėjų, pateikti duomenis, kiek kiekvieną dieną kurioje stotelėje įlipa keleivių, labai sudėtinga. Be to, vežėjams kyla abejonių, ar tokie duomenys nebus panaudojami prieš juos.

„Kol kas nežinome, ką veiksime su šiais duomenimis, kur juos panaudosime, kiek jie bus naudingi. Tačiau ateityje vis dėlto numatyta maršrutus jungti į paketus, kalbama apie viešųjų paslaugų sutartis. Pažadu viena: šiais duomenimis nebus dalijimasi, jie neišeis iš institucijos ribų“, – sako V. Čiškauskas.

Tačiau, pasak bendrovės TOKS generalinio direktoriaus Arūno Indrašiaus, skyrius jungia keleivių vežėjus tiek kelių, tiek geležinkelio transportu. Pastarojo konkurencija keleivių vežėjams – skaudžiausia.

G. Pakuso teigimu, duomenis, kurių reikalauja administracija, vežėjams tektų skaičiuoti fiziškai. Automatiškai jų gauti nėra techninių galimybių. „Terminai, iki kurių turime pateikti šiuos duomenis, nelogiški. Galbūt nereikėtų skaičių, kiek keleivių įlipo, kiek išlipo. Tai – milžiniškas darbas, jį prilyginčiau aguonų rinkimui iš smėlio krūvos“.

Pasak S. Gedaminsko, duomenų už visus metus pateikti iki kitų metų sausio vidurio tiesiog neįmanoma. „Reikėtų skirti žmones vien šiam darbui. Tai įmonėms – papildomos sąnaudos“.

Jonavos autobusų parko direktorius Otaras Urbanas pabrėžia, kad tokius duomenis galima vertinti ir kaip komercinę paslaptį. Jei ateityje administracija formuos maršrutų paketus, skelbs viešųjų pirkimų konkursus, vieši duomenys sudarys geresnes sąlygas ateinantiems privatiems vežėjams. Dabartiniai vežėjai jiems bus atskleidę visas kortas.

V. Čiškauskas teigia, jog administracijos pozicija – ginti viešąjį interesą, o ne verslą.

Klaipėdos autobusų parko generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas sako, jog įmonė bandė surinkti reikalaujamus duomenis, tačiau šis darbas vyksta labai lėtai. „Mano nuomone, toks darbas – beprasmis. Kam tokie duomenys reikalingi? Galbūt galima numatyti kitokius duomenis, kur rezultatas būtų panašus“.

Pasak V. Čiškausko, dėl terminų administracija linkusi derėtis. Galbūtų būtų galima išvesti tam tikrą vidurkį ar ieškoti kitų išeičių. Tačiau duomenų iš vežėjų vis tiek bus reikalaujama.

Lietuvos transporto saugos administracijos Transporto veiklos reguliavimo skyriaus vedėjas turėjo vežėjams ir gerų žinių: sutartis dėl keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais ketinama pratęsti, tegu ir ne maksimaliam terminui, bet trejiems ar ketveriems metams.

Pasiūlymai transporto strategijai

Pasak J. Stolovickio, Susisiekimo ministerija kuria transporto strategiją ir paprašė asociacijos „Linava“ pateikti savo pasiūlymus.

J. Stolovickis pristatė asociacijos „Linava“ parengtus siūlymus būsimajai strategijai. Tarp pasiūlymų: viešojo transporto pritaikymas neįgaliesiems, inovatyvių eismo reguliavimo ir koordinavimo sistemų diegimas, prioriteto teikimas viešajam transportui.

Be to, keleivių vežėjai pageidautų, kad visi šalies rajoniniai keliai, kuriais važiuoja viešasis transportas, būtų asfaltuoti.

Numatomi ir reikalavimai dėl ekologijos – kad iki 2050-ųjų visos keleivinio transporto priemonės naudotų tik alternatyvius energijos šaltinius, ir pan. Tarp reikalavimų – ir vieninga ES keleivių informavimo, kelionių rezervavimo ir bilietų pardavimo sistema.

Savo siūlymus pristatė ir vežėjai. Pasak bendrovės „Kauno autobusai“ generalinio direktoriaus Mindaugo Grigelio, Lietuvoje būtina įkurti keleivinio transporto koordinavimo instituciją. Šiuo metu nieko panašaus Lietuvoje nėra.

Vežėjai taip pat siūlo pasirengti elektrinių transporto piemonių integravimui, optimizuoti valstybės skiriamas lėšas viešajam transportui ir kita.

„Linavos“ atstovai žada, jog, įvertinę vežėjų išsakytas pastabas patobulins pasiūlymus ir išsiųs juos Susisiekimo ministerijai bei vežėjams.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka