Rugsėjo 16 d. šalies Prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė skirtingų institucijų, žmonių su negalia organizacijų atstovus į Darnaus judumo forumą „Asmenų su negalia judumas: galimybės kiekvienam ar neįveikiamas iššūkis?“. Jame aptarta dabartinė žmonių su negalia judumo situacija, universalaus dizaino principai, kalbėta apie tai, kas vis dar trukdo žmonėms su negalia pasinaudoti judumo galimybėmis.
Prezidento iniciatyva
Atidarydamas forumą, G. Nausėda kalbėjo apie tai, kad mūsų šalyje galimybės judėti vis dar nėra vienodos: „Šių metų Nacionalinį judumo iššūkį kviečiu pasitikti su vizija „Judumas visiems!“. Esu įsitikinęs, kad kiekvienam žmogui Lietuvoje, nepriklausomai nuo jo fizinių, psichinių ar sensorinių savybių, reikalinga galimybė laisvai ir savarankiškai judėti po miestą, naudotis viešuoju transportu, lankyti kultūros ir laisvalaikio įstaigas, gamtos vietas. Tai yra lygių galimybių, vadinasi, ir žmogaus teisių, klausimas“.
Pasak jo, viena iš didžiausių kliūčių žmonėms su negalia judėti – nepritaikyta infrastruktūra: „Manau, kad atėjo laikas iš esmės keisti požiūrį į infrastruktūros pritaikymą asmenims su negalia. Tai – ne papildomos išlaidos, o investicija į visuomenės pažangą. Tik įdiegę tokį požiūrį visais lygmenimis, galėsime tinkamai veikti ir pasiekti kokybinį pokytį“.
Pokyčiai ir klaidos
Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė pristatė pastaruoju metu žmonių su negalia judumo srityje įvykusius pokyčius, juos nulėmusius naujai priimtus įstatymus, taip pat priežastis, kodėl viskas nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi. Viceministrė kalbėjo apie tai, kaip dar labiau žadama gerinti žmonių su negalia judumo galimybes ateityje.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos atstovė Ana Staševičienė teigė, jog susisiekimo prieinamumas žmonėms su negalia pagerėjo, tačiau jie vis dar susiduria su begale iššūkių. „Ten, kur infrastruktūra prieinama, žmonės su negalia jaučiasi laisvai. Jei infrastruktūra nepritaikyta, žmogus negalės išeiti iš namų. Kas iš to, jei jam bus pritaikytas autobusas, jei jis negalės pasiekti viešojo transporto stotelės“, – kalbėjo A. Staševičienė.
Ji pateikė susirinkusiems keletą prasto projektavimo pavyzdžių, pasidalino prieinamumo vertinimo statistika, taip pat – nuoroda į interneto tinklapį stasis.lt, kur pateikiamame žemėlapyje kiekvienas negalią turintis žmogus gali pamatyti, koks priėjimas prie vienų ar kitų objektų užtikrintas pagal jo individualius poreikius. Kol kas įvertinta 2,5 tūkst. įstaigų, vos 30 jų atitinka minimalius reikalavimus.
Susirinkusiems pristatyti pagrindiniai universalaus dizaino principai, kalbėta apie tai, kaip jų taikymas pagerina ne tik negalią turinčių žmonių gyvenimą.
Vlada Musvydaitė-Vilčiauskė, atvykusi nuo Seimo iki Prezidentūros į renginį neįgaliojo vežimėliu, kalbėjo apie šios kelionės patirtį, taip pat pristatė iššūkį „walk15“, prie kurio kviečiami prisijungti ir neįgaliojo vežimėliu judantys žmonės.
Plačiau apie iššūkį galima pasiskaityti čia
Diskusijoje – kaip sudaryti galimybes judėti teisingai
Diskusijai „Kaip kurti judumo galimybes asmenims su negalia teisingai?“ pakviesti savivaldybių, žmonių su negalia organizacijų atstovai, statinių projektuotojai, joje dalyvavo ir Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis.
Vilniaus ir Pasvalio savivaldybių atstovai kalbėjo apie tai, kaip gerinamas prieinamumas žmonėms su negalia jų miestuose, kas jau nuveikta ir kokius sprendimus dar būtina priimti.
G. Nakutis pristatė iššūkius, su kuriais susiduria keleivių vežėjai, teikdami ir gerindami paslaugas žmonėms su negalia.
Pasak jo, pastaruoju metu judumo gerinimo srityje įvyko esminis proveržis – keleivių vežėjai įsigijo kelias dešimtis autobusų, pritaikytų vežti žmones neįgaliojo vežimėliuose. „Deja, kaip rodo praktika, žmonės su judėjimo negalia jais naudojasi pernelyg retai. Štai 43-imis šiais metais įsigytais naujais autobusais su keltuvais pasinaudojo vos 27 judėjimo negalią turintys keleiviai. Dažniau keliauti šiems žmonėms trukdo vis dar labai prastai pritaikyta pakelės miestų ir miestelių infrastruktūra“, – pabrėžė LKVA prezidentas.
Pasak jo, keleivių vežėjai į naujų, modernių autobusų įsigijimą investavo didžiules lėšas, kurios, deja, tinkamai nepanaudojamos. „Mes savo pareigą įsigyti žmonėms su negalia pritaikytus autobusus vykdome. Apmaudu, kad iš valstybės sulaukiame per mažai paramos – nėra žadėtosios finansinės paramos transporto priemonėms įsigyti, per mažai dėmesio skiriama infrastruktūrai pritaikyti“, – kalbėjo G. Nakutis.
Jo teigimu, keleivių vežėjai daug dėmesio skiria ir vairuotojų kompetencijų gerinimui, mokymams padėti žmonėms su judėjimo negalia. „Be abejo, vis dar pasitaiko įvairių situacijų, kai vairuotojas nepastebi ar „nepastebi“ vežimėlyje sėdinčio žmogaus. Įmonių vadovai į tokius signalus visada reaguoja, stengiasi, kad to nebūtų“, – teigė LKVA prezidentas.
Savo patirtimi keliaujant pasidalijo ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas Paulius Kalvelis. Anot jo, situacija pamažu gerėja, nors žmonės su regos negalia, ypač didžiuosiuose miestuose, vis dar susiduria su daugybe kliūčių. „Vis dar „nekalba“ sostinės viešasis transportas, mums visai nepritaikyti naujieji komposteriai transporto priemonėse. Nuvylė ir LTG Link bilietomatai – pasirodo, įmonei svarbiau išlaikyti savo tradicines spalvas nei tai, kad įrenginiai būtų prieinami žmonėms su regos negalia“, – stebėjosi P. Kalvelis.
Regos negalią turintys žmonės kalbėjo apie kliūtis, su kuriomis susiduria judėdami po sostinę. Anot jų, kai kurios, tokios kaip medžių šakos kelyje, sukeliančios pavojų sveikatai, yra nesunkiai pašalinamos – tereikia laiku jas pašalinti.
Pasak diskusijos dalyvių, geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai susivienija geri institucijų norai ir tinkamas finansavimas – tai padeda sukurti didžiausią pridėtinę vertę.
Diskusijos pabaigoje jos dalyviai pasidalijo įspūdžiais apie renginį, kalbėjo apie tai, kokių naujų žinių, patirčių ar pažinčių įgijjo.
Apie Prezidento iniciatyvą
Praėjusį rudenį daugiau nei 100 tūkst. dalyvių pritraukusį Prezidento inicijuotą Nacionalinį judumo iššūkį sudaro 7 dalyviams jau pažįstami iššūkiai: „Miestų“, „Miestelių“, „Viešųjų ir nevyriausybinių organizacijų“, „Mokyklų“, „Aukštųjų mokyklų“, „Bendruomenių“ ir „Užsienio lietuvių bendruomenių“. Šių metų naujiena – „Dviračių iššūkis“.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotraukos
