Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ prašo Seimo ir Vyriausybės peržiūrėti praėjusiais metais paskubomis priimtus pakeitimus, pagal kuriuos vežėjų mokamas kelių mokestis, pradėjus skaičiuoti pagal nuvažiuotą atstumą, kai kuriais atvejais išaugs net 20 kartų. Nuo 2023 m. įsigaliojančios naujovės turės skaudžias ekonomines pasekmes transporto sektoriaus verslui, kuris išgyvena vis sudėtingesnius laikus. Be to, tai gali turėti įtakos ir augančioms kai kurių produktų bei paslaugų kainoms.
Lietuvos automobilių kelių direkcija yra įpareigota parengti patogią sistemą kelių rinkliavai surinkti, tam numatyta skirti iki 90 mln. eurų.
Asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas sako, kad pokyčiai reikalingi, bet jie turi būti subalansuoti visapusiškai įvertinant verslo aplinką, o tokiam drastiškam kelių mokesčio kėlimui, nepritaikius kelių infrastruktūros, vežėjai nepritaria.
„Ankstesnės Vyriausybės tikslas buvo surinkti daugiau mokesčių, nes Europos Sąjungos parama kelių priežiūrai ženkliai sumažės. Argumentai, jog kelių priežiūrai turi būti naudojamos lėšos, surinktos taikant kuro akcizą, neįtikino. Neabejotinai, padidėjęs kelių mokestis turės didelės įtakos kainų kilimui. Lietuvoje prekių kainoje logistikos kaštai sudaro apie 10 procentų, o tai nuguls ant vartotojų pečių“, – sako Z. Buivydas.
Keleivių vežėjai paskaičiavo, kad kelių mokestis kai kuriems vežėjams pakiltų net 20 kartų. Pavyzdžiui, jei dabar vieno autobuso vidutinis metinis mokestis yra 753 eurų, tai jis išaugtų iki 15060 eurų. Tokia suma turėtų būti sumokėta už vieną keleivinio transporto priemonę per metus.
Transporto įmonės „Visla“ direktorius Viktoras Monkevič įsitikinęs, kad mažoms įmonėms toks kelių mokesčio augimas bus žingsnis į pražūtį.
„Mažos ir smulkios įmonės, kurios turi vos keliasdešimt darbuotojų, nukentės labiausiai, kurios ir per pandemiją labiausiai nukentėjo transporto sektoriuje. Pavyzdžiui, jei įmonė turi 10 transporto priemonių, šiuo metu ji kelių mokesčio sumoka 7530 eurų per metus, o nuo 2023 m. turėtų mokėti jau 150 600 eurų per metus“, – sako V. Monkevič.
Asociacijos „Linava“ inovacijų ir transporto politikos sekretoriaus Andriaus Burbos teigimu, šios naujovės skaudžiai atsilieptų ir kroviniam transportui – mokestis dar labiau išaugtų, nes jis tiesiogiai priklausytų nuo nuvažiuotų kilometrų kiekio.
„Visgi skaudžiausios pasekmės būtų vidinių pervežimų vežėjams, kurie dabar moka už dieną 11 eurų, o ne pagal nuvažiuotus kilometrus. Kuo daugiau važiuoja, tuo daugiau mokėti reikėtų. Neabejotinai, tai dar labiau pablogintų situaciją vežėjams, kurie pastaruosius metus išgyvena sudėtingus laikus. Jei nebus peržiūrėti pernai priimti pakeitimai ir sumažintas kelių mokestis, neatmetama, kad Lietuva gali netekti dar daugiau transporto įmonių“, – sako A. Burba.
Anot jo, iš Lietuvos gali išsikelti dar daugiau įmonių, o tos, kurios neturi finansinių išteklių veiklą perkelti svetur, gali atsidurti ties bankroto slenksčiu. Dėl to skaudžiai gali nukentėti Valstybės biudžetas, kuris surinks dar mažiau pajamų.
Asociacijos prezidiumo narys, bendrovės „Telmento transportas“ direktorius Artūras Telmentas tvirtina, kad pirminiai tikslai buvo geri, nes Lietuvoje siekiama įdiegti panašią tvarką kaip kai kuriose Europos šalyse, tačiau neįvertinti visi aspektai.
„Pavyzdžiui, Vokietijoje yra panaši kelių mokesčio tvarka, kai mokama pagal nuvažiuotus kilometrus, tačiau čia vairuotojai turi galimybę nemokamai naudotis daugeliu paslaugų. Tarkim, tualetai yra nemokami, dušai yra visur, dažniausiai jie mokami, bet kur yra mokamas parkingas, šios paslaugos yra nemokamos. Be to, kai kuriose aikštelėse už dalį sumokėto mokesčio gauni nemokamai maisto pavalgyti. Prancūzijoje visos aikštelės nemokamos, taip pat nemokami ir tualetai, dušai, geriamas vanduo degalų kolonėlėse irgi nemokamas. Lietuvoje to kol kas nėra. Pas mus irgi turėtų būti investuojama į infrastruktūrą, kad vairuotojams būtų patogiau“, – sako A. Telmentas.
Šiuo metu Lietuvoje kelių mokestis mokamas tik už magistralinius kelius, kurie iš viso sudaro 1,7 tūkst. kilometrų. Nuo 2023 m., jei niekas nesikeis, turės būti mokama ne tik už magistralinius, bet ir važiuojant krašto bei regioniniais keliais, o tai sudarys jau 21 tūkst. kilometrų.
„Linavos“ informacija
Linos Jakubauskienės nuotrauka
