1946 m. 06 mėn. 05 d.laikraštyje TIESA paskelbtas pranešimas apie 2-ąją autobusų liniją: „Didelis skaičius vilniečių kiekvieną dieną pasinaudoja autobusais, kursuojančiais tarp Žvėryno ir geležinkelio stoties. Vakar keleivinio susisiekimo kontora paleido pirmąsias mašinas nauju ruožu. Antroji autobusų linija prasideda Basanavičiaus gatvėje ties Baltais vartais ir eina žemyn, Basanavičiaus, Jogailos, Gedimino gatvėmis ligi Pilies aikštės. Iš čia mašinos Vrublevskio gatve pasuka į Antakalnį. Paskutinė sustojimo vieta – prie Petro ir Povilo bažnyčios. Naujasis ruožas yra 5,5 kilometro ilgio”. (kalba netaisyta).

1946 m. rudenį valdyba pradėjo organizuoti tarpmiestinius keleivių vežimo maršrutus. Rugsėjo mėnesį iš Vilniaus  ATK Vilniaus keleivių susisiekimo kontorai perduotas dujų generatorinis autobusas MAGIRUS, kuris suremontuotas pradėjo vežti keleivius maršrutu: Vilnius–Ukmergė.

Spalio mėnesį valdyba apsvarstė Vilniaus keleivių susisiekimo kontoros darbą. Nustatyta, kad vis dar pasitaiko keleivių apskaičiavimo atvejų, autobusais neteisėtai vežamas keleivių bagažas, dispečerinė tarnyba dirba nepatenkinamai – nekontroliuojami maršrutai, netinkamai parenkami vairuotojai.

Vilniečiai, žinoma, buvo patenkinti pirmaisiais pokario autobusais, tačiau jų apetitas didėjo bevalgant. 1946 m.lapkritį laikraštis TIESA publikavo  pirmąjį pasipiktinusio miestiečio, beveik valandą laukusio 2-ojo autobuso, laišką: „Šiuo metu Basanavičiaus g-vės rajoną su Antakalnio aptarnauja tik dvi mašinos, kurių kiekviena ten ir atgal užtrunka 40 minučių. Abiems mašinoms normaliai kursuojant, kiekvienoje sustojimo vietoje mašina būtų kas 20 minučių. Tačiau atsitinka, kad kuri nors mašina sugenda, ir tada viena mašina jokiu būdu  negali tinkamai aptarnauti gyventojų” (Vilniaus vykdomojo pirmininko raštas „Tiesos” laikraščio redakcijai dėl susisiekimo su Antakalniu 1946.11.27).

Netrukus laikraštyje pasipylė ištisa kritikos lavina dėl nereguliariai arba per retai kursuojančių autobusų. Miestiečių laiškai „Tiesoje” dažniausiai buvo spausdinti tradicine tapusioje rubrikoje „Autobuso belaukiant”, vėliau ji persikėlė į „Vakarinės naujienas”.

1946 m. Vilniaus keleivių susisiekimo kontora planą įvykdė 134% – dviejų maršrutų autobusais vežė  3,5 mln. keleivių. Sunku patikėti, bet informacija paimta iš „Vilniaus vykdomojo komiteto sprendimas dėl Vilniaus keleivių susisiekimo kontoros darbo pagerinimo, 1947.02.05.”

1946 m.gruodžio mėn. 26 d.valdybos įsakymu Nr. 365 sudaryta komisija dėl K. Kulak išradimo – „Benzininių variklių pritaikymo dirbti sunkesnių kuru” – patikrinimo eksperimentu..

Komisijai nurodyta eksperimentui parengti sunkvežimį ZIS 5. Nustatyti terminai brėžiniams parengti, pagaminti du eksperimentinius prietaisus ir sumontuoti dviejuose autobusuose. Komisija išvadas turėjo pateikti iki 1947 m.kovo mėn. 30 d. Buvo numatyta mėnesį ar du  bandomuosius autobusus eksploatuoti Vilniaus keleivių susisiekimo kontoroje. Šis eksperimentas nedavė teigiamų rezultatų.

  1947-ieji

Kariškių parūpinta trofėjinė technika ilgai tempti negalėjo. 1947 m.pradžioje Vilniaus Keleivių susisiekimo kontoros viršininkas Š. Perelis ėmė panikuoti: „Vilniui reikia 30-40 daugiaviečių autobusų, o keleivius mieste vežioja tik 15-17 autobusų, iš kurių tik 4 daugiaviečiai. Tai senos trofėjinės mašinos, kurių remontui trūksta atsarginių detalių ir kurios greitai išeis iš rikiuotės. Kiti autobusai – GAZ  tipo, jie neatitinka reikalavimų ir smarkiai amortizuojasi juos intensyviai eksploatuojant. Jei parkas greitu laiku nebus papildytas daugiaviečiais autobusais, keleivių susisiekimas mieste gali visai nutrūkti. (Vilniaus vykdomojo komiteto sprendimas dėl Vilniaus keleivių susisiekimo kontoros darbo pagerinimo, 1947 m.02 mėn. 15 d.)

Tuo metu populiarūs GAZ 03-30 autobusiukai (autobusais vadinti juos liežuvis neapsiverčia, nes jie turėjo 17 sėdimų vietų) buvo per maži vežti tokį kiekį vilniečių ir miesto svečių. Garbaus amžiaus vilniečių manymu, šie autobusiukai išnaikino miesto vėžius. Be 17 sėdimų vietų, galėjo važiuoti dar 10-12 stovinčių  keleivių. Vairuotojas specialia rankena uždarydavo ir atidarydavo vienintelės duris autobusiuko priekyje. Bilietus pardavinėjo konduktorė. Bilietai nebuvo brangūs, todėl jų labai greitai Žvėryne neliko, po metų kitų jų neliko ir visame mieste

Kada paskutinis miesto vežikas baigė savo amatą, kol kas nežinoma.

Į grėsmę, kad keleivinis transportas mieste gali netrukus sustoti, sureaguota tik 1948 m.

Vėlyvą 1947 m.pavasarį buvo pratęstas 2-aisis maršrutas į abi puses –iki ŠEC-2 (Vilkpėdės pradžioje) ir hipodromo (Antakalnio pabaigos), o vasaromis ėmė kursuoti iki Valakampių.

Tą patį pavasarį atidarytas trečiasis maršrutas: Stotis-Kalvarijų gatvė. Iki turgavietės autobusai judėjo Pylimo g., taigi viename judriausių mieste judėjimo ruožų – Pylimo atkarpoje nuuo prospekto iki stoties jau buvo dvi autobusų linijos.. Nesunku pastebėti, kad trys pirmosios pokario linijos atkartojo tarpukario maršrutus. Tai liudija, kad remtasi istorine patirtimi.

1947 m. gegužės 10 d. LTSR MT priėmė nutarimą Nr. 241 „Dėl priemonių autotransporto darbui gerinti“. Tai buvo pirmasis tarybinės valdžios nutarimas automobilių transporto veiklai gerinti. Jų vėliau buvo priiminėja gana daug. VATV 1947 m. gegužės 26 d.įsakymu Nr. 123 pavaldžioms įmonėms parengė veiksmų planą:

„Vilniaus keleivių susisiekimo kontorai

(direktorius Š. Perelis) iki liepos 1 d.parengti patalpas miesto autobusų garažui”.

1947 m. gegužės 20 d. VATV įsakymu Nr. 116 Vilniaus Keleivių susisiekimo kontora įpareigota nuo birželio 1 d.vežti keleivius maršrutu: Vilnius-Ukmergė. Vilniaus ATK perdavė Vilniaus KSK du suremontuotas sunkvežimius ZIS 5, kad jie būtų pritaikyti keleiviams vežti.

Remiantis 1947 m.gegužės 30 d. VATV įsakymu Nr. 125 Dėl susisiekimo pagerinimo su kurortais, nuo birželio 1 d. įpareigoja atidaryti maršrutą Vilniaus KSK Vilnius-Druskininkai (kas antrą dieną).

1947 m. rudenį atidarytas 4-asis maršrutas, kuris driekėsi iš Kalvarijų g. į Naująją Vilnią. Autobusai išvykdavo kas 15 min. ir greitai pasiekdavo Naująją Vilnią retai kur sustodami…

1947 m. spalio mėn. patvirtintos keleivių vežimo taisyklės. Kai kurios taisyklės skamba neįprastai:

– įlipti į daugiaviečių autobusus leidžiama tik pro galines duris, o GAZ 03 30 autobusus – pro priekines duris (galinių durų nebuvo).

– prieš pirkdamas bilietą keleivis privalo pasakyti konduktorė stotelę iki kurios  važiuoja, o konduktorė privalo garsiai pranešti artimiausios stotelės pavadinimą;

– už važiavimą be bilieto skiriama 10 rub. bauda; tėvai, kurių vaikai važinėjasi ant autobusų buferių, laiptų ir kitų atsikišusių detalių, baudžiami iki 200 rub. Bauda (didelės baudos turėjo sumažinti  beglobių ir neprižiūrimų vaikų skaičių). (Vilniaus vykdomojo komiteto sprendimas dėl keleivių vežimo taisyklių Vilniaus mieste, 1947 m.10 mėn. 23 d.

Kęstutis Pletkus

Nuotrauka – iš archyvo