Lietuvos savivaldybių tyrimą atlikę Vokietijos ekspertai sveikina šalies pasiekimą, kad net 21 savivaldybė yra parengusi darnaus judumo planus, pagal šį rodiklį šalis pirmauja visoje Europos Sąjungoje. Tačiau siekiant žalesnių ir išmetamosiomis dujomis neteršiamų miestų, mažiau vairuotojų ir daugiau pėsčiųjų, dviratininkų bei viešojo transporto keleivių, ekspertai pripažįsta, kad šiems Lietuvos užmojams pasiekti, būtinas didesnis visuomenės įsitraukimas. Nes tik taip įmanoma vienas pagrindinių siekių – galutiniam vartotojui sukurti galimybes judėti ne tik aplinkai draugiškais, bet ir jam patogiais būdais.
Pirmojoje Susisiekimo ministerijos rengtoje Darnaus judumo konferencijoje situaciją Lietuvoje kartu su šalies savivaldybių atstovais, darnaus judumo planų rengėjais bei akademine bendruomene aptarė bei atliktą tyrimą pristatė Vokietijos konsultacijų bendrovė „Rupprecht Consult“.
„Trečdalis visų Lietuvos savivaldybių dirba ir veikia darnaus judumo linkme, vadinasi, mūsų miestams rūpi judumo miestuose ateitis, tačiau šiandienis siekis – ne vien kiekybė, bet ir kokybė. Sukūrėme struktūrą, o kitas žingsnis – kad planai turėtų prasmę ir būtų įgyvendinami kuo kokybiškiau bei atnaujinami. Tad šis mūsų susitikimas su užsienio ekspertais – vienas iš būdų pasitikrinti, kaip atrodome iš šono“, – atidarydama Darnaus judumo konferenciją sakė susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
Tarptautinių konsultantų komanda „Rupprecht Consult“ atliko Lietuvos savivaldybių, rengusių darnaus judumo planus ir to dar nedariusių, analizę ir vertinimą pagal Europos Komisijos įrankį „The Self-Assessment“.
„Ši analizė parodė daug teigiamų tendencijų. Šalies gyventojai linkę naudotis dalijimosi automobiliais paslaugomis, paspirtukais, dviračiais. Dalijimosi paslaugos gali tapti vienu iš kertinių susisiekimo įpročių ateities miestuose. Taip pat savivaldybės linkusios kovoti su eismo keliamu triukšmu ir oro tarša ir persiorientuoti į elektra varomą transportą. Tarp silpnųjų pusių yra griežtintinas mobilumo valdymas miestų logistikos srityje“, – teigė konsultantų komandos atstovė dr. Susanne Bohler.
Vokiečių konsultantų komandos analizė taip pat parodė, kad miestai siekia daugiau dėmesio skirti pėstiesiems ir dviračių infrastruktūrai, kad keliauti pėsčiomis miestuose būtų ne tik greita, bet ir saugu bei patogu.
„Darnaus judumo planų temoje lyderystę demonstruoja ir Vokietijos vyriausybė, tačiau ir patys miestai suinteresuoti, kadangi turint planus su nustatytais prioritetais, jiems greičiausiai bus sudarytos ir finansavimo galimybės. Kalbant apie didmiesčius, matome, kad Europos Sąjunga investuoja į didelius infrastruktūrines projektus ir tyrimus, o darnaus judumo planai turi aiškius, didelius tikslus teisiniame kontekste. Matau, kad Lietuvos darbotvarkėje darnus judumas taip pat svarbus klausimas“, – sakė S. Bohler.
Pasak tarptautinių konsultantų komandos atstovės, darnaus judumo planai Europoje yra ne vien tik techninis planavimas – tai platus politinis procesas: „Mes jau seniai sau pripažinome, kad privalome sumažinti poveikį, kurį daro automobiliai, varomi vidaus degimo varikliu. Vadinasi, kalbėdami apie darnumą, kalbame ne tik apie šiandien, bet ir apie ateitį. Ir ne vien kuriame planą – mes inicijuojame patį transformacijos procesą.“
Pavyzdžiui, Olandijoje jau pasiektas rezultatas – šiandien pėstieji ir dviratininkai yra aktyvesni eismo dalyviai negu automobilių vairuotojai. Norint tai pasiekti Lietuvoje, būtina sukurti patogias alternatyvas automobilių vairuotojams, o jas pasiūlius – skatinti aktyvią edukaciją.
Konferencijos metu dėmesys buvo skirtas svarbiai sudedamajai darnaus judumo daliai – viešojo transporto transformacijai. Štai Kauno viešojo transporto parkas – vienas jauniausių Europoje, siekiantis vos 6 metus, o Lazdijų rajono savivaldybės atstovė Ieva Stalevičiūtė pasidalino pavyzdžiu, kaip ir mažosios savivaldybės gali pasiūlyti inovatyvius sprendimus, nereikalaujančius titaniškų pastangų.
Žaibiškai Lazdijų savivaldybėje išpopuliarėjo 2023 m. pavasarį pradėta teikti unikali paslauga „Lazdijai veža“: 3 elektromobiliai keleivius iš atokiausių gyvenviečių darbo dienomis nemokamai veža į Lazdijus ar kitą pasirinktą vietą rajone ir atgal. Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos lėšomis įgyvendintas projektas sprendžia judumo dykumų problemą ir dalinai keičia viešojo transporto koncepciją.
Per pirmąjį pusmetį „Lazdijai veža“ paslauga buvo suteikta daugiau nei 1 tūkst. keleivių, o jų pagrindinė grupė – senjorai.
Konferencijos metu Susisiekimo ministerija ir Vokietijos konsultacijų bendrovės atstovai vedė mokymus šalies savivaldybių atstovams ir darnaus judumo planų kūrėjams.
Susisiekimo ministerijos informacija
Linos Jakubauskienės nuotrauka
