Žmonės su judėjimo negalia išsakė vežėjams savo pageidavimus

gegužės 12 05:00 2017 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika Lankytojai Patirtis

Bendrovių TOKS ir „Kautra“ vadovai susitiko su Lietuvos žmonių su negalia sąjungos vadovais. Neįgalieji supažindino vežėjus su problemomis, kurias patiria važiuodami tolimojo susisiekimo autobusais. Visi drauge aptarė, kaip jas būtų galima išspręsti.

Žmonės su negalia sako, jog neįmanoma rasti informacijos apie tai, kur važiuoja vežėjų praėjusiais metais įsigyti jiems pritaikyti autobusai.

TOKS generalinis direktoriaus Arūno Indrašiaus teigimu, prieš keletą dienų paskelbti informaciją, kur važiuos neįgaliesiems pritaikyti autobusai, būtų sudėtinga. Dažnai jie važiuoja užsakomaisiais reisais ir ten, kur daugiau keleivių. „Tačiau neįgaliesiems padedame bet kuriuo atveju, net jei jie ketina važiuoti nepritaikytu autobusu. Tiesa, apie kelionę neįgalus žmogus turėtų mus informuoti iš anksto“, – kalba A. Indrašius.

Kad neįgalieji iš anksto praneštų apie kelionę, pageidauja ir bendrovės „Kautra“ vadovai. „Kai negalią turintis žmogus paskambina mums ir pasako, kiek ir kokios pagalbos jam reikės, visada ją suteikiame“, – sako bendrovės „Kautra“ rinkodaros direktorius Gintautas Pakusas.

Tačiau žmonės su negalia teigia, jog jiems sudėtinga susižinoti, kokio vežėjo autobusu teks keliauti, jie nežino, kokiu telefonu skambinti ir prašyti pagalbos. G. Pakusas primena, jog paslaugas neįgaliesiems teikia autobusų stotys, todėl ir skambinti derėtų į miestų autobusų stotis.

„Žmonėms su negalia pagalba teikiama pirmos kategorijos stotyse. Nedidelių miestų autobusų stotyse negalima gauti nei informacijos, nei pagalbos“, – sako Lietuvos žmonių su negalia sąjungos administratorė Jurgita Masiulionytė.

Pasak G. Pakuso, vežėjai turėtų pasirūpinti pagalba žmonėms su negalia. Jis garantuoja, kad neįgaliesiems padedama bendrovės „Kautra“ eksploatuojamose stotyse – Kaune, Prienuose, Vilkaviškyje ir Alytuje.

„Galbūt vežėjai galėtų parengti lankstinukus su mums reikalinga informacija. Turėtų būti ir vienas telefono numeris, kuriuo pasiskambinę žmonės galėtų gauti informaciją apie kelionę“, – pageidauja Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė.

Žmonės su negalia siūlo vežėjams informacijai teikti išnaudoti tinklapį autobusubilietai.lt. „Čia galėtų atsirasti registracijos forma, kurią žmonės su negalia užpildytų prieš kelionę. Tai mums būtų patogu“, – sako J. Masiulionytė.

G. Pakusas pažada, kad tokia forma atsiras. „Suprantame, kad žmonės su judėjimo negalia nori ir turi teisę keliauti. Mūsų pareiga – jiems padėti“, – sako G. Pakusas.

Pasak A. Indrašiaus, daugiau žmonėms su negalia turėtų daugiau rūpintis valstybė. „Suteikiame neįgaliajam visą reikalingą pagalbą, įkeliame jį į autobuso saloną, nugabename vežimėlį. Tačiau būna skaudu, kai tenka jį iškelti tiesiog laukuose, visai nepritaikytoje vietoje. Žmonėms su negalia pritaikyta infrastruktūra – valstybės prievolė“, – sako TOKS vadovas.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos