Žmonės su negalia nori po Lietuvą keliauti savarankiškai – ar tam sudarytos sąlygos?

11 gegužės 04:11 2021 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika Lankytojai Patirtis

Gegužės pradžioje Europa minėjo Savarankiško gyvenimo dieną. Ta proga žmonės su negalia dar kartą priminė visuomenei – jie nori ir turi teisę būti savarankiški. Vienas svarbiausių savarankiškumą užtikrinančių veiksnių – patogus, skirtingų negalių žmonėms pritaikytas keleivinis transportas.  

 


Kaunietis Martynas Vitkus – nuolatinis tarpmiesčio autobusų keleivis. Vaikinas turi tiek judėjimo, tiek regos negalią. „Dažniausiai tenka važiuoti iš Kauno į sostinę ar Klaipėdą. Pastaruoju metu autobusai atnaujinti, vairuotojai – kultūringi, paslaugūs, mandagūs, visada prieina ir paklausia, ar nereikia pagalbos. Puiku ir tai, kad autobusuose veikia sanitariniai mazgai – žmogui su negalia ypač nepatogu ieškoti tualeto pakelės stotelėje“, – dėsto vaikinas.

Jo teigimu, susiruošusiems keliauti žmonėms su negalia patogios autobusų bilietų įsigijimo programėlės, kuriomis naudojantis galima greitai ir patogiai nusipirkti bilietą į bet kurią šalies vietą. Be to, pagalba teikiama ir autobusų stotyse. „Labai patogūs stotyse sumontuoti pagalbos mygtukai. Jį paspaudus, darbuotojas pasitinka, palydi į autobusą ar į viešojo transporto stotelę, jei atvyksti iš kito miesto. Kauno autobusų stotyje įrengti vedimo takeliai, padedantys orientuotis žmonėms su regos negalia. Tiesa, norėčiau pabrėžti, kad tai – mano patirtis. Aš pats galiu įlipti į autobusą, sudėtingiau keliauti draugams, kurie sėdi neįgaliojo vežimėliuose – jiems reikia specialiai pritaikytų transporto priemonių“, – kalba M. Vitkus.

Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidentas Gintaras Nakutis primena, jog šiuo metu šalies keleivinio transporto įmonės turi septynis žmonėms su judėjimo negalia pritaikytus turistinius autobusus: tris eksploatuoja Vilniaus bendrovė TOKS, dar tris – Kauno „Kautra“ ir vieną – Mažeikių autobusų parkas.

Bendrovės TOKS generalinio direktoriaus Arūno Indrašiaus teigimu, vasaros sezonui visi trys turimi dviaukščiai autobusai jau numatyti kelionėms į pajūrį: „Žinome iš patirties, kad vasarą žmonės su negalia prie jūros keliauja dažniausiai. Tinklapyje autobusubilietai.lt maršrutai, kuriais važiuos žmonėms su negalia pritaikyti autobusai, pažymėti specialiais ženklais, kad būtų galima lengviau pasirinkti kelionę. Jei judėjimo negalią turintis žmogus iš anksto pareiškia pageidavimą keliauti į kurią nors kitą Lietuvos vietą, skiriame tam reisui specialiai pritaikytą autobusą“.

Asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidentas Ričardas Dubickas sutinka, jog paslaugos žmonėms su negalia pastaruoju metu gerėja, vis dėlto pritaikytų transporto priemonių kol kas pernelyg mažai: „Džiaugiamės, kad šalies keleivių vežėjai įsigijo žmonėms su negalia pritaikytų autobusų, kad neįgaliojo vežimėliuose sėdintys žmonės jau gali keliauti savarankiškai. Vis dėlto kol kas mums reikia iš anksto pasiskambinti į keleivinio transporto įmonę ir pasakyti, kada ir kur keliausime. Tai nėra patogu. Mums, kaip ir bet kuriam kitam žmogui, minčių keliauti taip pat kyla spontaniškai“.

R. Dubickas pasidžiaugia, jog tarp žmonių su negalia ir LKVA užsimezgė gražus bendradarbiavimas. „Situacija eina į gera, pagaliau suprantama, kad į sprendimų priėmimą reikia įtraukti ir žmonių su negalia atstovus. Mums labai svarbu būti išgirstiems ir išklausytiems. Puiku, kad keleivinio transporto įmonių vadovai įvertina mūsų pastabas. Esame ne teoretikai, o praktikai, geriausiai žinom, kas mums tinka. Bendradarbiaujame su kolegomis iš užsienio ir dažnai išgirstame klausimų – ar galime pas jus atvykti, ar galėsime pakeliauti po Lietuvą? Jei nėra tinkamo susisiekimo, geros infrastruktūros, tai atbaido potencialius svečius. Kuo daugiau atsiras pritaikytų autobusų, tuo daugiau žmonių su negalia keliaus“.

Jo teigimu, svarbu, kad žinių, kaip elgtis su individualių poreikių turinčiais žmonėmis, turėtų transporto priemonių vairuotojai. „Autobusas gali būti tegu ir auksinis, su visomis įmanomomis techninėmis naujovėmis ar komforto elementais – jei jį vairuos nejautrus, nemokantis ar nenorintis padėti keleiviui žmogus, transporto priemonė taps beverte. Matome, kaip po mūsų asociacijos rengiamų vairuotojų mokymų situacija gerėja, jie tampa ne tik atidesni, bet ir geriau žino, kaip padėti žmogui su negalia“.

R. Dubickas sako suprantantis, kad tolimojo susisiekimo autobusų pritaikymas – ne vien tik vežėjų reikalas. „Valstybės požiūris į žmonių su negalia keliones turėtų būti kompleksinis – ne mažiau nei pritaikyti autobusai reikalinga ir tinkama infrastruktūra. Jei žmogui teks išlipti tarpinėje stotelėje kur nors pagriovyje ar bulvių lauke, nieko gero nebus“.

Pasak G. Nakučio, pagalba skirtingų negalių turintiems žmonėms – vienas svarbiausių LKVA tikslų. Vis dėlto pritaikyti autobusus žmonėms su negalia nėra pigu, vienas keltuvas kainuoja iki 15 tūkst. eurų. „Keleivių vežėjų įmonėms, išgyvenančioms sunkius laikus dėl koronaviruso pandemijos bei karantino, tai – dideli pinigai. Reikalingas tinkamas valdžios atstovų požiūris, tikslinė parama pritaikytoms transporto priemonėms įsigyti“, – pabrėžia LKVA prezidentas.

Susisiekimo ministerijos Strateginio planavimo skyriaus atstovų teigimu, lėšų tolimojo susisiekimo autobusams pritaikyti yra numatyta – Susisiekimo ministerija pagalbą žmonėms su negalia taip pat laiko vienu iš savo veiklos prioritetų.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos

  • DSC_0021
  • DSC_0010
  • setra
  • DSC_0033
  • futura