Visada galvojau, kad IKARUS autobusai Vilniuje pirmą kartą pasirodė 1970 m. vasarą, nes taip rašė įvairūs leidiniai. Vis dėlto, suradęs naujos informacijos, nuomonę turėjau pakeisti.
1970 m. žurnalo „Švyturys“ birželio mėn. 12-ajame numeryje buvo tokia žinutė po nuotrauka (kalba netaisyta): Sostinės autobusų parkas gavo pirmąją siuntą vengriškų keleivinių mašinų „Ikarus”. Tai – vagoninio tipo šimtaviečiai autobusai su trejomis durimis. Jie veš dvigubai daugiau keleivių, negu Vilniuje kursuojantys „Lvovai”. „Ikarai” dabar važinėja dvidešimt antruoju maršrutu į Lazdynus… ”
Visai neseniai laikraštyje „Vakarinės naujienos” 1970 m.05 mėn.29 d. radau Š. Blažio (tuometinio Vilniaus autobusų parko direktoriaus pavaduotojo) informaciją, jog 1970 m.gegužės mėn. Vilnių pasiekė pirmoji „Ikarus 556″ – trejų durų, 100 vietų modernių miesto autobusų siunta.
Reiškia, IKARUS autobusų istorija Vilniuje prasidėjo ne 1970 m.vasarą, o vis dėlto 1970 m.pavasarį.Tai įvyko lygiai prieš 50 metų…
Kyla klausimas, kaip atsirado IKARUS autobusai Vilniuje ir kodėl būtent jie, o ne kitos markės autobusai?
Atsakymą radau tuometinio Vilniaus autobusų parko direktoriaus Algimanto Klemenso Baublio atsiminimuose:
„… Buvo aišku, kad iš statomų Lazdynų, Karoliniškių – miegamųjų miesto rajonų – turimais LAZ-ais gyventojų vežioti nepajėgsime. Sąjungos plano komitetas primygtinai siūlė mūsų ministerijai Likino gamyklos didelės talpos autobusus LIAZ, o ši buvo lyg ir už „Ikarus”. Vieną 1969 m.dieną paskambinęs ministras V. Martinaitis liepė važiuoti kur noriu, bet po trijų dienų pranešti jam gamybinį nuomonę dėl talpesnių autobusų. Su E. Brimu (nuo 1964 m.iki 1971 m.dirbo Vilniaus autobusų parko vyriausiuoju inžinieriumi) aplankėme visus Minsko autobusų parkus. Kalbėjomės tik su vairuotojais ir šaltkalviais: visų nuomonė – tik „Ikarus”. Taip ir pranešiau ministrui…. ”
Nežinau, ar daug vilniečių ir sostinės svečių atsimena baltus autobusus su raudonomis juostomis, bet man jie buvo įstrigę atmintin tiek, kad aš juos prisimenu kaip tuomečio Vilniaus simbolį. Užmirštą, išnykusį kito pasaulio atributą. Tai ir buvo „Ikarus 556″ (vėliau Ikarus 180) autobusai.
„Ikarus 556″ lygiai prieš 50 metų įvykdė Tarybų Sąjungos viešojo transporto perversmą. Ir ne transporto priemonių parkuose, bet žmonių galvose: vengriški autobusai buvo daug geresni ir patogesni už įprastinius ukrainietiškus lazus. Žmonės jais pavažinėję, net nenorėdavo lipti į LAZ – kontrastas buvo sunkiai suvokiamas…
Tik viena ypatybė gal šiek tiek trikdė: važiuodami į kalną, „Ikarus“ autobusai neįtikėtinai „kriokdavo”. Buvo dar viena blogybė – šildymas. „Ikarus” autobusuose neveikdavo sumontuoti autonominiai šildytuvai SIROKO. Būdavo kalbama, kad autobusų vairuotojai tiesiog išmontuodavo šiuos autonominius šildytuvus ir pasiimdavo namo. Bet greičiausiai jie neveikdavo todėl, kad buvo normuojamas dyzelinas, tas pats, kuris naudojamas ir varikliams. Tai va – vežėjai taupydavo keleivių sveikatos sąskaita…
Vengriškų autobusai gesdavo retai, vairuotojų buvo mėgstami, be to, galėdavo vežti bent du kartus keleivių daugiau. Įlipti į juos nebuvo sudėtinga – laiptai ne tokie statūs kaip LAZ, kurių laiptai labiau priminė kopėčias, o durys buvo kone dvigubai siauresnės.
Pirmiausia į Vilnių 1970 m. atvyko 25 autobusai, 1971 m. – dar 45, o 1972 m. – vienuolika.
Šio modelio autobusai keleivius vežiojo iki 1981 m.1981 m.Vilniaus autobusų parko teritorijoje paskutinis „Ikarus 556“ važinėjo kaip pagalbinė transporto priemonė…
Šiais metais baigėsi 1970 metų pavasarį prasidėjusi IKARUS autobusų era Vilniaus mieste. Paskutinis „Ikarus“ autobusas buvo nurašytas 2020 m.sausio mėn. 15 d.
Ir dar…
IKARUS 556 – tai didelės klasės miesto autobusas, kurį gamino Vengrijos įmonė „Ikarus”. Šio modelio autobusai buvo gaminami nuo 1962 iki 1973 m.m.
Daugiausia autobusai buvo eksportuojami į socialistinės šalis. Skirti Tarybų Sąjungai buvo nudažyti balta spalva, su išilgine tamsiai raudona juosta. Eksportuoti į Tarybų Sąjungą autobusus „Ikarus“ pradėjo 1970 m.
Šis autobusas turėjo nešančios konstrukcijos kėbulą, vienu metu jis galėjo vežti 105 keleivius, jame buvo 21+ 1 sėdima vieta. Variklis – horizontalaus tipo, sumontuotas po keleivių salono grindimis šalia antrųjų durų: RABA – MAN D 2156 NM, 6 cilindrų, 192 AG, 100 km sunaudodavo 25,1 l dyzelinio kuro. Pavarų dėžė –mechaninė, 5 pavarų.
Autobuso ilgis – 10 855 mm, plotis – 2 500 mm, aukštis – 2 950 mm, montuotos trejos įlaipinimo/išlaipinimo durys. Didžiausias greitis – 80 km/h.
….. Iki šių dienų Europoje išliko tik 4 šio modelio autobusai: Vengrijoje, Latvijoje, Žitomiro regione ir Sankt Peterburge.
Parengė Kęstutis Pletkus
Autoriaus parinktos nuotraukos
