Sausio 5-ąją Lietuvos keleivių vežimo asociacija pakvietė savo narius aptarti Transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimo projekto nuostatas dėl transporto pritaikymo žmonėms su skirtingomis negaliomis.
LKVA prezidentas Gintaras Nakutis pristatė įstatymo pakeitimo projektą, siūlymus TVPĮ 11 straipsnį papildyti 21 ir 22 dalimis dėl transporto priemonių pritaikymo žmonėms, turintiems negalią bei riboto judumo asmenims. G. Nakutis priminė, jog įstatymas įsigaliotų nuo šių metų lapkričio 1 d., o reikalavimai būtų taikomi įsigyjamoms ir pirmą kartą Lietuvoje registruojamoms viešojo transporto priemonėms.
LKVA prezidentas pristatė privalomus transporto priemonių pritaikymo kriterijus judėjimo, klausos ir regos negalią turintiems žmonėms.
Kalbėjusieji keleivių vežėjai pabrėžė, jog žmonėms su neįgaliojo vežimėliu turėtų būti pritaikytos mieste ir priemiestyje keleivius vežančios transporto priemonės. Kur kas daugiau klausimų kelia tolimojo susisiekimo autobusų pritaikymas – vienos rampos ar keltuvo įsigijimo kaina siekia 20-25 tūkst. eurų. Be valstybės paramos keleivių vežėjams tokį reikalavimą įgyvendinti būtų sunku, papildomos vežėjų išlaidos gultų ant keleivių pečių, kadangi keleivių vežimas tolimojo susisiekimo autobusais Lietuvoje nėra dotuojamas. Vežėjų manymu, kriterijai, ypač dėl keltuvų neįgaliųjų vežimėliams tarpmiestiniuose autobusuose, galėtų būti rekomendacinio pobūdžio.
Diskutuodami apie transporto priemonių pritaikymą žmonėms su regos negalia, vežėjai kalbėjo apie išorinius garsiakalbius akliesiems ir silpnaregiams, dėl kurių keliamo triukšmo skundžiasi miestų gyventojai, teigė, jog esama ir kitų šiuolaikinių galimybių apie atvykusio autobuso maršrutą sužinoti per mobiliąsias aplikacijas ir pan.
G. Nakutis priminė, jog Susisiekimo ministerija žada paramą naujai įsigyjamoms transporto priemonėms, yra ir Klimato kaitos programos priemonių viešajam transportui, tačiau parama neteikiama tolimojo susisiekimo transporto priemonių atnaujinimui, nors asociacija tai ne kartą siūlė. „Būtų puiku, jei valstybė bent padengtų skirtumą tarp transporto priemonės ir keltuvo ar rampos kainos. Manau, kriterijai transporto priemonėms turėtų būti privalomi, jei autobusai įsigyjami pasinaudojus valstybės parama“, – sakė LKVA prezidentas.
Bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas priminė, jog žmonėms su negalia vis dar nepritaikyta šalies infrastruktūra, todėl vien pritaikyti autobusai žmonių su negalia judumo problemų neišspręs – visų pirma turėtų būti skirta lėšų infrastruktūrai sutvarkyti.
TOKS generalinis direktorius Arūnas Indrašius priminė, jog ir dabar žmonėms su skirtingomis negaliomis pagalba teikiama autobusų stotyse, tai daroma pagal ES privalomas nuostatas. „Jei turėtume įsigyti visas transporto priemones su keltuvais ar rampomis, tai mums būtų nepakeliama našta“, – sakė A. Indrašius.
Keleivių vežėjai siūlė suskaičiuoti, kiek savivaldybėms ir valstybei kainuotų infrastruktūros sutvarkymas, prieigų prie stotelių įrengimas, transporto priemonių, atitinkančių kriterijus, įsigijimas. Žinant šiuos skaičius, būtų aiškiau, apie kokį finansavimą kalbama.
Įmonių vadovai taip pat pabrėžė, jog tolimojo susisiekimo ateitis kol kas neaiški dėl būsimų konkursų vežti tarpmiesčio maršrutais, be to, nerimą kelia ir didėjantis susirgimų COVID-19 skaičius, tikimybė, jog vėl bus paskelbtas griežtas karantinas bei judėjimo tarp savivaldybių ribojimai. Esant tokiai situacijai, apie dideles investicijas, kurių prireiks visiems tolimojo susisiekimo autobusams, svarstyti sunku.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka