Susipažinkite: tikrasis liūto, kuris pasauliui kovo mėnesio vidury buvo pristatytas Vokietijoje, Niurnberge, vardas yra MAN „Lion‘s City“. Pagal šiuolaikinę rinkodaros madą jis savo varde turėtų turėti ir vieną indeksą – Mark II, tačiau arba vokiečiai tų madų nepaiso, arba liūtas pernelyg išdidus, kad pakęstų, jog jis yra antras, tad „MAN BusDays“ šventėje jis vadintas paprasčiau – antros kartos miesto autobusas „Lion‘s City“. Ta proga MAN surengė tarptautinę autobuso dieną, kurioje buvo numatyta pažintis ir bandomieji važiavimai ne tik šiuo autobusu, bet ir kitais naujausiais šio koncerno automobiliais: pernai Belgijoje parodoje „Busworld Kortrijk“ debiutavusiu nauju MAN „Lion‘s Coach“ ir naujuoju šio koncerno kūriniu – nedideliu sunkvežimioku (3 ir 5,5 t bendroji masė) MAN TGE.
Urbanistinio liūto evoliucija
Pirmąjį autobusą MAN pagamino prieš 98 metus, tad netrukus koncernas švęs savo keleivinio transporto pirmagimio šimtmetį. Tada mažylis, žinoma, buvo kuklus ir nedrįso vadintis nei liūtu, nei juolab miesto autobusu, nes ant licencinės šveicariško sunkvežimio „Saurer“ važiuoklės surinkti automobiliai vežiojo keleivius ir mieste, ir užmiestyje. Liūtas miestų autobusų pavadinimuose apsigyveno visai neseniai – tik 2004 metais, o štai turistiniuose (Coach) variantuose – dešimčia metų anksčiau, tačiau vietoje žodžio „miestas“ tada buvo naudojamas šiek tiek kuklesnis „Star“ (žvaigždė). Toji žvaigždė MAN žvaigždyne žibėjo taip pat iki 2004 metų: paskutinis jos blyksnis – „Bus of the Year“ laurai ir MAN vadovybės sprendimas turistinius autobusus nuo tada vadinti „Lion‘s Coach“ vardu. Taigi dabar visi šio koncerno autobusai turi liūto pavardę, o antrasis žodis nurodo paskirtį – miesto (City), regiono (Regio) arba tarpmiestinis-turistinis (Coach). Kadangi regiono autobusas dar laukia savo eilės, tad visas gausybės svečių dėmesys, žinoma, nukrypo į miesto autobusą. O kas nebuvo Kortriko (Belgija) parodoje, tai žinoma ir į tarpmiestinį liūtą, nes jis tokio dėmesio tikrai vertas.
Dar vienas D – D15
Tačiau pradėkime nuo debiutanto – „Lion‘s City“. Ir ne vien todėl, kad jis debiutantas: jame gausu techninių naujovių, kurios anksčiau ar vėliau neišvengiamai persikels ir į kitus šio koncerno modelius.
Pirmiausia, tai, žinoma, naujas variklis D15. O jei tiksliau – D1556 LOH. MAN gerbėjai puikiai žino, kad šio koncerno gamybinėje programoje yra keli pagrindiniai varikliai, skirti kelių transportui. Mažiausiasis – D 08 (6,871 cm3), „vidutiniokas“ D 20 (10,518 cm3) ir „dičkis“ D 26 (11,967 cm3). Yra dar ir „superdičkiai“ D28 – V formos 8-12 cilindrų monstrai, tačiau jie dažniausiai yra spec. technikos agregatai, naudojami tik ypatingiems atvejams.
Daugybę metų MAN gyveno su tais varikliais, ir atrodė, kad jų visai pakanka, kam prireikė dar vieno? Miesto autobusai bei distribuciniai vilkikai kuo puikiausiai jautėsi su D 20, furgonams visai pakako 4 arba 6 cilindrų D 08, magistralinių vilkikų bei turistinių autobusų vairuotojai džiaugėsi taupiaisiais D 26. Tačiau ilgainiui paaiškėjo, kad universalusis D 20 vis dėlto nėra toks universalus kaip iš pradžių tikėjosi jo kūrėjai. Nuo jo debiuto 2004 metais pasaulyje įvyko daugybė permainų, buvo prikurta aibė naujų pačių įvairiausių transporto priemonių ir paaiškėjo, kad vienoms iš jų 6,8 litrų variklis – per silpnas, o 10,5 l – pernelyg galingas, per didelis ir per sunkus. Bene labiausiai optimalesnio variklio pasigedo miesto autobusų gamintojai, žemės ūkio bei statybinės technikos kūrėjai.
Ne veltui sakoma: jei bus poreikis, bus ir pasiūla. Ir štai prašom – D 15. Prezentacijos organizatoriai labai apdairiai svečiams iš pradžių nerodė nei autobusų, nei variklių, nes žinojo, kad išlaikyti jų dėmesį vargu ar pavyktų, todėl pirmoji pažintis – neakivaizdinė. Ekrane nuotraukos ir daugybė skaičių, iš kurių ir sužinome, kad naujasis 9,037 l variklis D15 yra trijų galios modifikacijų nuo 280 iki 360 AG, t. y. diapazone, kuris labiausiai tinka vidutinės keliamosios galios transporto priemonėms.
Tačiau bene geriausia žinia, kad maksimalus sukimo momentas pasiekiamas ypač plačiame apsukų diapazone ir, priklausomai nuo modifikacijos, prasideda nuo 800-900 aps./min.: 1200 Nm esant 800-1600 aps./min. 280 AG variklyje, 1400 Nm esant 900-1600 aps./min. 330 AG variklyje ir 1600 Nm 900-1550 aps./ min. galingiausiame 360 AG variante. Tad automobiliuose su rankine pavarų dėže vairuotojui teks rečiau „makaluoti“ pavarų svirtimi, o automatui rečiau jas junginėti. Tai ne tik patogumas, bet ir mažesnės degalų sąnaudos, nes kiekvienas pavarų keitimas neišvengiamai jas didina. Kaip tvirtino gamintojai, jos šiame naujosios serijos „liūte“ mažesnės vidutiniškai 6 proc. lyginant su analogiškais pirmosios serijos egzemplioriais.
Iš teorinių dalykų, kuriuos reikėtų žinoti, tačiau kelyje nelabai pastebėsi – technologinės naujovės, esančios naujajame D15. Pirmiausia paminėtina, kad jų bene daugiausia degalų įpurškimo sistemoje. MAN inžinieriai gražiai pasidarbavo modernizuodami „Common-Rail” sistemą: didžiausias įpurškimo slėgis joje dabar yra 2500 barų ir naudojama turbina su kintama geometrija (VTG). D15 varikliui paprastai naudojama tik SCR (selektyvios katalizinės redukcijos) sistema, tačiau be išmetamųjų dujų recirkuliacijos. Taip taupoma erdvė ir konstrukcija tampa paprastesnė – mažiau aušinimo problemų, tad reikia mažesnės aušinimo sistemos, o tai automatiškai reiškia, kad gali būti įrengtas mažiau galingas ventiliatorius. Mažiau sudėtingas variklis be išmetamųjų dujų recirkuliacijos turėtų būti (tikėkimės, kad ir bus) patikimesnis, o išmetamųjų dujų papildomo apdorojimo valdymo sistema, visiškai integruota į EDC valdymo bloką, šį variklį daro atsparesnį degalams su didesniu sieros kiekiu. Tad akivaizdu, jog MAN koncernas, kurdamas šį variklį, nusitaikė į jo naudojimą ir ne Europos šalyse, kuriose prekiaujama dyzelinu su kur kas didesniu sieros kiekiu. Tačiau tai nereiškia, kad dėl tokių sprendimų galėtų nukentėti ekologija: naujasis D15 atitinka Euro 6d standarto reikalavimus.
Keleiviams – kasdienybė, vairuotojams – egzotika
Pažintis su naujuoju „Lion‘s City“ prasidėjo Niurnbergo variklių gamyklos nedidelėje automobilių aikštelėje. Nedidelėje todėl, kad autobusų bandymams kelyje buvo pateikti viso labo penki autobusai: trys „Lion‘s City“ ir du „Lion‘s Coach“. Tiesą sakant, važiavimui skirti „City“ buvo tik du, nes trečiasis – „Lion‘s City Disco“ – fantastiškai įrengtas serijinis 18,5 m ilgio sudvejintas autobusas yra ne kas kita, kaip kavinė ant ratų ir buvo skirta trumpoms pertraukėlėms tarp važiavimų ir žurnalistams sulaukti eilinės „aukos“. Prisimenant bandomuosius važiavimus sunkvežimiais, kai aikštėse būdavo išrikiuojama 20-30 įvairiausių modifikacijų sunkvežimių, tie keturi autobusai atrodė lyg ir nerimtai, tačiau netrukus paaiškėjo, kad ir važiuoti nelabai yra kam. Daugelis kolegų patogiai įsikūrė keleivių vietose ir smalsiai dairėsi, ką naujo pasiūlė MAN dizaineriai ir inžinieriai. Prie vairo sėdo tik vienas kitas, turintis atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą: pasirodo autobuso vairavimas vis dėlto pernelyg retas ir, sakyčiau, egzotiškas užsiėmimas netgi transporto žurnalistams. Galimybę patirti šį malonumą, beje, dažniausiai suteikia MAN: paskutinį kartą sėdau prie autobuso vairo per „Neoplan“ autobusų pristatymą, tad dabar beliko prisiminti tada gautas pamokas.
O pirmiausia – neieškoti atgalinio vaizdo veidrodžių ten, kur jų nėra: autobusuose jie neįprastai aukštai, tad turi dažniau kelti galvą, tačiau netrukus pripranti ir ramiai važiuoji. Ramiai, nes viskas šiame modelyje apgalvota iki smulkmenų ir fantastiškai patogu. Ypač nustebino vairo kolonėlė, mirtinai „pririšta“ prie prietaisų skydelio centrinės dalies. Jei pagal ūgį reguliuodamas vairą patrauksi jį į save, iš vietos pajudės ir dalis skydelio, priartėdama ir pasisukdama tokiu kampu, kad jo apžvalga būtų kuo geresnė. Valdikliai išdėstyti trijose zonose pagal naudojimo dažnumą: rečiausiai naudojami nukelti į kairę nuo vairuotojo ir sumontuoti palangėje, tad centre lieka tik tai, kas būtiniausia. Sėdynę galima reguliuoti ir horizontaliai, tad labai paprasta pasirinkti patogiausią padėtį.
Naujoves įvertins laikas
Dar viena „Lions‘s City“ naujovė – nepriklausoma priekinių ratų pakaba. Ji pirmoji tokia MAN istorijoje miesto autobusuose. Iki šiol vis manydavau, kad nepriklausoma priekinių ratų pakaba turi neabejotiną pranašumą prastuose keliuose, o ant asfalto jis paprasčiausiai ištirpsta ir jo net nepajunti. Nepajutau jo „Volvo“ sunkvežimiuose, neseniai gavusiuose tokią pakabą, nepajutau, tiesą sakant, ir „liūto“ eisenoje. Tačiau, galimas dalykas, kad tokia pakaba pranašesnė eksploatacijoje?
O štai „Start-Stop“ sistema šiuose autobusuose – tiesiog saldainiukas. Žinau, kad kai kuriuose net lengvųjų automobilių modeliuose vairuotojai jos vengia, nes kartais ji neprognozuojamai išjungia variklį ten, kur visai nebūtina arba sunkiai ir nenoriai jį vėlei užveda. O čia variklis tyliai ir nepastebimai užgęsta, o metui atėjus ne užvedamas, o lengvai ir tarsi džiaugsmingai atgyja. Tokią sistemą kaži ar kas nors norės išjungti?
Užtat tie, kas autobusų parkuose užsiima salonų valymu, naujaisiais „City“ autobusais bus patenkinti be galo ir be krašto: lygios be jokių užkaborių grindys, padengtos plastiku, panašiu į laminuotas grindis ir, svarbiausia, be sėdynių kojų miško, labai trukdančio valytojų darbui. Lengvos ir grakščios sėdynės kabo tarsi ore, nors iš tikrųjų remiasi į autobuso šonuose sumontuotas jų palaikymo sistemas. Sprendimas techniniu požiūriu įdomus ir atrodo labai vykęs.
Daugelį žmonių, vairavusių autotraukinius (ypač su puspriekabe), gali šokiruoti itin didelis posūkio spindulys, kurį vairuotojas privalo sukti vairuodamas autobusą. Posūkis 90 laipsnių kampu į dešinę daugeliui žurnalistų tapo rimtu išbandymu, nes jam atlikti, jeigu gatvė leidžia, būtina išvažiuoti į antrąją eismo juostą, o jei ne, tai į priešingą. Šiuo požiūriu miesto liūtas „Lion‘s City“ yra gerokai manevringesnis už „kolegą“ – turistinį „Lion‘s Coach“, labiau pritaikyta įveikti ilgus atstumus tarptautinėse automagistralėse. Jam, ypač jei ratų bazė siekia 7 metrus, važinėjimas mieste spūsčių metu – peilis. Kaip bemanevruotum, galiniai ratai vis taikosi užlipti ant bordiūro arba galu kabinti „ne vietoje“ stovintį automobilį. Užtat užmiestyje 12,4 l D 26 varikliukas „turistą“ gena taip lengvai, kad instruktorius tuoj skuba priminti – neužsimiršk, čia ne „Formulės 1“ bolidas.
Kelios valandos, praleistos „liūtų“ šeimynoje, prabėgo žaibiškai greit ir buvo pasiutusiai gaila, kad nespėta detaliau susipažinti su labai mielu, šviesiu ir jaukiu sudvejintu autobuso variantu. Kad gamintojai neturėjo, o gal ir nenorėjo (per anksti?) parodyti naujojo MAN „Efficient Hybrid” modelio, kuris su D15 varikliu tapo ir gerokai lengvesnis, ir dar ekonomiškesnis. Ko gero, nieko nuostabaus: naujieji „liūtai“ – dar kačiukai, juos reikia rūpestingai saugoti nuo pašalinių akių, tad netgi Niurnbergo motorų gamykloje buvo leista fotografuoti ne visur. Nuo 2004 metų net penki „liūtų“ šeimynos modeliai tapo tarptautinio konkurso „Bus/Coach of the Year“ nugalėtojai ir nėra abejonių, kad ne blogiau seksis ir naujosios serijos atstovams, vienintelis klausimas – kuris iš jų taps pirmuoju šio konkurso laureatu.
Kęstutis Bruzgelevičius
