Didžioji dauguma Lietuvoje veikiančių tarpmiestinio keleivinio transporto įmonių šiuo metu yra ties žlugimo riba. Per koronaviruso (COVID-19) pandemiją jos skaudžiai nukraujavo ir vos išgyvena, nebegali teikti keleiviams paslaugų pilna apimtimi.
Nuo kovo 4 d. panevėžiečiams lengviau nuvykti į Vilnių ir Kauną.
1924 m rugsėjo mėn. 9 d. laikraštyje „Lietuva” numeryje paskelbta informacija apie Kaune keleivius pradėjusią vežti akcinę bendrovę AUTO.
Vidutinio dydžio „Anadolu Isuzu“ transporto priemonė „Turquoise“ pradėjo važinėti Serbijos keliais. „Anadolu Isuzu“ neseniai pristatė 10 šių transporto priemonių pagrindiniam Serbijos turistinių kelionių organizatoriui „Lasta“. „Visigo Hyper RHD“ debiutavo Maltoje.
Įdomios informacijos apie autobusus Lietuvoje 1931-aisiais galima rasti ne tik tuometiniuose periodiniuose leidiniuose, bet ir knygose.
Kovo 1-ąją keleivių vežėjai rinkosi aptarti planuojamo Kelių transporto kodekso pakeitimo, kur būtų atsisakyta smulkių siuntų apibrėžimo. Keleivių vežėjai siuntas galėtų gabent tik remdamiesi Pašto įstatymu. Tokį siūlymą Susisiekimo ministerijai
Kaip rašoma 1935-ųjų gruodžio mėnesio laikraštyje „Vakarų vėtra“, iki 1928-ųjų Klaipėda neturėjo patogaus susisiekimo su užmiesčiu.
Praėjusiais metais Vakarų Europoje elektrinių autobusų rinka padidėjo 22% (kartu su Lenkija). Nuo 2020 m. sausio 1 d. Iki gruodžio 31 d. buvo įregistruoti 2 062 elektriniai autobusai (be troleibusų).
Nors dyzelinių lengvųjų automobilių paklausa Europoje nuosekliai smunka dėl apmokestinimo už taršą bei didėjančios alternatyvų pasiūlos, sunkiojo transporto pardavimą veikia kita logika. Ypač tai pasakytina apie ilgomis distancijomis krovinius vežančius
Keleivių, besiskundžiančių dėl viešojo transporto, būta visada. Jau tarpukariu žmonės skundėsi dėl nereguliariai važiuojančio transporto, dėl to, kad autobusų vairuotojai neduoda bilietų ar dėl nevienodų bilieto kainų.
