Praėjusiųjų rezultatai – nedžiuginantys

Viena iš asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus funkcijų – kas pusmetį surinkti, išanalizuoti bei apibendrinti privačių bei visuomeninių keleivinio transporto įmonių statistinius rodiklius. Susisteminti duomenys pateikiami vežėjams, kurie gali palyginti juos su kaimynų, kolegų, konkurentų rezultatais bei objektyviai įvertinti per pastarąjį pusmetį ar metus nuveiktus darbus.

Jau suvesti ir praėjusiųjų metų statistiniai duomenys, leidžiantys spręsti, kokie metai buvo šalies keleivių vežėjams. Taigi – ką atnešė 2010-ieji keleivinio transporto verslui?

Situacija prastėjo ne visur

Sprendžiat iš 46-ių įmonių pateiktų statistinių duomenų, praėjusieji metai keleiviniam transportui nebuvo lengvi. „Taupant lėšas, savivaldybės ir vežėjai buvo priversti gerokai sumažinti teikiamų paslaugų apimtis. Teko atsisakyti kai kurių maršrutų, kai kurie buvo sutrumpinti, sumažintas reisų skaičius“, – aiškina asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovas Jevgenijus Stolovickis. Dėl šių priežasčių autobusų rida, lyginant su 2009-aisiais, sumažėjo 3,9 proc. Atitinkamai sumažėjo ir vežtų keleivių skaičius – 3,4 proc. Tačiau vežėjų pajamos sumažėjo dar labiau – net 7 proc.

Ypač sumažėjo autobusų rida miesto maršrutuose – net 7,8 proc. Vežėjų pajamos krito net 8,3 proc. „Praėjusių metų rezultatai rodo, jog betaupant lazda šiek tiek perlenkta. Taupyti, be abejo, reikia, tačiau negalima prastinti paslaugos kokybės. Vežimo apimtys turėjo mažėti ne taip drastiškai, tuomet ir keleivių bei pajamų būtų prarasta mažiau“, – komentuoja J. Stolovickis.

Savivaldybės, kaip ir kasmet, su vežėjais neblogai atsiskaitė už lengvatomis besinaudojančių keleivių vežimą. Tačiau dotacijų už viešųjų paslaugų teikimą gauta kur kas mažiau: 2008-aisiais vežėjai gavo 93,1 mln. Lt, 2009-aisiais – 39,8 mln. Lt, o 2010-aisiais – vos 14,9 mln. Lt. „Dotacijų poreikis, mažėjant maršrutų kiekiui bei pabrangus važiavimo bilietams, be abejo, mažėjo, tačiau ne taip drastiškai. Praėjusiais metais keleivių vežėjų skolos įvairioms institucijoms išaugo dar 19,1 mln. Lt“, -sako J. Stolovickis.

Šiek tiek geresnė situacija susiklostė priemiesčio vežimuose. Čia keleivių skaičius gerokai padidėjo. Įtakos tam galbūt turėjo brangę degalai bei šalta žiema, dėl kurios dalis gyventojų negalėjo važinėti savais automobiliais.

Priemiesčio maršrutuose vežėjų pajamos mažėjo 4,7 proc., tačiau sąnaudos – 6,3 proc. Dotacijų gauta netgi daugiau nei 2009-aisiais (14,1 mln. Lt, 2010 m. – 22,1 mln. Lt). Vežėjai, veždami keleivius priemiesčio maršrutais, praėjusiais metais gavo 0,2 milijono litų pelno.

Sudėtinga situacija susiklostė vežant keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais. Keleivių čia mažėjo 3,7 proc., vežėjų pajamos – 6,3 proc. Patirtas nuostolis – 9,4 mln. Lt. 2009-aisiais nuostoliai buvo dvigubai mažesni – 4,7 mln. Lt „Tolimojo susisiekimo maršrutuose keleivių mažėja jau ne pirmus metus. Įtakos tam turi ir dėl augančių vežėjų sąnaudų didėjančios bilietų kainos, ir per krizę dar labiau suįžūlėję nelegalai, vežantys nemažą dalį keleivių“, – komentuoja J. Stolovickis.

Tarptautiniai autobusų maršrutai nuostolingi jau ne vienerius metus, situacija čia nuolat prastėja. Keleivius perima pigių skrydžių bendrovės, turinčios gausybę pranašumų prieš autobusus. Tačiau praėjusiais metaistarptautiniai vežimai buvo pelningi. „Nors keleivių mažėjo 8,8 proc., vežėjams pavyko optimizuoti išlaidas ir metus baigti turint tegu nedidelį – vos 140 tūkstančių litų – bet vis dėlto pelną“, – sako J. Stolovickis.

Užsakomaisiais reisais praėjusiais metais važiuota mažiau. Keleivių skaičius sumažėjo net ketvirtadaliu – nuo 1,4 iki 1 mln. Lt. Gautas pelnas taip pat labai menkas – apie 300 tūkstančių litų.

Skolos didėjo

Praėjusiais metais mažėjo keleivinio transporto įmonių darbuotojų skaičius – nuo 7580 2009-aisiais iki 7294 2010-aisiais. „Optimizuota viskas, kas įmanoma, tačiau teigiamų rezultatų pasiekti vis viena nepavyko“, – komentuoja J. Stolovickis. Vežėjų skolos, lyginant su 2009-aisiais, išaugo 33 proc. – iki 76,9 mln. Lt. Didžiąją dalį – 50 milijonų litų – sudaro skola Valstybinei mokesčių inspekcijai už pridėtinės vertės mokestį, kuris prieš porą metų buvo padidintas nuo 5 iki 21 proc.

PVM skaičiuojamas ir nuo keleivių vežėjams mokamų kompensacijų už lengvatomis besinaudojančius keleivius – ir nuo tos dalies, kurios keleivių vežėjai realiai negauna. Ypač ženklios sumos susidaro didžiausiame Lietuvoje „Vilniaus autobusų“ parke.

Viltis atsinaujinti

Autobusų amžius praėjusiais metais beveik nesikeitė: iki penkerių metų senumo buvo vos 237 autobusai, nuo penkerių iki dešimties – 252, perdešimt metų senumo – net 2339 keleivinio transporto priemonės. Naujųautobusų praėjusiais metais įsigyta mažai.

Šiemet penkių didžiųjų Lietuvos miestų keleivių vežėjai gali tikėtis atnaujinti transporto priemonių parkus už ES ekologinių fondų lėšas pirktais naujais autobusais bei troleibusais.

Numatoma, jog už skirtas lėšas Kauno miesto vežėjai galės įsigyti dvidešimt keturis ekologiškus autobusus, Klaipėdos miestas galės nusipirkti dvylika suspaustas gamtines dujas naudojančių autobusų. Panevėžio miestui numatyta lėšų šešioms hibridinėms transporto priemonėms įsigyti, Šiaulių miesto vežėjai gali tikėtis papildyti savo transporto priemonių parką aštuoniais suspaustas gamtines dujas naudojančiais autobusais. Aštuoniolika ekologiškų autobusų turėtų įpirkti UAB „Vilniaus autobusai“, „Vilniaus troleibusams“ skirta lėšų trylikai žemagrindžių ar pusiau žemagrindžių troleibusų.

Naujų ekologiškų transporto priemonių Lietuvos vežėjai taip pat gali tikėtis gauti ir pagal Klimato kaitos programą.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka