2011-ųjų keleivinio transporto statistika: situacija stabilizavosi

Kas pusmetį asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyrius surenka bei susistemina asociacijai priklausančių įmonių statistinius duomenis.

Pateikiame skaitytojams keturiasdešimt trijų Lietuvos keleivinio transporto įmonių 2011-ųjų veiklos rezultatus.

Bendrieji duomenys

Keleivių srautai 2011-aisiais, palyginti su 2010 m., padidėjo 0,3 proc. – nuo 320 iki 321 milijono. Nežymiai, vos 0,4 proc., tačiau didėjo ir transporto priemonių rida – nuo 146 iki 146,6 mln. km. „Džiugu, kad keleivinio transporto įmonių rezultatai pagaliau stabilizavosi – nuo 2008-ųjų iki 2010 m. šie duomenys mažėjo labai ženkliai“, – sako asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovas Jevgenijus Stolovickis.

2011-aisiais, lyginant su 2010-aisiais, 2 proc. sumažėjo darbuotojų skaičius įmonėse. Vairuotojų sumažėjo 1,7 proc. „Kadangi vežimo apimtys nemažėjo, galima teigti, jog vežėjai per praėjusius metus toliau optimizavo darbuotojų skaičių įmonėse“, – komentuoja J. Stolovickis.

Šiek tiek didėjo ir darbo užmokestis – nuo 2147 Lt 2010-aisiais iki 2273 Lt 2011-aisiais. Vairuotojų atlyginimai augo sparčiau – nuo 2299 iki 2441 Lt.

Pajamos, sąnaudos ir nuostoliai

Vežėjų pajamos per pastaruosius metus šiek tiek padidėjo – nuo 457 mln. Lt 2010-aisiais iki 495,5 mln. Lt pernai. Tačiau sąnaudos augo greičiau, todėl vežėjų patiriami nuostoliai padidėjo nuo 24,1 mln. Lt 2010 m. iki 38,1 mln. Lt pernai. „Pagrindinės priežastys – drastiškai brangę degalai bei didėjusios kitos sąnaudos. Vežėjai negali reaguoti į kuro brangimą adekvačiai, padidindami važiavimo tarifus. Miestuose juos nustato savivaldybės, o tarpmiesčio vežėjai, norėdami neprarasti keleivių, bilietų kainų taip pat stengiasi nedidinti“, – aiškina J. Stolovickis.

Keleivių vežėjų skolos valstybinėms institucijoms bei tiekėjams per praėjusius metus sumažėjo net 60 proc. – nuo 76,9 mln. Lt 2010-aisiais iki 30,7 mln. Lt 2011 m. labiausiai sumažėjo PVM įsiskolinimai – nuo 50 mln. Lt iki 7,3 mln. Lt.

Kompensacijos ir dotacijos

Kompensacijų už lengvatomis besinaudojančių keleivių vežimą iš savivaldybės ir valstybės biudžeto keleivinio transporto įmonėms sumokėta 31 proc. daugiau nei pernai – 135,3 mln. Lt (2010 m. – 103,1 mln. Lt). Tačiau jų poreikis buvo kur kas didesnis – 184,1 mln. Lt. Kitaip tariant, keleivinio transporto įmonės gavo tik 73,5 proc. reikiamos sumos, o likusias išlaidas privalėjo dengti savo sąskaita, tokiu būdu patirdamos dar didesnių nuostolių.

„Kaip rodo statistika, savivaldybėms tampa vis sunkiau vykdyti valstybės joms deleguotas funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kad transporto lengvatas ir jų dydžius nustato Transporto lengvatų įstatymas, kurį priima Seimas, o savivaldos institucijos yra tik įstatymo įgyvendintojos, būtų logiška ir teisinga, kad lėšas, reikalingas transporto lengvatų kompensacijoms, turėtų skirti tas subjektas, kuris ir nustato transporto lengvatas“, – sako J. Stolovickis.

2011 m. statistinių duomenų analizė parodė, kad net penkiolika šalies savivaldybių vežėjų negautas dėl transporto lengvatų pajamas kompensavo tik iš dalies. Tai – Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio miestų, taip pat Kauno, Šiaulių, Biržų, Kretingos, Kuršėnų, Mažeikių, Pakruojo, Plungės, Šalčininkų, Ukmergės rajonų savivaldybės. Klaipėdos mieste nustatyta speciali atsiskaitymo su vežėjais tvarka, kuri numato, kad SĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” atsiskaito su vežėjais pagal nustatytą ridos tarifą, kuris turėtų kompensuoti vežėjų nuostolius ir negautas pajamas (išlaidas) dėl lengvatų taikymo keleiviams. Tačiau lėšos, gautos iš SĮ „Klaipėdos keleivinis transportas”, nepadengia visų Klaipėdos autobusų parko nuostolių ir negautų pajamų dėl lengvatų taikymo.

Lietuvos savivaldybių asociacija jau kreipėsi į šalies Vyriausybę, prašydama inicijuoti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimą, perkeliant lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų mokėjimo funkciją iš savarankiškų į valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) funkcijas. Asociacija „Linava“ bei keleivių vežėjai šiai pozicijai pritaria.

Dar prastesnė situacija susiklostė kompensuojant keleivių vežėjų nuostolius, patiriamus vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus. Nors 2011-aisiais dotacijų gauta daugiau – 35,3 mln. Lt (2010 m. – 34,5 mln. Lt), dotacijų poreikis buvo 71,2 mln. Lt. „Galima manyti, kad ir šis skaičius – gerokai sumažintas. Dalis vežėjų susitaria su savivaldybėmis, jog šios perves keleivinio transporto įmonėms tiek pinigų, kiek pajėgia. Tai, kad 2008-aisiais keleivių vežėjams išmokėta 149 ml. Lt dotacijų rodo, jog realiai šis poreikis gerokai didesnis“, – sako J. Stolovickis.

Jau nuo 2009 metų pastebima tendencija, kad vežėjų patirtų nuostolių kompensavimas vis blogėja. 2009 m. buvo kompensuota 85 proc. vietinio (miesto) susisiekimo maršrutuose vežėjų patirtų nuostolių, 2010 m. – 46 proc., 2011 m. – tik 34 procentai.

„Derėtų paminėti Panevėžio ir Kėdainių miestų savivaldybes, kurios visai nekompensuoja vežėjų nuostolių. Vilniaus ir Kauno miestų bei Raseinių, Rokiškio, Ukmergės rajonų savivaldybės nuostolius kompensuoja tik iš dalies. Panaši situacija ir kompensuojant vežėjų nuostolius, patirtus teikiant viešąsias paslaugas priemiestinio susisiekimo maršrutuose. Ne visai kompensuojami nuostoliai Kauno, Šiaulių, Joniškio, Kretingos, Mažeikių, Pakruojo, Pasvalio, Raseinių, Tauragės rajonuose. Nuostoliai visiškai nekompensuojami Rokiškio ir Trakų rajonuose“, – vardija J. Stolovickis.

Miesto maršrutai

Miesto maršrutuose transporto priemonių rida padidėjo nuo 62,5 mln. km 2010-aisiais iki 64 mln. km. 2011 m. keleivių daugėjo 1,7 proc. – nuo 289,9 iki 294,9 milijonų. Pajamų gauta 2,9 proc. daugiau (2010 m. – 270 mln. Lt, 2011 m. – 277,9 mln. Lt), tačiau sąnaudos didėjo dar sparčiau – net 7,6 proc.

„Nenuostabu, kad padidėjo ir miesto keleivių vežėjų patirti nuostoliai – nuo 15,3 mln. Lt 2010-aisiais iki 29 mln. Lt 2011 m.“ – aiškina J. Stolovickis. Miesto keleivinio transporto įmonės gavo 43 proc. daugiau kompensacijų už lengvatomis besinaudojančių keleivių vežimą ir 11 proc. daugiau dotacijų už patirtus nuostolius, tačiau kompensacijų bei dotacijų poreikis buvo didesnis.

Priemiesčio vežimai

Situacija priemiesčio vežimuose prastėja – keleivių sumažėjo 11,5 proc., vežėjų pajamos – 3,1 proc. 2010-aisiais buvę pelningi, 2011-aisiais priemiesčio vežimai keleivinio transporto įmonėms jau atnešė 1,4 mln. nuostolių.

„Kaimuose gyventojų mažėja, o sudėtingoje finansinėje situacijoje atsidūrusios savivaldybės jau neįstengia kompensuoti keleivinio transporto įmonėms nuostolingais maršrutais vežant keleivius patirtų nuostolių. Dėl šios priežasties atsisakoma maršrutų, tuo pačiu mažėja ir pajamos“, – sako J. Stolovickis.

Tolimojo susisiekimo maršrutai

Šiek tiek pagerėjo situacija vežant keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais. Keleivių daugėjo 2,5 proc. – nuo 7,9 milijonų 2010-aisiais iki 8,1 mln. 2011-aisiais.

Autobusų rida išliko tokia pati, o vežėjų pajamos didėjo 9,7 proc. – nuo 88,8 iki 97,2 mln. Lt. Sąnaudos vežant keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais padidėjo 7 proc.

Keleivių vežėjų patirti nuostoliai sumažėjo nuo 9,4 mln. Lt 2010-aisiais iki 7,9 mln. Lt. 2011 m.

Tarptautiniai reisai

Šiek tiek pasikeitė situacija vežat keleivius tarptautiniais maršrutais. Didėjo autobusų rida, daugėjo keleivių. Nedaug, bet padidėjo ir vežėjų pajamos – nuo 13,7 iki 13,9 mln. Lt. Tačiau sąnaudos didėjo sparčiau – nuo 13,6 iki 14,9 mln. litų.

Taigi 2010-uosius dirbusios nenuostolingai, tarpmiesčio maršrutais keleivius vežančios keleivinio transporto įmonės patyrė milijoną litų nuostolių.

Užsakomieji vežimai

Nors užsakomieji maršrutai sudaro tik nedidelę keleivių vežėjų veiklos dalį, jie, kaip visada, buvo pelningi. Pernai keleivių vežta tiek pat, kaip ir 2010-aisias – milijonas. Didėjo autobusų rida – nuo 3,2 iki 4,3 mln. km. Pelno gauta nedaug – 0,6 mln. Lt (2010 m. – 0,3 mln. Lt).

„Gaila,kad keleivių vežėjai neturi pakankamai transporto priemonių, kad galėtų labiau išplėtoti užsakomųjų vežimų paslaugą. Tai atneštų įmonėms papilomų pajamų“, – sako J. Stolovickis.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka