Patirtimi dalijosi Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos viešojo transporto specialistai

Gruodžio 5-ąją Vilniaus miesto Kolegijų salėje į praktinę konferenciją rinkosi Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų viešojo transporto ir automobilių stovėjimo organizatoriai.

Kiekvieno iš konferencijoje dalyvaujančių miestų viešasis transportas plėtojamas skirtingai, juose galioja skirtingos bilietų sistemos. „Ne visada laiku sužinome viename ar kitame mieste atsiradusias viešojo transporto naujoves, ne visada spėjame į jas įsigilinti. Todėl konferencija – puiki proga daugiau sužinoti vieniems apie kitus“, – sako Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktorius Gintas Bliuvas.

Sostinės viešojo transporto laukia naujovės

Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano įgyvendinimo grupės vadovo Kastyčio Lubio, jau nuo kitų metų vasaros vilniečių laukia naujovės: Vilniuje atsiras greitieji autobusų maršrutai.

„Svarbiausi tikslai, kurių sieksime artimiausiu metu – tai maršrutinio tinklo hierarchizavimas, greitųjų maršrutų įvedimas, komforto didinimas ir kelionės trukmės mažinimas, taip pat transporto priemonių ir talpos maršrutuose subalansavimas su keleivių srautais“, – sako K. Lubys.

Pasak jo, ateityje bus svarstoma ir galimybė integruoti traukinių maršrutus į vieningą viešojo transporto sistemą su vieningu bilietu, taip pat plėtoti mažųjų autobusų eismą į priemiesčius.

Kelionių skaičius visuomeniniu transportu pastaruoju metu mažėja. Ypač turėtas pozicijas praranda troleibusai. „Dėl šios priežasties, įdiegus greituosius autobusų maršrutus, bus atsisakyta kai kurių troleibusų maršrutų“, – aiškina K. Lubys. Mikroautobusai daug kur atliks naują – privežimo iki didžiųjų autobusų maršrutų – funkciją.

Viešojo transporto tinklo reorganizacija Kaune

Kauno viešajame transporte pastaruoju metu taip pat būta ne vienos permainos. Nuo 2011-ųjų liepos 1-osios į miesto autobusus bei troleibusus kauniečiai lipa tik pro priekines duris, o nuo šių metų liepos 1-osios miesto spaudos kioskuose neliko vienkartinių bilietų – juos pakeitė elektroniniai bilietai.

Kauno miesto savivaldybės Transporto skyriaus vedėjo Pauliaus Kero teigimu, įdiegus naujoves, parduodama daugiau bilietų iš vairuotojų, vežėjai gavo daugiau pajamų.

Vienkartinis elektroninis bilietas Kaune suteikia teisę persėsti į kitą autobusą ar troleibusą per 30 minučių nuo bilieto pažymėjimo. Be nuolaidų bilietas kainuoja 1,80 lito. Jei keleivis į kitą transporto priemonę spėja įlipti per pusvalandį, už antrą kelionę mokestis iš jo kortelės nenunuskaitomas, tačiau persėdus elektroninį bilietą vis viena būtina pažymėti komposteriu.

Pasak P. Kero, artimiausiu metu kauniečiai žada optimizuoti viešojo transporto maršrutus, integruoti mikroautobusus į vieningą elektroninių bilietų sistemą. Tokiu būdu miestiečiams kelionė viešuoju transportu taptų greitesnė bei patogesnė.

Reorganizacija Klaipėdoje

Nuo šių metų rudens Klaipėdoje mikroautobusai dirba vieningoje viešojo transporto bei bilietų sistemoje. Kad šios transporto priemonės išsiskirtų iš kitų tarpo, jos nudažytos raudona spalva. Transporto priemonėse sumontuota elektroninio bilieto įranga, jų paskirtis – privežti keleivius iki didžiųjų autobusų maršrutų.

Šiuo metu vieningoje sistemoje dirba septyni keleivių vežėjai. Vienas iš jų – valstybinis, likusieji – privatūs. Pasak Všį „Klaipėdos keleivinis trasportas“ direktoriaus pavaduotojo Andriaus Samuilovo, vežėjai mikroautobusais parinkti paskelbus konkursą. Iš viso Klaipėdoje skelbti trys konkursai vežėjams, kurie vežtų keleivius mažos talpos transporto priemonėmis, parinkti.

Šiuo metu Klaipėdoje vieningoje sistemoje dirba keturios įmonės, privežančios keleivius mikroautobusais iki pagrindinių maršrutų. „Tokiu būdu galime teikti geresnę paslaugą priemiesčiuose gyvenantiems klaipėdiečiams, o keleiviams patogu, kad jie visose transporto priemonėse gali naudotis tuo pačiu bilietu, čia galioja ta pati nuolaidų bei lengvatų sistema, kaip ir didžiuosiuose miesto autobusuose, įdiegta elektroninio bilieto sistemos įranga“, – kalba A. Samuilovas.

Viešojo transporto kainodara Vilniuje

Prieš rugpjūčio viduryje įdiegiant sostinėje naujos rūšies bilietus, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atliko vilniečių apklausą. Apklausta per tūkstantį sostinės gyventojų.

Remiantis apklausos rezultatais vidutiniškai per mėnesį transportui vilniečiai išleidžia 145 Lt, viešajam transportui – vidutiniškai 51 litą. Paklausus, kokių viešojo transporto paslaugų tikisi vilniečiai paiškėjo, jog didžioji dalis pageidauja dažnesnių bei patogesnių maršrutų.

Pasak SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Pardavimų ir rinkodaros skyriaus vadovo Vaidoto Meškausko, remiantis apklausa parinktos naujosios bilietų rūšys. Nuo šių metų rugpjūčio 15-osios sostinėje atsirado net 34 naujos elektroninių bilietų rūšys.

„Sostinės viešojo transporto keleiviai dažnai skundžiasi, jog jiems sunku apskaičiuoti, kiek truks jų kelionė viešuoju transportu. Norėčiau priminti, jog šią informaciją jie gali surasti internete, SĮSP puslapyje“, – sako V. Meškauskas.

Jo teigimu, nuo rugpjūčio mėnesio sostinėje jau išplatinta 200 tūkstančių Viliečio kortelių. „Kol kas nedaug miestiečių naudojasi terminuotaisiais elektroniniais bilietais. Šiek tiek patogesnė keleiviams pasirodė e-piniginė, kuomet jau transporto priemonėje keleivis gali nuspręsti, kokį bilietą jam pirkti“, – aiškina V. Meškauskas.

Pasak jo, netrukus turėtų paaiškėti, iki kada sostinės gyventojai dar galės naudotis popieriniais bilietais, kurie vis dar populiarūs tarp viešuoju transportu besinaudojančių vilniečių.

Keleivių kontrolė sostinėje – efektyvesnė

Pastaruoju metu pertvarkyta sostinės viešojo transporto kontrolierių darbo sistema.

Į miesto gatves išvažiuoja net penki kontrolės autobusiukai, kuriuose dirba po tris kontrolierių brigadas. Pasak SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Kontrolės skyriaus viršininko Daniaus Rinkausko, nors kontrolierių skaičius sumažėjo, „zuikių“ sulaikoma gerokai daugiau.

„Miestas suskirstytas į penkias zonas, tad autobusiukams nereikia važinėti po miestą, tokiu būdu taupomos lėšos. Be to, brigados dirba kur kas efektyviau nei pavieniai kontrolieriai“, – sako D. Rinkauskas.

Pasak jo, lapkritį sostinės autobusuose bei troleibusuose sulaikyta per 10 tūkst. be bilieto važiavusių keleivių, kai įprastai „zuikių“ sugaunama po 5-6 tūkst. per mėnesį.

Ateityje kontrolierių darbą ketinama dar labiau tobulinti – žadama įrengti vaizdo registratorius, kad kiltų mažiau konfliktų su keleiviais. „Taip pat reikėtų protokolų spausdinimo įrangos, kad kontrolieriams nereikėtų jų pildyti ranka. Tokiu būdu dokumentai būtų automatiškai persiunčiami į SĮ „Susisiekimo paslaugos“ duomenų bazę“, – kalba D. Rinkauskas. Be to, reikėtų įrengti ir išorines vaizdo kameras, kurios galėtų fiksuoti ir lauke vykstantį veiksmą.

Naujų transporto rūšių diegimo sostinėje specialusis planas – tikslai ir sprendiniai

Pasak Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ vyresniojo specialisto Vidualdo Valeikos, specialiojo plano rengimo darbai jau eina į pabaigą, netrukus žadama priimti sprendimą, ar jam pritarti.

Rengiant specialųjį planą, išanalizuota sostinės susisiekimo sistemos esama būklė, surinkta duomenų bazė, taip pat transporto ir keleivių srautai.

Pasak V. Valeikos, Vilnius – nekompaktiškas miestas, gyventojų tankis mažiausias tarp didžiųjų Lietuvos miestų. Be to, didžioji dalis vilniečių gyvena ne tuose miesto rajonuose, kuriose dirba. Miesto gatvių tinklo tankis taip pat nėra didelis.

Miesto gyventojų tankis – 1390 gyventojų kvadratiniam kilometrui. Jis yra 2-4 kartus mažesnis nei kituose panašaus dydžio Europos miestuose.

Viešojo transporto eismą gatvėse sunkina tai, kad mieste daug lengvųjų automobilių, susidėvėję autobusų bei troleibusų parkai, nepakankamai išplėtota viešojo transporto eismo juostų sistema, nėra prioritetinio sankryžų pravažiavimo.

Pasak V. Valeikos, nors nėra tendencijų, kad sostinės gyventojų daugės, tačiau mieste būtina įdiegti naują, modernią viešojo transporto sistemą. Tai padidintų viešojo transporto patrauklumą bei padėtų pritraukti daugiau keleivių. Be to, žadama teikti prioritetą viešajam transportui, ypač – miesto centre, taip pat riboti automobilių stovėjimo vietų kiekį centre, didinant stovėjimo mokestį.

Rengdami specialųjį planą, specialistai analizavo skirtingas galimas ateities transporto rūšis. Prieita prie išvados, jog sostinėje geriausiai tiktų tramvajus. Jei specialiajam planui bus pritarta, idėją bus imtasi realizuoti.

„M-transport sistema“ – vilniečių patogumui

Jau netrukus sostinės gyventojai už automobilių statymą, važiavimą viešuoju transportu galės susimokėti mobiliaisiais telefonais. Pasak UAB „Intero IT“ mobilių aplikacijų departamento direktoriaus Manto Žvirono, drauge su SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kuriama sistema neturi analogų pasaulyje.

Įdiegus sistemą, būtų paprasčiau surinkti pinigus bei juos apskaityti, taip pat fiksuoti paslaugų naudojimo statistiką, patogiau kontroliuoti. Įdiegus sistemą, sostinės gyventojams nereikėtų pirkti bilietų ar ieškoti grynųjų pinigų – už paslaugas jie galėtų atsiskaityti naudodamiesi išmaniaisiais mobiliaisiais telefonais.

M. Žvironas konferencijos dalyviams pristatė sistemos ypatumus bei galimybes, atsakė į kilusius klausimus.

Automobilių statymo problematika

Konferencijoje aptarta automobilių statymo gyvenamųjų namų kiemuose problematika, kalbėta apie galimus problemos sprendimo būdus. Pasak SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo departamento vadovės Daivos Kaminskaitės, vengdami mokėti rinkliavą gatvėse, vairuotojai automobilius stato daugiabučių kiemuose. Tai sukelia gyventojų nepasitenkinimą, be to, niokojama aplinka, žalia veja, vaikų žaidimo aikštelės.

Apmokestinus automobilių stovėjimą kiemuose, šias problemas būtų galima išspręsti. Kad gyventojai pernelyg nenukentėtų finansiškai, jiems būtų siūlomos įvairios lengvatos.

Apie mokamų automoilių stovėjimo vietų kontrolę, esamos kontrolės sistemos privalumus ir trukumus bei galimybes sukurti paprastesnį bei efektyvesnį kontrolės mechanizmą kalbėjo SĮ „Susisiekimo paslaugos atstovai“, apie mokamą automobilių statymą Kaune, vietinės tinkliamos mokėjimo tvarkos naujoves, naujų rinkliavos zonų įvedimą pasakojo Kauno MSA Transporto ir eismo organizavimo skyriaus darbuotojai.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka