Kovo 1-ąją keleivių vežėjai rinkosi aptarti planuojamo Kelių transporto kodekso pakeitimo, kur būtų atsisakyta smulkių siuntų apibrėžimo. Keleivių vežėjai siuntas galėtų gabent tik remdamiesi Pašto įstatymu. Tokį siūlymą Susisiekimo ministerijai pateikė Ryšių reguliavimo tarnyba.
Pasak LKVA prezidento Gintaro Nakučio, tokiu atveju keleivių vežėjai turėtų registruotis kaip siuntų siuntėjai, teikiantys pašto paslaugas. Šiuo metu rinkoje yra 61 ūkio subjektas, kuris teikia paslaugas tokiu būdu.
Advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ teisininkas Karolis Zubernis aiškino, kaip tai paveiktų verslą: „Ryšių reguliavimo tarnybos siūlymas skamba tarsi nekaltai, vis dėlto vežėjams, pradėjusiems vežti siuntas pagal Pašto taisykles, ims galioti visos pašto paslaugų teikimo poįstatyminės taisyklės ir teisės aktai. Vežėjai įgis prievolę pristatyti siuntas į namus, gavėjai jų nebegalės pasiimti tiesiog iš autobusų stočių. Pagrindiniai Ryšių reguliavimo tarnybos argumentai – neva dabar vartotojai klaidinami, gavę netinkamą paslaugą, jie turi teisybės ieškoti skirtingose institucijose. Manau, toks argumentas nerimtas, nes žmonės skundus turėtų teikti ir atsakymus į juos gauti vadinamuoju vieno langelio principu. Dar vienas argumentas – neva nežinoma, kiek keleivių vežėjai veža siuntų, trūksta statistikos. Jei vežėjai pateiktų statistiką, jiems prisidėtų nemažai darbo. Manau, turime labai išsamiai aptarti ir išdėstyti savo poziciją šiuo klausimu“.
Jo teigimu, labiausiai dėl tokių pakeitimų nukentėtų vartotojas, nes jis netektų galimybės greitai ir patogiai perduoti siuntos, kuri nukeliautų gavėjui per keletą valandų. Visas monopolis atitektų į „Lietuvos pašto“ rankas, sumažėtų konkurencija, o paslaugos kokybė suprastėtų keletą kartų.
Jei keleivių vežėjams tektų samdytų subtiekėją, kuris turėtų nuvežti siuntą iki kliento, jiems tai veikiausiai neapsimokėtų. „Jei sprendimai būtų įteisinti, nelabai įsivaizduoju, kad smulkių siuntų gabenimo veikla galėtų išlikti. Suprantu, jei keleivių vežėjams pasitraukus klientas galėtų gauti geresnę paslaugą, bet taip nebus. Derėtų visų pirma atsižvelgti į vartotojų poreikį. Dabar jiems teikiama gera paslauga už priimtiną kainą“, – pabrėžė K. Zubernis.
Keleivių vežėjų teigimu, panašūs sprendimai jau buvo siūlomi ir anksčiau, įmonėms teko bylinėtis teismuose, vis dėlto galų gale įrodyti savo tiesą pavyko. „Jau trečią kartą bandoma teikti šį klausimą. Jei turėtume dirbti pagal Pašto įstatymą, mūsų buhalteriams prisidėtų nemažai papildomo darbo, pablogintume sau sąlygas. Kaip žinome, siuntos autobusais gabenamos jau daugybę metų – anksčiau gyventojai jas tiesiog perduodavo vairuotojams. Mes paslaugą sutvarkėme, priderinome siuntų gabenimą prie autobusų grafikų. Nemanau, kad turėtume pasiduoti ir vėl viską atiduoti į vairuotojų rankas“, – sakė bendrovės TOKS generalinis direktorius Arūnas Indrašius.
Be to, kad vežėjai turėtų kas ketvirtį Lietuvos paštui teikti ataskaitas, jie turėtų mokėti kas mėnesį po 72 eurus, jei metinė smulkių siuntų gabenimo apyvarta didesnė nei 72 tūkst. eurų.
Pasak bendrovės „Kautra“ generalinio direktoriaus Lino Skardžiuko, keleivių vežėjai turėtų gerai apgalvoti, kokius argumentus pateikti, kad Kelių transporto kodekse liktų ankstesnis smulkių siuntų gabenimo apibrėžimas.
Skuodo autobusų parko direktorius Rimantas Pabrėža siūlė, kad visi paslaugų teikėjai rinkoje turėtų dirbti vienodomis sąlygomis: „Reikėtų ant stalo padėti visus tris dokumentus – Kelių transporto kodeksą, Geležinkelių transporto kodeksą ir Pašto įstatymą. Visuose trijuose vienodai aprašyti siuntas, tai, kas suteikia galimybę jas vežti, kaip jos turi būti vežamos ir kam teikiamos ataskaitos. Ir dabar ne visi paslaugos teikėjai atveža siuntas iki kliento durų, jas tenka pasiimti paštomatuose. Turėtume atkreipti dėmesį į tai, kad ne visi dirba vienodomis sąlygomis, ne visiems vienodai surašyti įstatymai. Nereikia griauti to, kas jau sukurta, niekam neturėtų būti sudaromos privilegijuotos sąlygos“.
Pasak Utenos autobusų parko vadovo Vido Žvinio, teisinių argumentų keisti smulkių siuntų sąvoką nėra. „Kalbėti apie konkurenciją šiuo atveju negalima. Sutikę dirbti pagal Pašto įstatymą, įsiveltume į klampius biurokratinius reikalus, tai nėra mūsų interesas. Keleivių vežėjų situacija ir taip bloga, neaišku, kada ji pagerės. Biurokratinė našta mums nuolat didėja, nesinorėtų naujų prievolių teikti dar daugiau ataskaitų“.
Keleivių vežėjai pritarė, jog dabartinė situacija ir taip sudėtinga, o jiems sugalvojami vis nauji apribojimai ar draudimai. „Mus smaugia visi, kas netingi. Keleivių dėl karantino nėra, siekiama atimti dar ir siuntas. Net autobusų neturime kam parduoti, nes šiuo metu niekas jų neperka. Sudėtinga šnekėti, kai priimami tokie skuboti sprendimai, nors nežinome, kaip bus su tarpmiesčio vežimais apskritai, ar ateityje bus leidžiama užsiimti papildoma veikla be keleivių vežimo. Keista, kad kažkas mūsų verslui labai stengiasi uždėti apynasrį“, – kalbėjo UAB „Busturas“ generalinis direktorius Vaidas Seirackas.
L. Skardžiuko teigimu, pastaruoju metu keleivių vežėjai nesulaukia gerų naujienų. „Nėra geros valios, ko nors, kas būtų padaryta draugiškai mūsų verslui. Žlugdoma viskas, ką iki šiol sukūrėme – smulkios siuntos, bilietų, autobusų stočių valdymo sistemos. Neaišku, kam tai naudinga ir kas galų gale liks už tai atsakingas“.
Keleivių vežėjai aptarė siūlymus, kuriuos galėtų pateikti Susisiekimo ministerijai dėl smulkių siuntų, kokiais argumentais derėtų remtis, taip pat bendravo kitais aktualiais pastarojo meto klausimais.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka
