Apie elektroninio bilieto problemas – Druskininkuose

vasario 08 10:59 2011 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika

Elektroniniam bilietui pradėjus veikti trijuose didžiuosiuose šalies miestuose bei Druskininkuose, bendrovė „Kautra“ šalies vežėjus, Susisiekimo ministerijos, savivaldybių, asociacijos „Linava“ atstovus, keleivinio transporto specialistus sukvietė į seminarą „Elektroninis bilietas Lietuvos miestų ir priemiesčių visuomeniniame transporte“. Aptartos elektroninio bilieto diegimo problemos, pasidalyta gerąja patirtimi.

Teisinė bazė – nesutvarkyta

Trijų didžiųjų šalies miestų keleivinio transporto įmonių vadovai bei savivaldybių atstovai, 2004-aisiais ėmęsi iniciatyvos diegti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje galiojantį elektroninį bilietą, nė neįsivaizdavo, kiek daug ir sudėtingų problemų jų laukia. Labiausiai koją kišo nesutvarkyta elektroninio bilieto naudojimą reglamentuojanti teisinė bazė. „Elektroninio bilieto naudojimą reglamentuoja tiek Lietuvos Respublikos teisės aktai, tiek poįstatyminiai teisės aktai. Juose nėra elektroninio bilieto sąvokos, jo naudojimas kol kas nereglamentuotas. Norint sukurti teisinę bazę, visus dabartinius teisės aktus derėtų peržiūrėti elektroninio bilieto kontekste“, -kalbėjo Susisiekimo ministerijos Kelių ir civilinės aviacijos departamento direktorius Šarūnas Baublys. Pasak jo, jau dabar tvarkomi kai kurie teisės aktai, inicijuojamos pataisos, kurios bus teikiamos tvirtinti atitinkamoms institucijoms.

Kaip teigė Š. Baublys, iki šiol nėra elektroninio bilieto sistemą reguliuojančių Europos Sąjungos reglamentų, jie tebėra rengiami. Iki šiol nesukurtas ir elektroninio bilieto naudojimo standartas. „Pagrindinė problema kol kas tebėra elektroninio bilieto apibrėžimo traktavimas. Kelių transporto kodekse bilietas apibrėžiamas kaip dokumentas, tačiau elektroninio bilieto negalima traktuoti kaip dokumento – tai informacija, įkelta į tam tikrą laikmeną. Iki šiol neaišku, ar elektroninis bilietas turi būti laikomas dokumentu“, – sakė Š. Baublys.

Diegdami elektroninį bilietą, Kauno ir Klaipėdos vežėjai turėjo daug problemų su Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba, kurios darbuotojai pateikė reikalavimus elektroninio bilieto apsaugai. „Nors elektroninis bilietas nėra popierinis dokumentas, o tik laikmena, reikalaujama jį apsaugoti naudojant hologramas, specialius dažus ar pan. Miestų, įdiegusių elektroninį bilietą, atstovams, kol kas galėčiau pasiūlyti du kelius – bandyti įtikinti minėtąją tarnybą, kad elektroniniam bilietui specialių apsaugos priemonių nereikia, arba bandyti inicijuoti teisės akto, reglamentuojančio dokumentų apsaugą, pakeitimą“, – sakė Š. Baublys. Jo teigimu, materialios apsaugos priemonių elektroninio bilieto kortelei taikyti nereikėtų – elektroninės kortelės saugumo lygis užtikrinamas kitais būdais.

„Bandydami išvengti konflikto su minėta tarnyba, Klaipėdos miesto elektroninius bilietus gaminame su hologramomis. Manau, kad dokumentų saugumo reikalavimus numatantis įstatymas turėtų būti pakeistas kuo greičiau; akivaizdu, jog šiuo atveju turi būti apsaugota ne pati kortelė, o elektroninė laikmena“, – sakė bendrovės „Klaipėdos keleivinis transportas“ generalinis direktorius Gintaras Neniškis.

Daug problemų diegiant elektroninį bilietą kilo ir dėl to, jog nebuvo priimtas atitinkamas standartas. „Dabar galiojantys teisės aktai kurti dar tada, kada apie elektroninį bilietą niekas realiai negalvojo. Kaip juos reikėtų keisti? Į šį klausimą turėtų atsakyti tie, kurie susidūrė su vienokiomis ar kitokiomis problemomis diegdami elektroninio bilieto projektą. Visi turėsime padėti Susisiekimo ministerijai sukurti darbo grupę, surinkti informaciją iš vežėjų ir teikti pasiūlymus – tik tokiu keliu einant bus galima pasiekti geriausių rezultatų“, – sakė asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovas Jevgenijus Stolovickis. Pasak jo, numatyti elektroninio bilieto standartą Lietuvoje iš anksto buvo sudėtinga – pasaulyje yra daug jo pavyzdžių, kurie gerokai skiriasi. „Kai paaiškės, koks bus elektroninis bilietas Lietuvoje, tada bus galima kalbėti ir apie standartą“, – sakė J. Stolovickis.

Š. Baublio teigimu, šiais metais Susisiekimo ministerijos atstovai įsipareigojo spręsti aktualiausias problemas, trukdančias elektroninio bilieto diegimui, kurias reikia šalinti artimiausiu metu.

Vizija – visų transporto rūšių integracija

Sistemai pradėjus veikti trijuose didžiuosiuose šalies miestuose bei Druskininkuose, kitas žingsnis turėtų būti nacionalinė maršrutų planavimo sistemos įdiegimas. Tokia sistema jau sėkmingai veikia Estijoje, ten ta pati elektroninė kortelė galioja važiuojant bet kokios rūšies transportu, ja galima naudotis kaip asmens kortele, netgi balsuoti rinkimuose. „Manau, kad transporto kortelė turėtų tapti miestiečio kortele ir pas mus – tai turėtų būti siekiamybė, racionalus, ekonomiškas sprendimas“, – sakė Susisiekimo ministerijos Plėtros ir inovacijų skyriaus l. e. skyriaus vedėjo pareigas Gražvydas Jakubauskas.

Su jo nuomone sutiko ne visi konferencijos dalyviai. „Turėtume atsakyti į klausimą – ar norime įdiegti tik transporto bilietą, ar siekti, kad miestietis su šia kortele galėtų gauti ir daugiau paslaugų. Štai Londone jau galvojama apie tai, kad transporto bilietai būtų integruoti į bankų korteles. Tokio žingsnio tikslas – sumažinti gamybos išlaidas bei suteikti daugiau patogumų keleiviams. Dar toliau nuėjo japonai, pasiūlę mobiliuosiuose telefonuose integruotas transporto korteles. Vilniuje kol kas linkstama prie elektroninio bilieto, kuriuo būtų galima atsiskaityti tik už važiavimą miesto transportu bei parkavimo paslaugas“, – sakė Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ generalinis direktorius Gintas Bliuvas.

Pasak jo, įdiegus kortelę, kuria būtų galima atsiskaityti ir už kitas paslaugas, vežėjams kiltų apskaitos problemų. „Mūsų koncepcija – tik konkrečioms paslaugoms skirtas bilietas, kuriame miesto gyventojams nereikėtų įšaldyti didelės pinigų sumos. Nesinorėtų prisiimti daugybės papildomų funkcijų, sukurti sistemą, kuri vargu ar atsipirktų. Manome, kad turėtume teikti tik tas paslaugas, kurių iš mūsų tikimasi“, – sakė G. Bliuvas.

Kaip teigėUAB „Kauno autobusai“ generalinio direktorius Mindaugas Grigelis, ateity Lietuvoje vis dėlto turėtų įsigalioti vieninga atsiskaitymo už važiavimą viešuoju transportu sistema. „Pagrindiniai būsimos sistemos principai turėtų būti suprantamumas, paprastumas bei prieinamumas – tuomet ja noriai naudosis ir keleiviai“, – sakė M. Grigelis.

UAB „Klaipėdos autobusai“ generalinės direktorės Jelizavetos Daugininkienės teigimu, vežėjų tikslas – įdiegti bilietą, kuriuo keleiviai galėtų susimokėti už važiavimo paslaugas. „Jei kas nors norėtų prie šios sistemos prisijungti, jie turėtų investuoti ir savo lėšų. Mūsų tikslas – elektroninis bilietas, suteikiantis informaciją bei galimybę turėti tikslią apskaitą“, – teigė J. Daugininkienė.

Situacija skirtinguose miestuose

Sėkmingiausiai elektroninio bilieto sistema veikia Kaune. Čia keleiviai gali naudotis ir vienkartiniais, ir terminuotais elektroniniais bilietais, stotelėse veikia švieslentės. „Popierinių vienkartinių bilietų mieste kol kas neketiname atsisakyti drastiškai, neatsižvelgdami į keleivių poreikius. Ketiname diegti keleivių įlipimą pro priekines duris, kad kiekvienas įlipęs privalėtų priglausti elektroninio bilieto kortelę prie aparato. Tuomet turėtume tikslią keleivių srautų apskaitą, galėtume geriau planuoti autobusų bei troleibusų maršrutus mieste“, -kalbėjo Kauno miesto savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Klaipėdoje elektroninio bilieto sistema veikia, tačiau kol kas su didesniais ar mažesniais trūkumais. Vilniuje ne visai įdiegta vienkartinių elektroninių bilietų sistema. Tačiau, pasak G. Bliuvo, trūkumų nebėra daug. „Sistema iš esmės veikia, tiesa, su tam tikrais defektais, kurie yra gana greitai ir lengvai pašalinami. Plačiai nuskambėję kaltinimai apie iššvaistytas lėšas ir neveikiančią sistemą neturi realaus pagrindo“, – sakė G. Bliuvas. Pasak jo, vienkartinių elektroninių bilietų sistema sostinėje netrukus veiks, tačiau ar bus atsisakyta popierinių bilietų dar šiemet – priklausys nuo keleivių poreikių.

J. Daugininkienės teigimu, daugiausia problemų diegiant elektroninį bilietą sukėlė tai, kad jis turėjo veikti visuose trijuose didžiuosiuose šalies miestuose. „Procesas pasirodė ilgas ir sudėtingas, per tą laiką nemažai šalies gyventojų spėjo prarasti pasitikėjimą elektroniniu bilietu. Problemų būta įvairių: ne visiems miestams pasisekė pasirinkti tinkamą rangovą, geriausiai tinkančią įrangą. Jei sistema būtų iš pradžių įdiegta visuose miestuose atskirai, manau, problemų būtų kilę mažiau“, – sakė J. Daugininkienė. Pasak jos, elektroninis bilietas vežėjams naudingiausias dėl to, kad suteikia informaciją apie keleivių srautus, padeda planuoti maršrutų tinklą. „Kai mašrutai gerai suplanuoti, vežėjai patiria mažiau nuostolių ir gauna daugiau naudos“, – sakė J. Daugininkienė.

Pasak G. Neniškio, sprendimas įdiegti išsyk trijuose miestuose galiojantį elektroninį bilietą vežėjams bei miestų savivaldybių atstovams sukėlė daugybę problemų. „Pirmieji įsidiegę mieste mėnesinį elektroninį bilietą, iki vienkartinio bilieto sistemos galiojimo nuėjome ilgą ir sudėtingą kelią. Trūko žinių, kvalifikacijos, nepasisekė su rangovų parinkimu. Jei šį kelią reikėtų pakartoti, būtinai ieškotume patyrusių konsultantų. Suderintų išsyk keliuose miestuose veikiančių elektroninio bilieto sistemų nėra daug ir Europoje, mokytis nelabai yra iš ko. Reikėtų daugiau ir Susisiekimo ministerijos pagalbos, aiškios valdininkų politikos. Turėtų būti apibrėžti elektroninio bilieto standartai, aiškiai sudėlioti diegimo principai“, – sakė G. Neniškis.

Vežėjai pritaria

Miestų vežėjai patenkinti įdiegta elektroninio bilieto sistema. „Mums elektroninio bilieto sistema visų pirma reiškia tikslesnę apskaitą, galimybę optimizuoti maršrutus. Tikimės, kad visai netrukus sostinėje elektroninio bilieto sistema bus sureguliuota, veiks ir informaciją teikiančios švieslentės“, – sakė UAB „Vilniaus autobusai“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis.

Įdiegus elektroninio bilieto sistemą nedideliame kurortiniame Druskininkų mieste, autobusuose padaugėjo keleivių. „Ši sistema didina viešojo transporto patrauklumą, skatina keleivius dažniau juo naudotis. Tai ir yra pagrindinis dalykas, dėl ko verta diegti elektroninį bilietą net ir nedideliuose miestuose“, – sakė UAB „Kautra“projektų vadovasDarius Pakusas.

„Elektroninis bilietas reiškia 100 proc. „baltą“ verslą ir teisingą apskaitą. Be abejo, neturėti tvarkos kažkam yra labai patogu, ypač šešėlinio verslo atstovams. Situacija mūsų versle privalo būti kontroliuojama – antraip nebus galimybės eiti į priekį“, – sakė UAB „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Pasak jo, priekaištai vežėjams bei miestų savivaldybėms, jog Europos Sąjungos skirti pinigai išleisti, o rezultato iki šiol nėra, nepagrįsti. „Nepaisant tam tikrų trūkumų, sistema veikia. Tačiau gera žinia niekam neįdomi, visiems reikia sensacijų. Įgyvendinant labai sudėtingą projektą, natūralu buvo suklupti, tačiau apie projekto neįvykdymą negali būti nė kalbos“, – reziumavo L. Skardžiukas. Pasak jo, prie elektroninio bilieto sistemos turėtų jungtis ir mažesni miestai – tai prisidėtų prie viešojo transporto patrauklumo didinimo.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka

rašyti komentarą

0 komentarų

Komentarų nėra

Jūs galite pradėti diskusiją.

Komentuoti

Jūsų duomenys saugūs! Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Taip pat kiti duomenys nebus platinami trečiosioms šalims.
Visi laukeliai privalomi.