Autobusų su žvaigždutėmis – mažiau

birželio 28 04:19 2010 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika

Keleivinio transporto įmonėms finansų krizė kirto itin skaudžiai – dėl panaikinto lengvatinio PVM tarifo, mažėjančio keleivių skaičiaus daugelis iš jų atsidūrė tiesišgyvenimo riba. Nenuostabu, kad šiais metais sumažėjo ir vežėjų, palaikančių Tarptautinės kelių transporto sаjungos (IRU) priimtą autobusų klasifikavimo idėją.

Kas tai yra?

Ko gero, kiltų tikras chaosas, jei kas nors sumanytų panaikinti viešbučių „žvaigždutes“ – visi seniai įpratome rinktis laikinus namus pagal jiems suteiktų žvaigždučių skaičių. Panašia sistema rėmėsi ir IRU, 1985 metais priėmusi turistinių autobusų klasifikavimo sistemą. Jos tikslas – įvesti visose Europos šalyse galiojančius vieningus ir aiškius šių transporto priemonių komforto žymėjimo kriterijus.

Remiantis sistema, autobusai gali būti vertinami vienos-keturių žvaigždučių kategorija. Tačiau šis, atrodytų, puikus sumanymas sulaukė palaikymo ne visose šalyse. „Pripažįstame: skyrėme per mažai dėmesio sistemai populiarinti. Sumanę ją galvojome – idėja tokia gera, kad ji išpopuliarės savaime; juk tiek keleiviams, tiek vežėjams, tiek turizmo agentūroms būtų labai patogu, jei autobusų komfortas būtų vertinamas pagal vieningus kriterijus. Deja, pasirodė, kad įmonių vadovams bei autobusų savininkams reikia papildomo stimulo,“ – sakė prieš keletą metų Lietuvoje viešėjęs IRU Keleivinio transporto skyriaus vadovas Oleg‘as Kamberski‘s. Tuomet kalbėta ir apie galimus skatinimo būdus vežėjams, savo autobusų komfortą įvertinantiems žvaigždutėmis.

Lietuva prie IRU turistinių autobusų klasifikavimo sistemos prisijungė 1998-aisiais. Pirmosios autobusų „žvaigždutės“ 1999 metais suteiktos 25 šalies autobusams; vienuolikai – keturios, keturiolikai – trys. Kasmet klasifikavimo komisija tikrina autobusus, kuriems jau suteikta komforto kategorija, ir sprendžia, ar pratęsti autobusų kokybę patvirtinančių sertifikatų galiojimo laiką, ar suteikti transporto priemonei žemesnę komforto kategoriją. Deja, šiemet komisijai, sudarytai iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos, Valstybinio turizmo departamento, Lietuvos turizmo asociacijos bei asociacijos „Linava“ atstovų, darbo buvo mažiau nei ankstesniais metais – klasifikuotų autobusų, važinėjančių Lietuvos keliais, sumažėjo dešimčia.

Europiečiai priėmė skirtingai

Autobusų klasifikavimo sistema šiuo metu priimta 18-oje Europos šalių, tačiau aktyviai veikia dešimtyje. Penkiose iš jų ji yra privaloma, kitose, tarp jų ir Lietuvoje – savanoriška. Privaloma klasifikavimo sistema yra Bulgarijoje, Moldovoje, Belgijoje. Pastarojoje šalyje nieko nestebina ir autobusas, pažymėtas vos viena žvaigždute. Tai, beje, nereiškia, kad transporto priemonė yra prastos kokybės – tiesiog joje keleivis neras tiek komforto elementų, kiek važiuodamas keturiomis žvaigždutėmis įvertintu autobusu. Privaloma autobusų klasifikavimo sistema leidžia belgams teigti, kad jų autobusai – geriausi ir patogiausi Europoje.

Olandijoje situacija kitokia: čia vežėjai neprivalo kasmet pasitikrinti autobusų kokybės, tačiau tarp vežėjų ir turistinių agentūrų pasirašyta sutartis, pagal kurią kelionių operatoriai aukščiausios klasės paslaugoms teikti įsipareigoja naudotis tik klasifikuotais autobusais. Laikomasi nuostatos: keturių žvaigždučių viešbučių gyventojai turi važinėti tik tokios pat kokybės transporto priemonėmis.

Lietuvos vežėjams – laisva valia

Lietuvos vežėjams palikta valia rinktis – naudos iš to, kad kasmet patikrina savo autobusų kokybę, jie neturi. Didžiosios šalies keleivinio transporto įmonės savo autobusus kasmet papuošia žvaigždutėmis palaikydami gražią iniciatyvą ir labiau tikėdami jos ateitimi, nei turėdami iš to naudos. Prie klasifikavimo sistemos ankstesniais metais aktyviau jungėsi ir mažosios keleivių vežimo įmonės – kurį laiką po vieną ar du autobusus kasmet žvaigždutėmis įvertindavo Trakų, Marijampolės, Utenos autobusų parkai. Trakiškiai šios iniciatyvos atsisakė jau prieš keletą metų, o marijampoliečiai bei uteniškiai savo geriausių autobusų klasifikavimo komisijai nebepateikė šiemet.

Mažiau autobusų šiemet klasifikavo ir Mažeikių autobusų parkas. „Kiekvienais metais įvertindavome savo turistinių autobusų kokybę žvaigždutėmis, tačiau šiemet mūsų padėtis tapo itin sunki. Klasifikavome vos tris transporto priemones. Tačiau, mano įsitikinimu, IRU sumanyta sistema puiki, anksčiau ar vėliau ji prigis, ir žvaigždutės ant autobusų šonų taps tokios pat įprastos, kaip ir ant viešbučių durų“, – tiki UAB „Mažeikių autobusų parkas“ vadybininkė Aušra Juozapavičienė.

Sumažėjo žvaigždutėmis pažymėtų autobusų ir didžiuosiuose šalies autobusų parkuose – klaipėdiečiai, pernai klasifikavę trylika, šiemet komisijai pateikė dešimt, „Busturas“ vietoj devynių pernai šiemet įvertino aštuonis. Tik kauniečių „Kautra“, kaip ir ankstesniais metais, pateikė klasifikavimo komisijai keturiolika autobusų.

Antrus metus iš eilės savo autobusų kokybę pasitikrino ir privati bendrovė „Likesa“, besiverčianti autobusų nuoma turistinėms kelionėms. „Žvaigždutės ant autobuso šonų – geriausias jo kokybės įrodymas, neginčijamas kriterijus, kad transporto priemonė atitinka aukščiausius komforto bei saugumo reikalavimus. Tikiuosi, kad, praėjus krizei, daugiau autobusus nuomojančių įmonių prisijungs prie vieningos klasifikavimo sistemos, taip supaprastindamos santykius tarp keleivių vežėjų ir kelionių organizatorių“, – viliasi UAB „Likesa ir ko“ komercijos direktorė Laimutė Vaičiūnienė.

Sumažėjusiam klasifikuotų autobusų kiekiui įtakos turi ir senstantis transporto priemonių parkas – naujų autobusų įsigyti per krizę įstengia nebent didžiausios keleivių vežimo įmonės. „Nors klasifikuojamų autobusų amžius nėra ribojamas, senesnieji dažniausiai jau nebeatitinka gana aukštų IRU nustatytų komforto kriterijų“, – aiškina asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovas Jevgenij Stolovickij.

Būtų patogu

Specialistų nuomone, įvedus šalyje privalomą autobusų klasifikavimo sistemą, naudos turėtų ne tik keleivių vežėjai bei turizmo agentūros – visų pirma dėl to laimėtų keleivis bei turistas. „Įteisinus privalomą klasifikavimo sistemą, keleivinio transporto įmonėms atsirastų stimulas atsinaujinti, o nauji ar naujesni autobusai prisidėtų prie šalies prestižo gerinimo. Manau, prie visuotinio klasifikavimo būtų galima pereiti etapais: iš pradžių visi į užsienį važiuojantys autobusai turėtų privalomą bent vienos žvaigždutės kategoriją, vėliau reikalavimai griežtėtų“, – siūlo J. Stolovickij.

Per sunkmetį autobusų savininkus ir transporto įmonių vadovus nuo klasifikavimo atgraso tai, kad ši paslauga – mokama. „Nedidelės įmonės, turinčios vos po keletą autobusų, nenori jungtis prie vieningos autobusų klasifikavimo sistemos: turizmo sezonas Lietuvoje trumpas, verslas ne itin pelningas, tad taupomas kiekvienas centas. Galbūt ateityje šiai idėjai įgyvendinti būtų galima panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas. Jei klasifikavimo paslauga atpigtų ar net taptų nemokama, tai paskatintų daugiau vežėjų įvertinti savo autobusus žvaigždutėmis“, – sako J. Stolovickij.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka

rašyti komentarą

0 komentarų

Komentarų nėra

Jūs galite pradėti diskusiją.

Komentuoti

Jūsų duomenys saugūs! Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Taip pat kiti duomenys nebus platinami trečiosioms šalims.
Visi laukeliai privalomi.