Autobuso vairuotojas: kur prasideda ir kur baigiasi atsakomybė už vežamą keleivį

Keleivio mirtis viename iš sostinės miesto autobusų sukėlė diskusijų audrą visuomenėje: ar teisingai elgėsi autobuso vairuotojas, ką jis padarė ir ko nepadarė, kad žmogaus gyvybė būtų išgelbėta? Kaip tokiu atveju privalo elgtis viešojo transporto vairuotojas, kas numatyta ir ko nenumatyta jo pareiginėse instrukcijose, ką reikia daryti, kad panašių nelaimių būtų išvengta ateityje?

Įvykių seka

Priminsime, jog incidentas bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ 2 G maršrutu iš Stoties į Santariškes važiavusiame autobuse nutiko „juoduoju penktadieniu“ liaudyje vadinamą gruodžio 13-ąją.

„Remiantis vairuotojo pasakojimu, į keistai sėdintį keleivį dėmesį jis atkreipė dar važiuodamas link Santariškių. Galinėje stotelėje „Vaikų ligoninė“ jis priėjo prie žmogaus ir pabandė jį pažadinti. Keleivis nereagavo, tik kažką nerišliai kalbėjo. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Tada vairuotojas paskambino telefonu 112 klausdamas, kaip turėtų elgtis. Šios tarnybos operatorius patarė arba išlaipinti keleivį, arba laukti policijos. Po to ryšys nutrūko“, – aiškina bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ Eismo saugumo ir kontrolės skyriaus viršininkas Tadeuš Lavrynovič.

Pasak jo, vairuotojas šiek tiek palaukė, o prieš išvažiuodamas į maršrutą link stoties, dar kartą paskambino telefonu 112. Tuomet operatorius konkrečiai nurodė vairuotojui važiuoti į stotį, kur jo lauks policijos ekipažas. Kadangi penktadieniais išgėrusių ar pavargusių ir transporto priemonės salone miegančių keleivių pasitaiko neretai, šis atvejis nepasirodė išskirtinis, todėl vairuotojas nusprendė tęsti kelionę.

„Manau, vairuotojas pasielgė tinkamai neišlaipinęs žmogaus ir nepalikęs jo šaltyje. Pradėjęs važiuoti, jis jau neturėjo galimybės įdėmiai stebėti keleivio būklės. Šiuo atveju dalį kaltės turėtų prisiimti ir autobuso keleiviai, kurie nekreipė dėmesio į prastai besijautusį bendrakeleivį. Kuomet Rygos stotelėje į autobusą įlipo jaunuoliai, kurie ėmėsi iniciatyvos padėti žmogui, vairuotojas į jų pranešimą, mūsų manymu, reagavo tinkamai – sustabdė transporto priemonę, sulaukė greitosios pagalbos automobilio, priėjo prie keleivio ir visą laiką buvo šalia, kol medikai jį gaivino“, – aiškina T. Lavrynovič.

Problema – aktuali

Klausimas, ar turi vairuotojas kištis į keleivių tarpusavio konfliktus ar muštynes, kur prasideda ir kur baigiasi jo atsakomybė už vežamus žmones, kyla neretai.

„Pagrindinė ir svarbiausia autobuso vairuotojo funkcija – stebėti kelią bei kitus eismo dalyvius, matyti, kas vyksta aplinkui, paisyti saugumo reikalavimų bei Kelių eismo taisyklių – antraip gali nutikti dar didesnė nelaimė“, – aiškina asociacijos „Linava“ Keleivino transporto tarybos pirmininkas, bendrovės „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis.

Tai, kaip elgtis panašiose situacijose, kokia nutiko Vilniuje, numatyta autobusų vairuotojų pareiginėse instrukcijose. „Vairuotojai žino – nutikus nelaimei, visų pirma reikia rinkti numerį 112. Pačiam nustatyti, kokia žmogaus būklė ar sveikata, reikia kompetencijos ir daugiau medicininių žinių“, – aiškina M. Grigelis.

Pasak jo, jei šiuo atveju Bendrosios pagalbos centro operatorius būtų išsyk peradresavęs skambutį greitosios pagalbos medikams, galbūt pagalba žmogui būtų suteikta laiku.

„Manau, vairuotojo šiuo atveju kaltinti nederėtų – pranešdamas pagalbos telefonu apie susiklosčiusią situaciją, jis padarė viską, ką privalėjo. Kam turėtų būti nukreiptas jo skambutis, sprendžia Bendrosios pagalbos centro operatoriai. Keleivis šiuo atveju nebuvo nei susižeidęs, nei kruvinas, todėl vairuotojui apie jo būklę spręsti buvo sunku. Beje, tikrai negalėčiau pasakyti, kad viešojo transporto vairuotojai yra abejingi. Tiesiog jie nėra nei medikai, nei policininkai“, – kalba M. Grigelis.

Elgėsi pagal instrukcijas

Pasak bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus Gintaro Nakučio, vairuotojai nuolat instruktuojami, kaip jiems panašiais atvejais elgtis. Į klausimą, kaip pagelbėti keleiviui, jie privalo atsakyti ir laikydami egzaminą 95 kodui įgyti.

„Kiekvienas viešojo transporto vairuotojas žino – sulaukęs keleivių signalo, jis privalo sustabdyti transporto priemonę, prieiti prie prastai pasijutusio keleivio, išsiaiškinti situaciją ir tuomet kviesti atitinkamas tarnybas. Šiuo atveju vairuotojas būtent taip ir padarė“, – kalba generalinis direktorius.

Pasak T. Lavrynovič, derėtų atkreipti dėmesį ir į keleivių abejingumą. „Svarbiausia vairuotojo pareiga – vairuoti autobusą, saugiai vežti žmones. Jis negali kiekvienu momentu matyti ir žinoti, kaip salone jaučiasi keleiviai. Taigi prie nelaimės daug prisidėjo ir abejingas kitų keleivių požiūris“, – sako T. Lavrynovič.

Dėl vairuotojo veiksmų atliekamas nuodugnus darbo drausmės pažeidimo tyrimas. Išsiaiškinus visas aplinkybes bus nustatyta, ar jis tinkamai atliko pareigas, ar adekvačiai elgėsi susiklosčiusioje situacijoje.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka