Britų leidinys „The Guardian“ išanalizavo įtaką, kurią viešojo transporto kokybei padarė teisė važinėti juo nemokamai. Įvertinimas – toli gražu ne teigiamas.

 

 

 

 

„Estijos sostinėje nemokamas viešasis transportas tapo 2013-ųjų pradžioje. Iniciatyvą pasiūlė populistas meras Edgaras Savisaaras, o miestiečiai referendume tam pritarė“, – pasakoja „The Guardian“ skaitytojams apie Talino viešąjį transportą.

Priimtas sprendimas išsyk sulaukė kritikos ir kaltinimų, jog tai – „politinis triukas“, kurio miestas sau negali leisti. Po trejų metų E. Savisaaras buvo apkaltintas korupcija, tačiau miestas neatsisakė nemokamo viešojo transporto idėjos, rašoma leidinyje.

Talino miesto vadovų teigimu, dėl nemokamo viešojo transporto miestas kasmet gauna 20 mln. eurų papildomų pajamų. Nuo 2013-ųjų pradžios dėl galimybės važinėti nemokamai Taline savo gyvenamąją vietą deklaravo 25 tūkst. žmonių. Kaip pažymi „The Guardian“, čia ir glūdi problema – miesto biudžetas neva pildomas, tačiau tai vyksta aplinkinių mažesnių savivaldybių sąskaita.

Išanalizavęs nemokamo viešojo transporto sistemą, Nyderlandų mokslininkas Odedas Katsas teigia: nors miesto gyventojų padaugėjo 8 proc., tačiau automobiliuose praleistas laikas pailgėjo net 31 proc. Pasak mokslininko, Talinas būtų laimėjęs kur kas daugiau, jei būtų gerokai padidintas mokestis už automobilių statymą ir kitos su nuosavo automobilio išlaikymu susijusios išlaidos. Tai būtų paskatinę daugiau miestiečių persėsti į viešąjį transportą.

Mokslininkas mano, kad nemokamas viešasis transportas nepritraukė į autobusus, troleibusus bei tramvajus daugiau keleivių, o vieningas važiavimo bilietas nepagerino žmonių, gaunančių mažas pajamas ir bedarbių, gyvenimo kokybės.

O. Katsas priduria, jog dėl nemokamo viešojo transporto mažėja investicijos į paslaugos kokybę. Pasak jo, kilus ekonominiams sunkumams, išlaidos viešajam transportui būtų nurėžtos pirmiausia.

eBus.lt

Linos Jakubauskienės nuotrauka