1938 m. lapkričio mėnesio pabaigoje Kaune Laisvės alėjos ir Vytauto prospekto sankryžoje savivaldybė pastatė pirmą automatinį judėjimui įspėti signalizacijos ženklą (šviesoforą), kuris automatiškai mirksėjo nurodydamas, jog reikia suteikti pirmumą važiuojantiems
Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, ėmė plėtotis šalies viešasis transportas.
1915 m., kai vyko Pirmasis pasaulinis karas ir Lietuva buvo okupuota vokiečių, būta didelio benzino trūkumo.
Vartant archyvus, pavyko rasti Kauno Miesto Tarybos posėdžio, kuris įvyko 1928 m. lapkričio 20 d., protokolą.
1938 m. Lietuvoje daugėjo tarpmiesčio maršrutais važiuojančių autobusų. Tuo metu visuomenei ši susisiekimo rūšis labai rūpėjo, nes Lietuvoje geležinkelių tinklas buvo retas, o svarbiausios geležinkelių linijos prieš pirmąjį pasaulinį karą
Mūsų portalo draugas ir bendradarbis Kęstutis Pletkus pasidalino archyvuose rasta 1983-iaisiais egzistavusia tolimojo susisiekimo autobusų maršrutų schema.
Kauno gubernatorius N. M. Klinkenbergas 1892 m. gegužės 24 d. Rotušės aikštėje oficialiai atidarė tramvajaus liniją, ėjusią nuo Rotušės aikštės dabartinėmis Vilniaus, Birštono, Laisvės alėja, Gedimino, Griunvaldo gatvėmis, Vytauto prospektu
Lygiai prieš 115 metų,1908 m. lapkričio 8 d., sostinėje fiksuotas pirmasis autoįvykis.
1938 m. spalio mėn. 1 d. įsigaliojo naujos baudų taisyklės nusižengus judėjimo nustatytai tvarkai.
Mūsų portalo bendradarbis ir draugas Kęstutis Pletkus pasidalijo archyvuose surastu atviruku, kuriame užfiksuotas praėjusio amžiaus pradžios viešasis transportas.
