2010-aisiais lėšos išEuropos Sąjungos struktūrinės paramos Sanglaudos fondo paskirstytos penkių didžiausių Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – keleivinio transporto įmonėms.
Už pernai parduotus Ispanijai taršos leidimus Lietuva įsipareigojo pirkti ekologiškus autobusus. Iš viso dešimčiai šalies keleivinio transporto įmonių turėtų būti padalinta per šimtas autobusų.
Nuo gegužės mėnesio mokestis už kelius autobusams didėja 2–3 kartus. Tarpmiesčio maršrutais keleivius vežantys vežėjai piktinasi ne tik dėl naujojo mokesčio, bet ir dėl prastos kelių kokybės.
Nuo kovo 1-osios įsigaliojusių sugriežtintų reikalavimų autobusų dyzelinių variklių patikrai keleivių vežėjai laukė su nerimu. Baimintasi, jog nenaujas šalies keleivinio transporto priemones teks techninei apžiūrai pateikti ne sykį.
Važiuojančių be bilieto keleivių ir kontrolierių konfliktai – tarsi užprogramuoti iš anksto. „Zuikis“ kaip įmanydamas stengiasi išsisukti nesumokėjęs baudos, o kontrolierių pareiga – jį nubausti.
Vilniaus miesto savivaldybėje pristatyti „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniuje specialiojo plano sprendiniai“. Studiją rengusi darbo grupė priėjo išvados: geriausia alternatyvaus transporto rūšis sostinei – tradicinis dvibėgis tramvajus.
Kas pusmetį asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyrius surenka bei susistemina asociacijai priklausančių įmonių statistinius duomenis. Pateikiame skaitytojams keturiasdešimt trijų Lietuvos keleivinio transporto įmonių 2011-ųjų veiklos rezultatus.
Didžiuosiuose Lietuvos miestuose autobusai su maršrutą nurodančiomis švieslentėmis jau tapo norma. Tačiau ant didžiosios dalies tarpmiesčio bei priemiesčio maršrutais važinėjančių keleivinio transporto priemonių informacija vis dar pateikiama užrašyta ant kartoninių
Pinigų, kuriuos Europos Komisija (remdamasi 2007–2013 m. patvirtinta Sanglaudos skatinimo veiksmų programa) 2007 m. liepos 30-ąją skyrė Lietuvos viešojo keleivinio transporto parkams atnaujinti ekologiškomis transporto priemonėmis, šalies keleivių vežėjai laukė
Viešojo transporto darbo specifika miestuose tokia, kad didžiausi keleivių srautai susidaro du kartus per dieną – per rytinį ir vakarinį piką. Tuomet į miesto gatves išvažiuoja daugiau autobusų bei troleibusų,
