Dviračiai autobusuose: kompromisų beieškant

Artėjanti vasara ir atšilę orai skatina dažniau būti gamtoje. Aktyvaus poilsio mėgėjai vis daugiau laiko praleidžia mindami dviračio pedalus. Ši transporto rūšis ypač tinka poilsiaujant; tačiau čia pat kyla problema – kaip gana nepatogų krovinį nusigabenti iki poilsio vietos?

Tarpmiesčio maršrutais – populiarėja

Pastaruoju metu vis daugiau keleivinio transporto įmonių vadovų galvoja apie tai, kaip pagelbėti dviratininkams. „Vežame keleivių dviračius savo autobusais nemokamai, kaip ir bet kurį kitą bagažą. Tereikia nuimti priekinį šios transporto priemonės ratą bei visą dviratį tinkamai supakuoti, kad jis užimtų kuo mažiau vietos autobuso bagažinėje”, – sako UAB TOKS generalinis direktorius Arūnas Indrašius.

„Jei dviratis tinkamai supakuotas, paruoštas vežt ir autobuso bagažinėje yra vietos, priimame jį drauge su keleiviu nemokamai. Tačiau paslaugos vežti dviračius kol kas neteikiame. Norint tai daryti, reikėtų specialios įrangos. Pastaruoju metu svarstome apie galimybę ją sumontuoti prie kai kurių tarpmiesčio maršrutais važiuojančių autobusų“, – sako Klaipėdos autobusų parko generalinė direktorė Jelizaveta Daugininkienė.

Labiausiai dviratininkais rūpinasi kauniečių bendrovė „Kautra”. Jos darbuotojai pernai dviratininkams pasiūlė naujovę – specialiai dviračiams vežti pritaikytus autobusus. Dviratininkas, nusipirkęs bilietą važiuoti tarpmiestiniu autobusu, dviratį galėjo vežtis nemokamai. „Sprendžiant iš keleivių atsiliepimų, ši paslauga jiems labai patiko. Vežti dviračiams pernai buvome pritaikę devynis autobusus. Šiemet autobusų su specialiais laikikliais dviračiams kiekį padvigubinome”, – pasakoja UAB „Kautra” rinkodaros direktorius Gintautas Pakusas.

Pasak jo, praėjusiais metais keleiviai dviračius dažniausiai veždavosi į Nidą ar Palangą. „Jau artimiausiu metu ketiname dviratininkams pasiūlyti specialius maršrutus „autobusas-dviratis-autobusas“ arba atvirkščiai. Keleivis galės autobusu nuvažiuoti, tarkim, į Nidą, dviračiu numinti iki Klaipėdos ar Palangos, o vėliau grįžti atgal autobusu“, – apie planus vasarai kalba G. Pakusas. Tokie maršrutai bendrovės interneto puslapyje bus pažymėti specialiu dviratuko simboliu, tokiu būdu keleiviams bus paprasčiau juos pasirinkti.

Mieste – sudėtingiau

Daugiau problemų kyla tuomet, kai dviračius autobuse norima vežti miestuose važinėjančiais autobusais ar troleibusais. Juolab kad tai daryti draudžia „Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės“, kur numatyta, jog salone vežamo bagažo matmenys neturi viršyti 100x50x30 centimetrų. „Salone galima vežti sulankstomus dviračius ar vaikiškus dviratukus. Įprasto dydžio dviratis gali būti pavojingas kitiems keleiviams – incidentų, kuomet suplėšomi kitų keleivių drabužiai, mūsų autobusuose pasitaikė ne kartą“, – pasakoja bendrovės „Klaipėdos keleivinis transportas“ generalinis direktorius Gintaras Neniškis.

Nesusipratimų, kilusių tarp dviratininkų ir autobusų vairuotojų bei kitų keleivių, būta ir Vilniuje. „Sulaukėme ne vieno skundo iš dviratininkų, bandžiusių įsivežti į saloną savo transporto priemonę. Jų manymu, nieko blogo nenutiks, jei jie pavėžės autobusu ar troleibusu dviratį keletą stotelių, ypač jei keleivinio transporto priemonė tuo metu apytuštė. Tačiau mums svarbu ne tik dviratininkų teisės, bet ir visų kitų keleivių teisė važiuoti saugiai“, – sako UAB „Vilniaus autobusai“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis. Pasak jo, nepritvirtinti dviračiai sukeltų nemenką grėsmę keleiviams, jei autobusą ar troleibusą prireiktų staigiai stabdyti, jau nekalbant apie tai, kad tiesiai iš lauko atsivežta dviratė transporto priemonė galėtų sutepti, suplėšyti ar kitaip sugadinti važiuojančiųjų drabužius.

Pasaulyje vežami

Pasaulyje dviračius gabenti viešuoju transportu įprasta, tačiau ir ten esama įvairių išlygų. Principas – nesukelti nepatogumų kitiems keleiviams – visur išlaikomas.

Europos šalyse dviračiai paprastai vežami tais atvejais, kai transporto priemonės pritaikytos juos gabenti: tramvajuose, autobusuose, troleibusuose ar metro vagonuose įrengiamos specialios aikštelės, kur telpa vienas ar du dviračiai. Beje, dviračius dažname mieste galima vežti ne visais maršrutais – tik besidriekiančiais į užmiestį, parkus ar kitas žmonių poilsio vietas. Bet kuriuo atveju transporto priemonė privalo būti švari bei tvarkinga.

Šie reikalavimai netaikomi, kai dviračiai vežami užkėlus ant specialiai autobuso ar troleibuso priekyje ar gale sumontuotų specialių tvirtinimo įtaisų. Tačiau taip pritaikytų miestuose važinėjančių keleivinio transporto priemonių mūsų šalyje kol kas nėra.

Galimybės svarstomos

Keleivių vežėjai mano, jog idėją vežti dviračius mieste įgyvendinti būtų įmanoma. „Jau svarstėme apie galimybę tokiu būdu vežti dviračius ir mūsų mieste. Tačiau kol kas idėjos atsisakėme, nes tokiu atveju kiltų gausybė sunkiai išsprendžiamų problemų: reikėtų tam tikrų autobusų konstrukcijos pakeitimų, be to, vežamus dviračius turėtų kas nors prižiūrėti. Nesinorėtų dviračių saugotojų pareigos užkrauti autobusų vairuotojams. Kol kas šią idėją vertiname skeptiškai, tačiau jei atsirastų poreikis vežti dviračius autobusu, svarstytume, kaip ją įgyvendinti“, – sako G. Neniškis.

Tam tikrais atvejais autobusais vežti dviračius pasiryžę ir sostinės vežėjai. „Dviračius galėtume vežti miesto transportu, jei autobusuose bei troleibusuose būtų įrengtos specialios vietos jiems pasistatyti. Be to, jei dviratininkai pageidautų, kai kuriais atokiau besidriekiančiais maršrutais, pavyzdžiui, „Lukiškių aikštė-Nemenčinės plentas“ ar „Fabijoniškės-Vingio parkas“, būtų galima pateikti specialiai dviratininkams skirtus autobusus. Juose būtų mažiau sėdynių ir daugiau erdvės dviratėms transporto priemonėms pasistatyti bei jas pritvirtinti“, – siūlo G. Nakutis.

Taigi jei dviratininkai pageidautų, keleivių vežėjai pasiryžę ieškoti kompromisų.

Lina Jakubauskienė