Šiaulių miesto autobusų eismo istorija

liepos 02 15:06 2010 Spausdinti straipsnį Istorija

Pirmieji duomenys apie Šiaulių miesto transportą siekia 1922-uosius metus. Šiauliai tuomet buvo didelis geležinkelio mazgas, tad ir kelionės daugiausia vykdavo traukiniais. Mieste iš viso buvo tik 13 automobiių. 1926 m. jau buvo 17 lengvųjų automobilių, su jais konkuravo 49 vadinamieji lengvieji vežikai, vienas krovininis automobilis ir 6 motociklai. Augant jaunai Lietuvos valstybei, plėtėsi ir gražėjo Šiauliai, gerėjo keliai, daugėjo automobilių. 1929 m. Šiaulių apskrityje būta 1056 km pirmos, 912 km antros rūšies vieškelių ir 36 tiltai. 1930 m. Šiaulių apskrityje buvo 60 lengvųjų automobilių, 18 sunkvežimių, 8 autobusai ir 51 motociklas.

1931 m. iš Šiaulių stoties autobusai važiavo į 12 apskrities miestų ir miestelių bei į tolimesnius miestus – Tauragę, Rseinius. Šiais maršrutais važinėjo 21 autobusas, per metus buvo vežama apie 5,1 tūkst. Keleivių.

1937 m. apskrities plentų ir vieškelių ilgis jau sudarė 3406 km. Tarpmiesčio maršrutais keleiviai vežti 12 krypčių: Šiaulių-Joniškio, Šiaulių-Žiemelio-Žagarės, Žemaičių ir Šiaulių-Panevėžio ruožuose kursavo 43 autobusai, kurie per metus vežėj 120,5 tūkst. Keleivių.

1938 m. verslininkas Geimanas Šiauliuose įkūrė 8 autobusų parką keleiviams vežti mieste. Dviem maršrutais važinėję autobusai sujungė miesto Gubernijos rajoną su Zokniais ir miesto centru. Po metų dėl pernelyg mažo keleivių skaičiaus Geimanas bankrutavo, o miesto transportą savo žinion perėmė miesto savivaldybė.

1939 m. Šiauliuose veikė tarpmiestinio keleivių vežimo Žemaičių ruožo kontora Stoties g. 27, priklausiusi Kaune veikiančiai AB AUTO.

1940 m. birželį, sovietams okupavus Lietuvą, didžioji dalis automobilių nacionalizuota. 1941 m. įkuriama Šiaulių autotransporto kontora. Jai perduota ir Šiaulių tarpmiestinio autobusų susisiekimo įmonės su padalinaiis Kryžkalnyje bei Tauragėje. Kontrora turėjo įsteigti sunkvežimių ir autobusų parkus, tačiau prasidėjęs karas nutraukė planus. Prasidėjus karui, dauguma mieste likusių automobilių buvo rekvizuoti karo reikmėms. miestas ir vėl liko su arkliniu transportu.

1944 m. pabaigoje atkurta autotransporto kontora Trakų g. 38. pirmuosius tris autobusus GAZ-03-30 ATK gavo 1947 m. Keleiviams vežti pirmaisiais pokario metais buvo naudojami perdaryti sunkvežimiai. Tuo metu buvo populiaru keleivius vežti pakeleivingais sunkvežimiais – 1947 m. tai per metus vežta net 3324 žmonės.

1950 m. Šiaulių ATK tapo ketvirtąja respublikoje pagal vežtų keleivių skaičių (1732,2 tūkst.). Ši pozicija išlaikyta ir iki šių dienų.

Apie 1950-uosius miesto gatvėmis ir užmiesčio keliais keleivius vežė 23 autobusai,iš jų 22 GAZ-03-30 ir vienas Kaune pagamintas L-1.

1955 m. Šiaulių autotransporto kontora reorganizuota į du savarankiškus autoūkius: Autotransporto kontorą ir Autobusų-taksomotorų ūkį. Tuo metu įmonėje buvo 50 autobusų ir 22 taksi automobiliai. Įmonėje dirbo 290 žmonių, iš jų 100 vairuotojų.

1966 m. adidaryta nauja autobusų stotis Lenino g. Su pirmuoju šalyje dengtu peronu, kur kasdien buvo sutinkama ir išleidžiama 90 tarpmiestinių ir priemiesčio autobusų, per metus aptarnaujama apie 29 milijonus keleivių.

1970 m. autoūkis turėjo 218 įvairių markių autobusų, jame dirbo apie tūkstantį darbuotojų. Kasdien miesto gatvėmis važinėjo apie 70 marųrutinių autobusų, pasirodė pirmieji „Ikarus“.

1972 m. Šiaulių autobusų-taksomotorų ūkis reorganizuotas ir toliau vadinosi Šiaulių autobusų parku. Tuo metu įmonė turėjo 223 autobusus, kasdien 90 jų keturiolika miesto maršrutų veždavo 80 tūkst. Keleivių.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, nauji vėjai papūtė ir autobusų parke. Trūko naujų transporto priemonių, dėl ekonominės blokados buvo juntamas degalų stygius. 1992 m. nuo autobusų parko atsiskyrė ir ėmė savarankiškai dirbti taksi parkas. 1999 m. Šiaulių autobusų parkas tapo UAB „Busturas“.

Šiuo metu bendrovėje dirba daugiau nei 450 darbuotojų. Pagrindinė veikla – keleivių vežimas reguliariais vietiniais, tolimojo susisiekimo maršrutais. UAB „Busturas“ veža keleivius 19 tarpmiestinių, 16 priemiestinių, 27 miesto maršrutais. Prie įmonės viekia ir turizmo paslaugų skyrius.

Parengta remiantis leidiniu „Lietuvos automobilių transportas XX amžiuje“

Evaldo Sidikerskio nuotrauka