Kaip pasaulio miestai kovoja su transporto spūstimis?

gruodžio 20 05:49 2012 Spausdinti straipsnį Patirtis

Dvidešimt pirmojo amžiaus megapoliuose automobilis vis dažniau tampa ne susisiekimo priemone, o nekilnojamuoju turtu; kuo didesnis miestas, tuo daugiau laiko automobiliui ir jo vairuotojui tenka praleisti stovint spūstyse.

Didžiųjų miestų valdžia supranta: automobilių kiekį miestų gatvėse mažinti būtina. Skirtingi miestai renkasi skirtingus būdus, kaip tai padaryti. Tačiau visiems aišku, jog efektyviausias būdas kovoti su spūstimis – teikti prioritetą viešajam transportui.

Vis daugiau Vokietijos gyventojų atsisako nuosavų automobilių ir renkasi viešąjį transportą.

Štai Leipcigo miesto valdžia pastaruoju metu sėkmingai persodino gyventojus į tramvajus bei elektrinius traukinius. Šių metų balandį priimtas sprendimas, jog visi automobilių vairuotojai, parodę automobilio techninį pasą, gali viešuoju transportu važinėti nemokamai. Be to, ši lengvata galioja ir automobilio vairuotojo šeimai. Leipcigas – nedidelis miestas, todėl jame ši idėja puikiausiai prigijo.

Londone eismą miesto centre pavyko sumažinti įgyvendinus nuo 2000-ųjų iki 2008-ųjų miestui vadovavusio mero Keno Livingstono iniciatyvas. Jis sumažino važiavimo viešuoju transportu kainas, įdiegęs vieningą kortelę „Oyster card“. Mero iniciatyva atskirtos prioritetinės juostos važiuoti autobusams. 2003-iaisiais įvestas mokestis už įvažiavimą į centrinius miesto rajonus. Įdiegus šias naujoves, miesto gatvių apkrova sumažėjo 15 proc.

Panašių priemonių ėmėsi ir Niujorko meras Maiklas Blumbertas, valdęs miestą nuo 2001-ųjų iki 2009-ųjų. Niujorke atsirado daugiau nei 250 kilometrų dviračių takų, padaugėjo autobusų maršrutų. Automobiliams uždrausta važiuoti pagrindine Niujorko gatve – Brodvėjumi.

Japonijos sostinėje Tokijuje eismo problemos sprendžiamos statant itin sudėtingus transporto mazgus, išvažiavimus bei apvažiavimus. Pavyzdžiui, Tokijo centre esama net penkių lygių kelių, kurie patenka į neįtikinamiausių pasaulio kelių reitingų sąrašus.

Neįprastai spūsčių problemas sprendžia Atėnų valdžia. Graikijos sostinėje darbo dienomis įvažiuoti į centrą gali automobiliai su tam tikrais numeriais. Transporto priemonės, kurių numeriai baigiasi lyginiais skaičiais, gali įvažiuoti lyginėmis dienomis, nelyginiais – nelyginėmis dienomis.

Paryžiaus miesto valdžia aktyviai teikia prioritetą viešajam transportui. Specialios autobusams skirtos juostos driekiasi svarbiausiomis miesto gatvėmis. Už įvažiavimą į jas automobilių vairuotojams gresia 35 eurų bauda arba vairuotojo pažymėjimo praradimas.

Panašiai spūsčių problemos sprendžiamos ir Pietų Korėjos sostinėje Seule. Čia autobusų maršrutai suderinti su metro linijomis taip, kad persėsti iš metro į autobusą ar atvirkščiai užtruktų ne ilgiau nei dvi minutes. Be to, autobusams gatvėse teikiamas prioritetas prieš nuosavus automobilius.

Rusijos sostinėje Maskvoje pastaruoju metu taip pat bandoma sekti didžiųjų pasaulio miestų pavyzdžiu ir teikti prioritetą viešajam transportui. Atskirtos specialios juostos autobusams, statomi kelių lygių keliai bei išvažiavimai. Diegiamos išmaniosios technologijos, kurios pateikia vairuotojams informaciją apie mieste susiformavusias spūstis bei galimybes jų išvengti.

Nors Lietuvos sostinė Vilnius nelaikoma megapoliu, tačiau spūsčių problemos aktualios ir čia. Šiuo metu sostinėje tūkstančiui gyventojų tenka net 613 lengvųjų automobilių, kurie per rytinį ar vakarinį piką gerokai „užkemša“ miesto gatves. Tuo tarpu miesto gatvių tinklo tankis Vilniuje – mažiausias tarp didžiųjų Lietuvos miestų.

Remiantis „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniuje specialiuoju planu“, kurį gruodžio 19-ąją patvirtino Vilniaus miesto taryba, eismo problemas mieste padėtų išspręsti viešojo transporto sistemos modernizavimas bei naujų transporto rūšių diegimas.

Pagelbėtų ir automobilių stovėjimo vietų mažinimas miesto centre, taip pat padidintas lengvųjų automobilių stovėjimo mokestis. Spūsčių problemas padėtų išspręsti ir viešojo transporto prioriteto įteisinimas, ypač – miesto centre.

Be to, remiantis specialiuoju planu, sostinėje derėtų plėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą, apmokestinti tranzitinių ir neekologiškų transporto priemonių įvažiavimą į miesto centrą bei senamiestį, diegti „Park and Ride“ sistemą prie viešojo transporto terminalų bei naujų viešojo transporto linijų.

Jau priimtas sprendimas diegti sostinėje tramvajų, kuris padėtų populiarinti viešąjį transportą tarp miestiečių. Kokia tramvajau rūšis bus pasirinkta, bus sprendžiama paskelbus konkursą moderniai transporto rūšiai diegti.

Parengė Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka

rašyti komentarą

0 komentarų

Komentarų nėra

Jūs galite pradėti diskusiją.

Komentuoti

Jūsų duomenys saugūs! Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Taip pat kiti duomenys nebus platinami trečiosioms šalims.
Visi laukeliai privalomi.