Keleivių vežimo verslas – podukros vietoje

sausio 16 05:26 2012 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika

Nors praėjusiaisiais šalies valdžia prabilo apie krizės pabaigą, daugeliui verslo šakų metai nebuvo lengvi. Sudėtingi jie buvo ir keleivių vežėjams. Apie praėjusių metų keleivininkų džiaugsmus ir rūpesčius kalbamės su asociacijos „Linava“ viceprezidentu, bendrovės „Kauno autobusai“ generaliniu direktoriumi Mindaugu GRIGELIU.

– Taigi ko 2011-aisiais būta daugiau – džiaugsmų ar rūpesčių?

– Kaip ir kasmet, būta ir vieno, ir kito. Džiugina tai, kad pernai atsirado galimybė atnaujinti keleivinio transporto priemonių parkus. Iš Europos Sąjungos ekologinių fondų suspaustas gamtines dujas naudojantiems autobusams ir troleibusams pirkti skirta lėšų penkiems didiesiems šalies miestams. Kauno miesto vežėjai už jas įsigis 24 ekologiškus autobusus, Klaipėdos miestas – dvylika, Šiaulių – aštuonis, Vilniaus – aštuoniolika. Panevėžio miestui numatyta lėšų šešioms hibridinėms transporto priemonėms įsigyti, „Vilniaus troleibusams“ – trylikai žemagrindžių ar pusiau žemagrindžių troleibusų.

Be šio projekto, dešimt šalies keleivinio transporto įmonių dalyvauja ir dar viename projekte, remiantis kuriuo suspaustas dujas naudojančių bei hibridinių autobusų galės įsigyti pagal Klimato kaitos programą. Iš jos keleivinio transporto priemonėms pirkti skirta beveik 90 milijonų litų. Kiekvienas iš dešimties autobusų parkų privalės turėti vienokiu ar kitokiu būdu įsirengti suspaustų gamtinių dujų degalinę, taigi šie autobusai taps stimulu diegti naujas technologijas, pereiti prie švaresnių bei pigesnių degalų rūšių.

Daugiausia rūpesčių keleivinio transporto įmonėms kėlė pernai drastiškai brangę degalai. Štai bendrovė „Kauno autobusai“ pernai už litrą degalų mokėjo 3,20 Lt, o šiemet – jau 4,20 Lt. O degalų kaina, kaip žinia, sudaro ženklią mūsų sąnaudų dalį. Tuo tarpu branginti važiavimo bilietus, kaip, atrodo, reikalautų ekonominė logika, keleivių vežėjai negali; mūsų klientai – moksleiviai, studentai, vyresnio amžiaus žmonės, kurie už važiavimą mokėti brangiau neišgali. Taigi brangusius degalus keleivinio transporto įmonės turėjo amortizuoti savo sąskaita. Be to, vietinio susisiekimo maršrutuose bilietų kainas tvirtina savivaldybės, o jos tai daro atsižvelgdamos ne tik į keleivių galimybes mokėti daugiau, bet ir į rinkimų datas. Kaip žinia, šiemet vyks rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą – tai kliūtis priimti racionalius sprendimus.

– Kaip klostėsi keleivių vežėjų santykiai su savivaldybėmis, kurias įstatymai įpareigoja kompensuoti keleivių vežėjams patirtus nuostolius už aptarnaujamus nuostolingus maršrutus bei už lengvatomis besinaudojančių keleivių vežimą?

– Savivaldybių įsiskolinimai per 2011-uosius metus išaugo ženkliai. Vien Kauno miesto savivaldybės įsiskolinimai bendrovei „Kauno autobusai“ padidėjo 3 mln. Lt. ir 2012 metų pradžioje siekė 20,5 mln. litų.

Pastaruoju metu ryškėja nauja ir vežėjams itin nepalanki tendencija – savivaldybės atsisako keleivinio transporto įmonėms kompensuoti nuostolius, patiriamus aptarnaujant nepelningus, tačiau visuomenei būtinus maršrutus. Kai kuriuose rajonuose kompensacijų nemokama visai, kitur vežėjai privalo tenkintis tokio dydžio sumomis, kokias jiems skiria savivaldybė.

Nors atlyginti patirtus nuostolius vežėjams savivaldybes įpareigoja šalyje priimti įstatymai, jų nesilaikoma. Galima suprasti ir savivaldybių vadovus – mažėja savivaldybių surenkami mokesčiai, vis daugiau žmonių palieka Lietuvą. Štai ir taupoma keleivių vežėjų sąskaita.

– Keleivių vežėjai dar negali atsigauti ir nuo prieš trejetą metų panaikinto lengvatinio PVM tarifo…

– Tai turėjo didžiulės neigiamos įtakos keleivių vežimo verslui. Akivaizdžiai padidėjo vežėjų patiriami nuostoliai, savivaldybės neįstengė išmokėti padidėjusių kompensacijų vežėjams. Susidarė paradoksali situacija: vežėjai privalo mokėti valstybei PVM net ir nuo tos kompensacijų dalies, kurios realiai iš savivaldybių negauna. Bendrovė „Vilniaus autobusai“ tokiu būdu sumokėjo 3,76 mln. Lt, „Kauno autobusai“ – 4,07 mln. Lt, o Klaipėdos autobusų parkas – 607 tūkst. litų.

Sunkmečio prispausti vežėjai viso padidinto PVM mokėti neįstengė, taigi per šį laikotarpį susidarė didžiuliai įsiskolinimai. Valstybės biudžetas planuotų pajamų taip ir nesulaukė.

Be to, gerokai padidėjo savivaldybių skolos vežėjams; „Vilniaus autobusams“ – 23 proc., „Kauno autobusams“ – 19 proc., o Klaipėdos autobusų parkui – 34 proc. Savo ruožtu prasiskolino ir vežėjai. Nors PVM lengvatų panaikinimas turėjo neigiamos įtakos tiek vežėjų įmonėms, tiek savivaldybėms, dabar, kai šalies ekonomika smuktelėjo, sunku tikėtis, kad jis bus sumažintas. Nors tokiu atveju išloštų visi – taip pat ir valstybė, kuri surinktų tegu ir mažiau lėšų iš PVM, tačiau jas gautų laiku.

Mažinant PVM tarifą keleivinio transporto verslui, šalies valdžiai nereikėtų išradinėti dviračio: lengvatinis tarifas galioja aštuoniolikoje Europos Sąjungos šalių.

– Dar viena metų metais neišgyvendinama piktžaizdė – neteisėta veikla besiverčiantys vežėjai…

– Nors šalies valdžia praėjusių metų pradžioje pasiskelbė itin griežtai kovosianti su šešėliniu verslu, situacija nelegalaus vežimo rinkoje nėmaž nepasikeitė. Nelegalai ir toliau atima didelę teisėtų vežėjų pajamų dalį, nelegalus ar pusiau legalus verslas per krizę netgi dar labiau suklestėjo. Žmonės, norėdami sutaupyti litą-kitą, sėda į neaiškių vežėjų automobilius, užuot rinkęsi maršrutinius autobusus.

Sunku suprasti valdžios institucijų poziciją – vežėjams taikomi dvigubi standartai, iš mūsų reikalaujama itin daug, esam baudžiami už menkiausius pažeidimus, o neteisėtai dirbantiems vežėjams galima nesilaikyti jokių taisyklių, nemokėti mokesčių valstybei.

Nerimą kelia ir maršrutinių taksi įsigalėjimas didžiuosiuose miestuose. Mikroautobusai, be abejo, turi būti, tačiu jie privalo atlikti kitas funkcijas nei didieji autobusai: vežti maršrutais, kur nėra daug keleivių. Mikroautobusų, dubliuojančių viešojo transporto maršrutus, seniai nelikę Vakarų Europoje, vis dažniau jų didžiųjų autobusų naudai atsisako ir Rytų kaimynai. Tik mūsų šalyje šioje situacijoje – beveik visiškas štilis. Savivaldybių atstovai vis dar neįstengia apskaičiuoti, kokią ekonominę žalą atneša didžiųjų autobusų maršrutus dubliuojantys mikroautobusai ir nesiryžta priimti tinkamų sprendimų.

– Dar daugiau – praėjusiais metais panaikintos licencijos taksi automobiliams, galintiems vežti iki šešių keleivių…

– Tokio liberalizavimo prasmę sunku suvokti. Akivaizdu, kad nedidelės talpos transporto priemonės net ir dideliuose miestuose galėtų pakeisti ne tik mikroautobusus, bet ir didžiuosius autobusus. Tik kas iš to turėtų naudos? Kaip atrodytų miestų gatvės, per rytinį ar vakarinį piką vietoj autobusų užkimštos nedideliais automobiliais? Kokios įtakos tai turėtų eismo saugumui?

Nelikus jokios kontrolės taksi automobiliams, kils neišvengiamas chaosas. Keleivių vežimas – specifinė rinka, ji turi būti vienokiu ar kitokiu būdu reguliuojama. Valstybė, prieš priimdama tokius įstatymus, turėtų įvertinti galimas pasekmes.

Be abejo, liberalizuoti taksi rinką reikalauja ES direktyvos, tačiau turėtų būti priimti poįstatyminiai aktai, kurie reglamentuotų jų nuostatas.

– Keleivių vežėjams, vežantiems keleivius tarmpiesčio maršrutais, smogs ir nuo gegužės mėnesio didinamas mokestis už kelius?

– Kol kas sunku apskaičiuoti, kiek didės vežėjų sąnaudos. Tačiau didinami mokesčiai, be abejo, žlugdo mūsų verslą. Dėl vis naujų ir naujų mokesčių privalome labiau ir labiau veržtis diržus, tačiau vidiniai įmonių rezervai jau išsemti. Lieka vienas kelias – mažinti atlyginimus, tačiau ir tai – lazda su dviem galais. Sumažinus atlyginimus, mažiau bus sumokama mokesčių, įmokų SoDrai, o tai vėlgi neigiamai atsilieps šalies biudžetui. Apie visa tai valdžios atstovai turėtų pagalvoti prieš didindami mokesčius ir taip sunkiai bekvėpuojančioms keleivinio transporto įmonėms.

– Šiokios tokios įtakos keleivių vežimo verslui turėjo ir pastaruoju metu susiklosčiusi neapibrėžta situacija asociacijoje „Linava“…

– Be abejo, įtampa asociacijoje neprisidėjo prie mūsų verslo klestėjimo. Nors pagrindinė asociacijos veikla buvo vykdoma, tačiau dėl vidinių nesutarimų susilpnėjo „Linavos“ patikimumas valdžios institucijose, mūsų buvo mažiau įsiklausoma. Tai leido tam tikroms interesų grupėms sėkmingiau siekti savų tikslų.

Situacija „Linavoje“ ir toliau lieka neapibrėžta ir nevienareikšmiška. Tačiau asociacijoje atliekamas auditas turėtų atsakyti į daugelį vežėjams rūpimų klausimų. Tikiuosi. kad tiek vežėjai, tiek prezidiumo nariai ir asociacijos sekretoriatas ras bendrus sprendimus išeiti iš susidariusios sunkios finansinės padėties ir toliau sėkmingai dirbs vežėjų labui.

– Visgi pošventinį mūsų interviu norėtųsi baigti gerais dalykais – kokių teigiamų pokyčių būta praėjusiais metais keleivinio transporto rinkoje?

– Be jau minėtų projektų naujiems autobusams įsigyti, bendrovė „Vilniaus troleibusai“ pristatė du Lietuvoje baigtus rinkti troleibusus. Tai – pirmoji kregždė, leidžianti tikėtis gerų rezultatų ir ateityje.

Vežėjai atidžiai stebėjo ir dviejų didžiausių keleivinio transporto įmonių – „Vilniaus autobusai“ bei „Vilniaus troleibusai“ – sujungimo procesą. Tikimasi, jog sujungus įmones bus pasiektas ekonominis efektas, optimaliau naudojamos transporto priemonės, paskirstomos vežėjams skiriamos dotacijos bei kompensacijos.

Dar vienas teigiamas žingsnis – pernai atidaryta nauja Tauragės autobusų stotis, pradėta Jonavos autobusų stoties rekonstrukcija. Rudenį Šiaulių bendrovė „Busturas“ atidarė suspaustų gamtinių dujų degalinę. Tai rodo, jog ir per krizę keleivių vežėjai stengiasi žengti į priekį.

Praėjusiais metais keleivių vežėjai gražiai pasirodė ir per Lietuvoje vykusį Europos krepšinio čempionatą. Bendrovės „Kautra“ ir Klaipėdos autobusų parkas įsigijo naujų autobusų, prie jų su geriausiomis transporto priemonėmis prisijungė ir šiauliečių įmonė „Busturas“. Už puikiai atliktą darbą čempionato dalyvių vežėjas sulaukė organizatorių padėkų. Daugiau darbo per „Eurobasket 2011“ turėjo ir miestų, kuriuose vyko atrankinės ar finalinės varžybos, vežėjai. Manau, visi jie su užduotimi susidorojo puikiai.

Išskirčiau ir praėjusių metų rudenį surengtą išvyką į „Busworld Europe 2011“ autobusų parodą Belgijoje, Kortrijke. Turėdami progą ilgiau pabūti kartu, keleivių vežėjai ne tik sukaupia naujų žinių, susipažįsta su keleivinio transporto naujovėmis, bet ir pabendrauja tarpusavyje, pasidalija teigiama patirtimi. Tikimės bendrų išvykų tradicijas tęsti ir ateityje.

– Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka

rašyti komentarą

0 komentarų

Komentarų nėra

Jūs galite pradėti diskusiją.

Komentuoti

Jūsų duomenys saugūs! Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Taip pat kiti duomenys nebus platinami trečiosioms šalims.
Visi laukeliai privalomi.