Keleivių vežėjai susipažino su kaimynų patirtimi

gegužės 08 04:53 2013 Spausdinti straipsnį Patirtis

Gegužės 6-7 dienomis asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyrius keleivinio transporto įmonių darbuotojams surengė išvyką į Rygą bei Taliną. Susipažinta su kaimyninių šalių viešojo transporto sistemomis, apsilankyta Talino, Rygos bei Jelgavos keleivinio transporto įmonėse, „Amo Plant“ autobusų gamykloje.

Taliniečiai važinėja nemokamai

Ne tik Europos, bet ir pasaulio šalių dėmesį prikaustė nuo šių metų sausio Estijoje prasidėjęs eksperimentas – galimybė nemokamai važiuoti Talino viešuoju transportu. Keleivių vežėjams iš Lietuvos buvo ypač įdomu išgirsti apie kaimynų patirtį iš pirmųjų lūpų.

Pasak Talino viešojo transporto įmonės vadovų, kol kas sunku pasakyti, kokie šio eksperimento rezultatai. Tačiau, remiantis pirmųjų keturių mėnesių duomenimis, keleivių Talino viešajame transporte padaugėjo maždaug 8 proc.

Kaip žinia, nemokamai viešuoju transportu gali važiuoti tik taliniečiai. Dėl šios priežasties maždaug 20 tūkst. padaugėjo Talino gyventojų. Tai – papildomi į miesto biudžetą surenkami mokesčiai. Be to, pasak įmonės atstovų, sumažėjo lengvųjų automobilių gatvėse, spūstys per rytinį ir vakarinį piką.

Prieš diegiant mieste nemokamą važiavimą viešuoju transportu, baimintasi keleto dalykų; visų pirma – ar viešojo transporto įmonei pakaks transporto priemonių vežti didesnį kiekį keleivių. Prieš diegiant naujovę, keleivių vežėjai įsigijo daugiau naujų bei pavažinėtų autobusų, tad šią problemą pavyko išspręsti. Pasak įmonės atstovų, nepadaugėjo ir miesto transportu besivažinėjančių benamių. Nesuprastėjo ir paslaugos kokybė.

Tačiau nuomonė apie nemokamą viešąjį transportą nėra vienareikšmiška. Talino viešojo transporto įmonės atstovai, be abejo, laikosi tos pačios pozicijos kaip ir miesto vadovai. Pasak kai kurių kitų šalies keleivių vežėjų, tai – politinis sprendimas norint įtikti miestiečiams prieš artėjančius savivaldos rinkimus. „Anksčiau ar vėliau nemokamą važiavimą miesto viešuoju transportu teks naikinti. Tai, be abejo, bus itin skaudus žingsnis savivaldybės vadovams“, – sakė prisistatyti nepanoręs Estijos vežėjas.

Estijos vežėjų patirtis

Keleivių vežėjai iš Lietuvos apsilankė ir Estijos kelių administracijoje, kuri, be kitų funkcijų, prižiūri ir keleivinį transportą.

Estijos kelių administracijos atstovai rengia dokumentus sutartims su vežėjais dėl keleivių vežimo, taip pat tvarkaraščius, konsultuoja savivaldybes, tiria bei įvertina tarpmiesčio maršrutų poreikį.

Pasak Estijos kelių administracijos atstovo Ingmar‘o Ros‘o, pagrindinė problema, su kuria susiduria Estijos keleivių vežėjai – mažėjantys keleivių srautai. Ypač mažėja gyventojų nedideliuose miestuose – gyventojai keliasi į didmiesčius, išvyksta į užsienį. Dėl to nuolat didėja subsidijų poreikis iš valstybės biudžeto. Vežėjai už bilietus miesto bei priemiesčio maršrutuose surenka vos apie 30 proc. reikalingų lėšų – likusi suma padengiama iš biudžeto. Pasak I. Ros‘o, paslaugos brangsta sparčiau nei vežėjai gali branginti bilietus.

Estijoje didžioji dalis keleivinio transporto įmonių, vežančių keleivius tarpmiesčio maršrutais, yra privačios. Subsidijos jiems mokamos tik tais atvejais, kai dalis maršruto traktuojama kaip priemiestinis. Už lengvatomis besinaudojančių keleivių vežimą vežėjams kompensacijos taip pat nemokamos.

Tarpmiesčio vežimų rinka laisva, tačiau, prieš išduodant leidimą maršrutui, visada atsižvelgiama į tai, kad jis nedubliuotų iki tol esančio. Pasak I. Ros‘o, visada atsižvelgiama, ar naujas maršrutas neatneš žalos jau susiformavusiam maršrutų tinklui.

I. Ros‘as pristatė ir numatomas galimybes tobulinti šalies keleivinio transporto maršrutų tinklą, taip pat vežėjų patekimo į rinką sistemą.

Rygos vežėjai – be skolų naštos

Keleivių vežėjams iš Lietuvos buvo ypač įdomu susipažinti su Latvijos sostinės Rygos keleivinio transporto sistema. Skolose paskendusių Lietuvos keleivinio transporto įmonių vadovus stebino tai, kad miesto savivaldybė įmonei „Rigas Satiksme“ nėra skolinga nė lato. Savo ruožtu neprasiskolinusi ir keleivinio transporto įmonė.

„Rigas satiksme“ veža keleivius autobusais, troleibusais bei tramvajais. Be to, nuo birželio 1-osios ji valdys ir maršrutinių mikroautobusų tinklą. Metų pradžioje skelbtą konkursą vežti mieste keleivius mikroautobusais laimėjo viena įmonė – „Rigas mikroautobusu satiksme“, kuri įsipareigojo įsigyti naujų autobusų bei prisijungti prie miesto elektroninio bilieto sistemos.

Rygos vežėjai maždaug pusę reikalingų lėšų užsidirba patys; 50 proc. sumoka savivaldybė, skirdama dotacijas bei kompensacijas. Latvijos sostinėje ypač daug lengvatomis besinaudojančių keleivių – nemokamai čia važinėja nedirbantys pensininkai, visi bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokiniai, taip pat visi neįgalieji. Įdomu tai, kad visi keleiviai įlipę į transporto priemonę privalo pasižymėti elektroninį bilietą – netgi tie, kuriems kelionė nemokama ar turintys mėnesinį bilietą.

Keleivių vežėjams iš Lietuvos buvo ypač įdomu susipažinti su Rygos elektroninio bilieto sistema; ji veikia jau nuo 2009-ųjų gegužės 1-osios. Rygoje galioja trijų rūšių elektroniniai bilietai – vienas iš jų geltonos, o du – mėlynos spalvos. Bilietai gali būti vienkartiniai ir mėnesiniai, taip pat skirti kelioms ar kelioms dešimtims kelionių. Du kartus per metus keičiamas geltonųjų dizainas.

Pasak „Rigas Satiksme“ atstovų, jau dabar su elektroninio bilietu keleiviai gali ne tik važiuoti miesto transportu, bet ir gauti daugiau paslaugų. Jau netrukus bilietą bus galima naudoti kaip elektroninę piniginę, susimokėti už automobilio stovėjimą, vaikams – už pietus mokykloje ir pan.

Įmonė nuolat atnaujina transporto priemonių parką, didžiausia naujovė – neseniai įsigyti nauji tramvajai. Viešasis transportas Rygoje neplėtojamas stichiškai – yra priimta veiklos strategija, kur numatomos pagrindinės veiklos gairės net iki 2033-iųjų metų.

Keleivių vežėjai iš Lietuvos apžiūrėjo „Rigas satiksme“ remonto dirbtuves, kurios paliko ypač gerą įspūdį. Atnaujintos patalpos jaukios, šiltos ir švarios.

„Amo Plant“ – latviški autobusai

Lietuvos keleivių vežėjams buvo ypač įdomu apsilankyti Jelgavos autobusų gamykloje „Amo Plant“, kur surinkinėjami „Ambassador“ olandiški autobusai. Gaila, šiuo metu gamybos procesas nevyksta – latviai žada pradėti surinkinėti „VDL Citea“, pertvarkomas gamybos procesas, taigi pasižiūrėti, kaip gimsta latviški autobusai, lietuvaičiai neturėjo progos.

Įmonė „Amo Plant“ įkurta 2010-aisiais tuometinio Maskvos mero A. Lužkovo iniciatyva. Maskviečiai investavo ir 92,6 proc. gamyklai įkurti reikalingų lėšų. Pirmasis užsakymas Maskvai buvo 150 naujų vakarietiškų autobusų. Tačiau A. Lužkovui netekus posto, latviams teko ieškoti kitų rinkų.

Šiuo metu gamykloje jau surinkta apie 40 autobusų, kurie važinėja Jelgavoje bei kituose Latvijos miestuose. Pasak gamyklos atstovų, Latvijoje surinktais autobusais domisi ir Vakarų Europos vežėjai – jų kaina dėl pigesnės darbo jėgos yra šiek tiek mažesnė.

Naujovės Jelgavos autobusų parke

Keleivių vežėjus iš Lietuvos ypač domino Jelgavos autobusų parko patirtis. Jelgavos vežėjai neturi savų autobusų – transporto priemones jie nuomojasi iš „Amo Plant“ gamyklos. Vidutinis Jelgavos autobusų amžius – treji metai. Pasak parko vadovo Peters‘o Salkazanovs‘o, tokiu būdu įmonė teikia tik keleivių vežimo paslaugą – autobusų priežiūra bei remontu pasirūpina „Amo Plant“.

„Įsigyti naujų autobusų mums būtų pernelyg brangu. Nuomotis transporto priemones yra kur kas pigiau. Nereikia rūpintis ir jų remontu. Kadangi, remiantis sutartimi, jei autobusas remontuojamas ilgiau nei tris dienas per mėnesį, mums nereikia mokėti nuomos už visą mėnesį, rezervinių transporto priemonių beveik nereikia – gamintojai pasirūpina, kad visi darbai būtų atliekami kaip įmanoma greičiau“, – pasakoja P. Salkazanovs.

Tačiau ypač Lietuvos vežėjus sudomino galimybė atsiskaityti už važiavimą Jelgavos transportu banko kortelėmis. Tiesa, kol kas tokiu būdu atsiskaito tik lengvatomis besinaudojantys keleiviai, tačiau jau artimiausiu metu tokią galimybę turės visi miestiečiai.

Pasak P. Salkazanovs‘o, mintis diegti tokią sistemą kilo po Londono Olimpiados, kur visi miesto svečiai turėjo galimybę atsiskaityti už važiavimą viešuoju transportu banko kortelėmis.

Kaip viešojo transporto bilietai naudojamos kortelės šiek tiek skiriasi nuo įprastų banko kortelių – mokant už važiavimo paslaugą, nereikia įvesti PIN kodo.

Šiuo metu tokias korteles jau turi apie 3700 vaikų. Už važiavimą miesto transportu jis sumoka visą sumą be kompensacijos – 50 santimų. Bankas į sąskaitą išsyk grąžina 40 santimų. Jau kitą rytą pinigai iš banko pervedami vežėjui.

Vežėjų įspūdžiai

Pasak keleivių vežėjų, išvyka susipažinti su kaimyninių šalių patirtimi buvo labai naudinga.

„Ypač sudomino Jelgavos miesto patirtis, kur už važiavimą viešuoju transportu galima atsiskaityti banko kortelėmis. Įdomu buvo susipažinti ir su skirtingų miestų viešojo transporto subsidijavimo sistemomis. Beje, kiekviena išvyka – puiki galimybė ne tik pasisemti patirties, bet ir pasimokyti iš kaimynų klaidų. Norėtųsi, kad kuo daugiau šalies vežėjų turėtų galimybę pakeliauti po užsienio šalis“, – sako bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus padėjėjas Vitalijus Bertašius.

„Į užsienį su keleivių vežėjais keliavau pirmą kartą. Išvyka labai patiko. Buvo labai įdomu susipažinti su kaimyninių šalių patirtimi, be to, kelionės programą Keleivinio transporto skyriaus vadovas Jevgenijus Stolovickis parengė puikiai. Net negalėčiau išskirti, kas patiko labiausiai – buvo labai įdomu susipažinti ir su Talino nemokamu transportu, ir su Jelgavos viešojo transporto sistema. Be to, išvyka – ir puiki galimybė vežėjams pabūti kartu pabendrauti tarpusavyje, pasidalinti savo darbo patirtimi“, – sakė Marijampolės autobusų parko direktorė Dalytė Venčkauskienė.

„Didžiulį įspūdį paliko Jelgavos autobusų gamykla. Iki šiol nežinojau, kad kaimynai surenka naujas transporto priemones. Buvo labai įdomi ir Jelgavos autobusų parko patirtis, kur vežėjai teikia tik keleivių vežimo paslaugas. Skiriasi ir viešojo transporto organizavimas skirtinguose miestuose – išgirsti apie kaimynų patirtį buvo labai įdomu“, – kalbėjo Elektrėnų komunalinio ūkio Transporto viršininkas Jonas Vainiūnas.

„Kelionė labai patiko, sužinojome daug naujienų apie kaimynų viešojo transporto organizavimą. Buvo įdomu išgirsti apie nemokamą Talino viešąjį transportą iš pirmųjų lūpų, susipažinti su „Rigas Satiksme“ patirtimi. Mūsų parkas – nedidelis, todėl buvo įdomu pasižiūrėti, kaip tvarkomasi tokioje didžiulėje keleivinio transporto įmonėje“, – teigė „Kautros“ Druskininkų filialo vadovas Artūras Baigys.

„Labiausiai domino Talino nemokamo viešojo transporto idėja. Gaila, kad kol kas neišgirdome konkrečių duomenų apie pasikeitusius keleivių srautus – eksperimento rezultatai bus aiškūs po ilgesnio laikotarpio. Iki šiol nebuvo tekę girdėti ir apie galimybę atsiskaityti už važiavimą viešuoju transportu banko kortele, taigi buvo labai įdomu ir apsilankyti Jelgavoje“, – kalbėjo Trakų autobusų parko direktorius Vytautas Karnila.

Daugiau apie išvyką į Taliną, Rygą ir Jelgavą, apie šių miestų viešojo transporto valdymą – vėliau www.eBus.lt.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos


rašyti komentarą

0 komentarų

Komentarų nėra

Jūs galite pradėti diskusiją.

Komentuoti

Jūsų duomenys saugūs! Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Taip pat kiti duomenys nebus platinami trečiosioms šalims.
Visi laukeliai privalomi.