Lapkričio 7-ąją asociacijoje „Linava“ įvyko Keleivinio transporto tarybos išplėstinis posėdis. Jame dalyvavo asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas, generalinis sekretorius Vytautas Milėnas, Susisiekimo ministerijos Biudžeto ir valstybės turto valdymo departamento direktorius Saulius Kerza, vyriausiasis specialistas Jonas Skarulskis, Transporto investicijų direkcijos atstovė Rasa Tomonienė, taip pat Lietuvos transporto darbuotojų profesinių sąjungų atstovai Bronius Bučelis ir Ramūnas Narbutas. Daugiausia dėmesio susirinkime skirta viešojo transporto parkų atnaujinimo, panaudojant ES lėšas, klausimui.
Situacija „Linavoje“
Apie ją pasakojo prezidentas E. Mikėnas bei generalinis sekretorius V. Milėnas. E. Mikėnas kalbėjo apie kliūtis, kurias Lietuvos vežėjams sudaro senosios Europos šalys, priimdamos lietuviškų įmonių darbą apsunkinančius įstatymus. „Pakeitimai, kuriuos siūlo šios šalys, nenaudingos Lietuvos vežėjams dėl geografinės padėties ir vežimų specifikos. Tiek įstatymai dėl minimalaus darbo užmokesčio, tiek kassavaitinio poilsio direktyva skirtos tam, kad mūsų šalies vežėjai būtų išstumti iš rinkos“, – sakė E. Mikėnas.
Jis kalbėjo ir apie kitas grėsmes tiek krovinių, tiek keleivių vežėjams. Viena iš jų – „Uber“, kuri pastaruoju metu veržiasi ir į krovinių gabenimo verslą.
E. Mikėnas taip pat pristatė vežėjams naujus dviejų keleivinio transporto įmonių – bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ bei „Busturas“ – vadovus. Gintarui Maželiui ir Vaidui Seirackui įteikti „Linavos“ ženkleliai.
Apie finansinę „Linavos“ situaciją kalbėjo V. Milėnas. Pasak jo, finansinė padėtis šiuo metu stabili, sumažinta darbuotojų, siekiama neišlaidauti, susigrąžinti senąsias skolas.
Ar vežėjai įsisavins ES lėšas?
Apie ES investicijų paskirstymą, įmonių, teikiančių paraiškas, atranką kalbėjo S. Kerza. Jo teigimu, šiuo metu įgyvendinamos dvi priemonės – viena skirta didiesiems, kita – mažiesiems miestams. „Aprašai jau parengti, tačiau jie dar nepatvirtinti. Daugiausia problemų kyla su Konkurencijos taryba, kuri aktyviai dalyvauja rengiant aprašus. Suderinti kai kurias nuostatas su taryba nėra lengva“, – sakė S. Kerza.
Pasak jo, rengiant aprašus, ilgai diskutuota, kas turėtų būti paramos gavėjas. Nuspręsta, kad tai turėtų būti savivaldybė, o vežėjai – savivaldybių partneriai. „Svarstyta, ar savivaldybė turėtų parinkti partnerį konkurso būdu. Ši nuostata kol kas išlieka“.
Tam, kad vežėjai galėtų gauti naujų autobusų, jie privalo turėti galiojančias ilgalaikes sutartis su savivaldybėmis. Savivaldybės sutartis, remiantis Konkurencijos tarybos nurodymu, turėtų pasirašyti tik su paskelbto konkurso nugalėtojais. Ši sąlyga ir kelia daugiausia nerimo vežėjams. Kol kas galiojančias ilgalaikes konkurso būdu pasirašytas sutartis su savivaldybe turi tik du vežėjai: Klaipėdos autobusų parkas bei „Kautra“.
„Šiuo metu vyksta derybos ir dėl finansavimo sąlygų. Tam, kad už europines lėšas įgytos transporto priemonės nebūtų prarastos, numatoma, kad įmonės įkeistų jas savivaldybės naudai. Terminas galėtų būti penkeri metai. Tokiu būdu, įmonei bankrutavus, lėšos nebūtų prarastos“, – sakė J. Skarulskis.
Vežėjas savivaldybės įgytas transporto priemones išsipirktų, tam tikrą laikotarpį negaudamas subsidijų.
Pasak S. Kerzos, nereikėtų lyginti konkurso, vykdyto 2007-2013-ųjų laikotarpiu su dabartiniu. Šio konkurso sąlygos kur kas griežtesnės.
Klausimų – daug
Klausimų dėl lėšų paskirstymo tebėra gausybė. Vežėjai, su kuriais savivaldybės pasirašiusios tiesiogines sutartis be konkurso, baiminasi, kad negalės dalyvauti projekte ir negaus naujų autobusų. „Kyla klausimas – ar savivaldybėms jau dabar derėtų skelbti konkursą vežėjui parinkti, jei mūsų sutartis su ja dar nėra pasibaigusi? Ar reikėtų nutraukti dabartinę sutartį ir rengti ją iš naujo?“, – klausė Panevėžio autobusų parko direktorius Rimantas Petukauskas.
Pasak R. Tomonienės, sutartys, savivaldybės sudarytos konkurso būdu su vežėjais, turėtų būti, jei tokia nuostata apraše išliktų. Esant tokioms sąlygoms, didžioji dalis autobusų parkų konkurse dalyvauti negalės.
Asociacijos „Linava“ viceprezidento Rimanto Martinavičiaus teigimu, kai kuriuos klausimus dar reikia konkretizuoti, diskutuoti su aprašo rengėjais įvairiomis temomis.
„Iki šiol sutartis su vežėjais savivaldybės sudarydavo tiesiogiai, be konkurso. Reglamentas leido tai daryti. Prasidėjus teismams, atsiradus Konstitucinio teismo išaiškinimui paaiškėjo, kad to daryti negalima. Jei dabartinė situacija nesikeis, vežėjai gali likti ir be europinės paramos“, – sakė asociacijos „Linava“ Transporto reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Jevgenijus Stolovickis.
S. Kerzos teigimu, Konkurencijos tarybos reikalavimai sunkiai nuginčijami. Vežėją galima parinkti ir paprastesniu būdu, tačiau jei įmonė nori gauti europinę paramą, sąlygos griežtėja.
„Jei tokios nuostatos išliks, ar nebus taip, kaip dabar yra su krovinių vežėjais – jie stumiami iš Europos rinkos. Jei bus skelbiami tarptautiniai konkursai keleiviams vežti, į rinką gali ateiti didžiosios Europos kompanijos, kurios sujauks rinką, pakels kainas. Ar pagaliau ir mes išdrįsime ginti savo rinką, kaip tai daro senosios Europos valstybės?“, – retoriškai klausė G. Maželis.
Pasak bendrovės „Kauno autobusai“ generalinio direktoriaus Mindaugo Grigelio, Konkurencijos taryba nesuvokia tokios specifinės srities kaip keleivių vežimas. „Kartais atrodo, kad ši tarnyba – Lietuvos priešas, žūt būt besistengiantis išstumti vietos vežėjus iš rinkos“.
J. Stolovickio teigimu, tiesioginė sutartis su vežėju gali būti sudaroma tik tuo atveju, jei konkursas buvo skelbtas ir joks kitas vežėjas nepareiškė noro jame dalyvauti.
Anot Klaipėdos autobusų parko direktorės Jelizavetos Daugininkienės, pinigai, kuriuos šiuo atveju skiria Europos Sąjunga, skirti ekologinei situacijai gerinti. „Jei šie pinigai skiriami savivaldybėms, tai galbūt savivaldybėms turėtų būti leista apsispręsti, kokius partnerius pasirinkti? Dabar gi atrodo, kad viskas daroma prieš dabartinius vežėjus. Savivaldybė turėtų būti atsakinga, kad pinigai būtų panaudoti tinkamai. Dirbdami po keliasdešimt metų, mes jau įrodėme, kad mumis galima pasitikėti. Kas bus, kai ateis naujas vežėjas? Kas galėtų garantuoti, kad po keleto metų jis nepasitrauks? Manau, savivaldybė atsakinga už europinius pinigus ir spręsti turėtų būti leistai jai“.
Pasak S. Kerzos, savivaldybė turi nuspręsti – ar autobusus pirks pati, ar su vežėju, kurį parinks konkurso būdu. Kol aprašai dar nėra patvirtinti, jis paragino keleivių vežėjus teikti pastabas ir pasiūlymus ministerijai elektroniniu paštu.
Keleivininkų darbai
R. Martinavičius pristatė pastaruoju metu keleivininkų nuveiktus darbus, surengtus susitikimus, išvykas. „Dalyvavome susitikime su Susisiekimo ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos vadovais, kur aptarėme nelegalių vežėjų keliamas problemas. Tarėmės, kaip reikėtų elgtis, kaip išguiti nelegalus iš Lietuvos“.
Pasak jo, tikėtasi, kad konkursas dėl ES lėšų įsisavinimo praeis sklandžiai, deja, taip neįvyko. „Tikimės, kad pagaliau pavyks rasti bendrų sprendimų, ir visi projekte dalyvaujantys vežėjai sulauks naujų, ekologiškų autobusų“, – sakė R. Martinavičius.
R. Martinavičius pasidžiaugė gerėjančiu bendravimu su Susisiekimo ministerija, taip pat draugyste su Latvijos, Baltarusijos keleivinio transporto asociacijomis.
Jis taip pat priminė pastaruoju metu surengtas išvykas ir skatino pasidalinti idėjomis kitiems metams.
Profesinės sąjungos – kaip partneriai
Profesinių sąjungų atstovai kalbėjo apie būtinybę dirbti su darbdaviais kartu, spręsti abiem pusėms aktualius klausimus.
„Siūlome pradėti dialogą, pasirašyti sutartį, kad galėtume kartu siekti bendrų tikslų“, – sakė B. Bučelis.
Apie dialogo būtinumą su darbdaviais, asociacija „Linava“ kalbėjo ir R. Narbutas.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotraukos
