Pastaruoju metu keleivių vežėjai įsigijo per 40 tolimojo susisiekimo autobusų, pritaikytų žmonėms su individualiais poreikiais. 20 tokių transporto priemonių žiemos pabaigoje pristatė Vilniaus bendrovė TOKS, 3 įsigijo ir dar tiek pat artimiausiu metu įsigis „Klaipėdos paslaugos“, 20 laipsniškai į kelius netrukus išleis Kauno bendrovė „Kautra“.

Nestatyti vežimo prieš arklį

Lietuvos keleivių vežimo asociacija 2021-ųjų birželį pasirašė Memorandumą dėl viešojo transporto bei jo infrastruktūros pritaikymo individualių poreikių turintiems žmonėms ir jau vykdo savo įsipareigojimus pritaikyti jiems viešojo transporto priemones. Vis dėlto infrastruktūros pritaikymas – ne visada vežėjų kompetencija, tam reikia didesnės valstybės institucijų pagalbos.

Viena iš priežasčių, kodėl jau nuo žiemos į kelius išvažiavę autobusai nesulaukė didelio individualių poreikių turinčių žmonių dėmesio, gali būti nesutvarkyta autobusų stočių, stotelių infrastruktūra. „Pagalbos žmonėms su individualiais poreikiais keleivių vežėjai teikia vis daugiau, tačiau tenka konstatuoti, kad kol kas vežimas statomas prieš arklį, o ne atvirkščiai. Trūksta pritaikytos infrastruktūros. Net puikiausiai žmonėms su skirtingomis negaliomis pritaikytas autobusas jų kelionių problemos neišspręs“, – sako LKVA prezidentas Gintaras Nakutis.

Šiuo metu keleivius žmonėms su individualiais poreikiais pritaikytos transporto priemonės veža visais pagrindiniais tolimojo susisiekimo maršrutais. „Mūsų investicijos į pritaikytus autobusus – didžiulės. Vienam autobusui skirta įranga atsieina 18–20 tūkst. eurų, taigi iš viso į tai investavome apie 400 tūkstančių eurų. Esame suinteresuoti, kad įsigytoji įranga nerūdytų, kad keleiviai ja naudotųsi“, – pabrėžia bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Panašiai tiek autobusų pritaikymas atsiėjo ir Vilniaus bendrovei TOKS. Įmonės generalinis direktorius Arūnas Indrašius atviras: nors pirmieji autobusai į šalies kelius išvažiavo dar vasario mėnesį, paslaugos paklausa kol kas menka, ja pasinaudojo vos vienas kitas individualių poreikių turintis žmogus. „Vilniaus autobusų stotyje numatėme vietą, kur galima įlaipinti žmogų neįgaliojo vežimėlyje. Deja, daugumos autobusų stočių peronai tam nėra pritaikyti, nekalbant apie pakelės stoteles. Tam, kad keltuvas būtų saugiai nuleistas, reikia itin lygaus paviršiaus, antraip žmogui vežimėlyje bus nesaugu, net kils pavojus gyvybei. Jei žmogus išlaipinamas kurioje nors iš autobusų stočių, iš anksto sutariame su darbuotojais, kad jam būtų suteikta visa reikalinga pagalba. Kas ją suteiks, jei žmogus su vežimėliu bus iškeltas pakelės stotelėje, kur nors bulvių lauke?“, – retoriškai klausia TOKS vadovas.

Bendrovė „Kautra“ jau anksčiau eksploatavo keletą žmonėms su skirtingomis negaliomis pritaikytų autobusų, tad su panašiomis problemomis susidūrė. „Valstybė reikalauja itin daug iš vežėjų, nors savo darbo neatlieka: netvarko užmiesčio stotelių, nuvažiavimų nuo jų iki šaligatvių. Kiek žinau, net tokių projektų kol kas nėra. Jei apžiūrėtume šimtą atsitiktinai pasirinktų pakelės stotelių, akivaizdu, kad žmonėms su individualiais poreikiais pritaikytų rastume vos keletą arba nė vienos“, – kalba bendrovės „Kautra“ rinkodaros direktorius Gintautas Pakusas.

Tam, kad bent autobusų stotyse žmonėms su individualiais poreikiais būtų suteiktos tinkamos paslaugos, keleivių vežėjai ragina apie kelionę pranešti iš anksto, bent prieš 36 valandas, kaip to reikalauja reglamentai. Geriausiu atveju visas žmogaus neįgaliojo vežimėlyje įkėlimo ir pritvirtinimo procesas užtrunka apie dešimt minučių. Be to, reikia pasirengti sutikti žmogų neįgaliojo vežimėlyje, informuoti stoties, taip pat – kelionės pabaigos autobusų stoties darbuotojus, kokios pagalbos jam reikės.

Apie paramą kol kas nekalbama

2022 m. vasarą svarstant įsakymo projektą dėl tolimojo susisiekimo autobusų pritaikymo žmonėms su individualiais poreikiais, buvo kalbama ir apie valstybės paramą vežėjams, įsigyjantiems transporto priemones su reikiama įranga. Dabar apie konkrečią pagalbą jau beveik nebekalbama. „Vyriausybė teigia, kad skatins naudotis viešuoju transportu ir dėl energetikos krizės, ir dėl Žaliojo kurso, tačiau priimama nemažai sprendimų, kurie veiks priešingai – ne tik dėl transporto priemonių pritaikymo žmonėms su individualiais poreikiais, bet ir, pavyzdžiui, dėl planuojamo kelių mokesčio (e-tolling) tarpmiestiniams autobusams. Susidaro įspūdis, jog viena ranka nesupranta, ką daro kita“, – sako G. Nakutis.

Tiesa, yra numatyta parama įsigyjantiems tarpmiestinius autobusus, varomus biometanu (50 000 Eur vienam autobusui), kai jie atitinka visus žmonėms su individualiais poreikiais pritaikymo kriterijus. Vis dėlto tokių autobusų rinkoje rasti kol kas nėra paprasta.

Vieni iš nedaugelio biometanu varomus tolimojo susisiekimo autobusus pristatantys „Scania“ gamintojai sako, jog kol kas šios transporto priemonės populiarumo Europos Sąjungoje nesulaukė. „Gaminys yra, bet jo kaina didesnė nei dyzelinio autobuso, taip pat susiduriama su nepakankama biodegalinių infrastruktūra. Kaip bekalbėtum, bet kol kas dyzeliu varomas tolimojo susisiekimo transportas yra ir pigesnis, ir patogesnis. Situacija galbūt keisis artimiausiais metais, atsižvelgus į ES reikalavimus ir direktyvas“, – aiškina „Scania Lietuva“ Autobusų ir galios agregatų sprendimų pardavimų vadovas Antanas Kapčinskas.

Dar viena problema, su kuria susiduria individualių poreikių žmonėms pritaikytus autobusus įsigiję vežėjai, –  nėra realaus sprendimo dėl to, kad, įrengus vietą žmogui neįgaliojo vežimėlyje, gerokai sumažėja kitiems keleiviams skirtų vietų.

Pavyzdžiui, norint saugiai pritvirtinti žmogų vežimėlyje naujai įsigytuose „Kautra“ autobusuose, tenka sustumti tris dvivietes sėdynes, o tai – penki neparduoti bilietai kitiems keleiviams. Vykstant, tarkim, iš sostinės į pajūrį ir atgal, susidarytų dešimtys ar net šimtai eurų. Anot vežėjų, kol kas nėra racionalaus sprendimo – kas galėtų padėti kompensuoti vežėjams tokiu atveju patiriamus nuostolius.

LKVA pranešimas spaudai

Linos Jakubauskienės nuotrauka