Kauno autobusų stotį rekonstravusi bendrovė „Kautra” pakvietė keleivių vežėjus ją apžiūrėti. Bendrovės vadovas Linas Skardžiukas pasakojo apie tai, kaip gimė mintis sutvarkyti senąją stotį, apie rekonstrukcijos eigą ir nuveiktus darbus.
„Kauno autobusų stotis šioje vietoje veikia daugiau kaip 80 metų. Nors buvo minčių kelti autobusų stotį į Šančius, nusprendėme, kad ji turėtų likti toje pačioje vietoje. Palikome ir senąjį pastatą, tik jį šiek tiek rekonstravome, siekdami išsaugoti senąsias, autentiškas detales”, – sako L. Skardžiukas.
Architektams pateikta nelengva užduotis – suprojektuoti stotį taip, kad ji būtų kuo funkcionalesnė. Iš viso pateikti šeši projektai. „Kautros“ vadovai pasirinko minimalistinį variantą, kur statyboms naudotos natūralios medžiagos. Tačiau vėliau nuspręsta, kad tokios medžiagos nebus ilgaamžės, todėl joms surastas tinkamas pakaitalas.
Stotis rekonstrukcijai uždaryta 2015-ųjų rugpjūčio 1-ąją. Ji laikinai persikėlė prie „Akropolio“, kur, pasak L. Skardžiuko, nepatogumai keleiviams bei vežėjams buvo minimalūs. „Daug dirbome, teikdami informaciją keleiviams. Todėl didesnių praradimų dėl perkeltos stoties neturėjome“, – sako įmonės vadovas.
Statybų darbai truko pusantrų metų. „Persikėlėme į naująją stotį be pompastiškų atidarymų. Tiesiog naujoji stotis atvėrė duris keleiviams. Netikėtai mums stoties apžiūrėti atvyko šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vėliau buvo Vilniaus gimtadienis, norėjome pasveikinti vilniečius, todėl ši šventė tapo tarsi neformaliu stoties atidarymu“, – pasakoja L. Skardžiukas.
Kauno autobusų stotyje – visi patogumai keleiviams. Veikia informacinė sistema, veikia „Siuntos drive“ langelis, kur nedideles siuntas galima atiduoti neišlipus iš automobilio. Požeminėje automobilių statymo aikštelėje – beveik du šimtai vietų. Tai – pirmoji vieša požeminė automobilių statymo aikštelė Kaune.
Iš viso stoties rekonstrukcija bendrovei „Kautra“ kainavo 9 mln. eurų. Statybų darbams atlikti įkurta antrinė įmonė.
Per parą iš stoties išvyksta apie dešimt tūkstančių keleivių. „Mūsų stotis pagal apyvartą ir žmonių srautus yra didžiausia Lietuvoje. Pagrindinis mūsų tikslas – pritraukti dar daugiau keleivių. Ir šiuo metu srautai yra 15-20 proc. didesni nei tikėtasi. Stengiamės būti atviri visiems – naujojoje stotyje vyksta įvairūs renginiai, švenčiamos šventės“, – pasakoja L. Skardžiukas.
Bendrovės „Kautra“ Informacinių technologijų skyriaus vadovas Darius Pakusas pasakojo apie tai, kaip valdoma Kauno autobusų stotis. „Stotyje įdiegti nauji keleivių aptarnavimo ir eismo valdymo sprendimai. Daug dėmesio skyrėme modernumui, inovacijoms. Naujojoje stotyje beveik trečdaliu sumažėjo išvykimo išvykimo aikštelių skaičius, todėl kilo iššūkis: kaip sudėlioti maršrutus“, – kalba D. Pakusas.
Pasak jo, stotyje esama ir kitų naujienų. Tai – bilietų pardavimo savitarnos kasos, kurios visiškai integruotos į B liniją. Įsigijant bilietus šiose kasose, galima atsiskaityti tik kortele. „Paprastomis savaitės dienomis tokiu būdu įsigyjama apie 5-6 proc. bilietų, ketvirtadieniais ir penktadieniais – apie 7 proc. Tokie terminalai netrukus atsiras ir Vilniuje bei Klaipėdoje. Jei vežėjai pageidautų, galėtume juos sumontuoti ir kitose stotyse“, – teigia D. Pakusas.
Informacija keleiviams pateikiama dideliuose ekranuose, popierinių tvarkaraščių nėra nei viduje, nei lauke. Duomenys informaciniame stende atsinaujina automatiškai, juos tvarko patys vežėjai. „Pakeitimų ypač daug būna artėjant vasarai, baigiantis mokslo metams. Patogu tai, kad visa informacija atkeliauja automatiškai, stoties administracijai nieko nereikia daryti“, – pasakoja D. Pakusas.
Informacija pateikiama ir realiu laiku, keleiviai mato, kokie autobusai ir iš kokios aikštelės išvyksta artimiausiu metu, mato, jei autobuso reisas atšaukiamas. Lauke sumontuotos dvipusės lauko švieslentės, ten rodomi artimiausi keturi autobusų išvykimai iš aikštelės. Pirmajam skirta daugiausia vietos – keleivis mato, koks vežėjas veža, kokios paslaugos teikiamos. Ateityje čia žadama pateikti ir daugiau informacijos apie maršrutą.
Atvykimo peronuose keleivis gali matyti, kokie autobusai atvyks per keletą artimiausių valandų, sužinoti, ar autobusas jau atvyko.
Stotyje trijose vietose veikia ir autobusų numerių nuskaitymo sistema. Dispečerinėje dirbantys darbuotojai mato visas aikšteles, tad gali realiu laiku spręsti visas kylančias problemas.
„Keleiviams patogi bendra bilietų pardavimo bei informavimo sistema, kuri sukuria vežėjams daugiau verčių. Kiekvienas sistemos dalyvis įneša į ją savo indėlį. Keleiviai turi realaus laiko informaciją, vežėjai – informaciją apie reisus, stoties tarnybos žino, kokią informaciją teikti keleiviams“, – teigia D. Pakusas.
Keleivių vežėjai turėjo progos apžiūrėti visą naujai rekonstruotą Kauno autobusų stotį, išbandyti, kaip veikia visos informacinės sistemos.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotraukos
