Lietuvos viešojo transporto rinka, nors ir labai reglamentuota, tačiau veikimo principai skirtingose rinkos dalyse – šalies miestuose vis tiek turi tam tikrų skirtumų. Pvz., vienuose miestuose viešojo transporto įmonės atlieka tik vežėjo funkcijas, kituose – vežėjo mieste ir komercinio vežėjo tolimajame susisiekime, kituose dar šalia minėtų funkcijų koordinuoja ir valdo autobusų stotį. Todėl darbuotojų skaičius, o kitaip tariant vairuotojų ir ne vairuotojų santykis gali skirtis iš esmės. Siekdami detaliai paaiškinti situaciją ir užbaigti manipuliacijas šiuo klausimu, pristatysime atskirų miestų atvejus. Natūralu, kad aktualiausia mūsų mieste – Šiaulių miesto vežėjo situacija, todėl atskaitos tašku ir bus UAB „Busturas“.
Pradėti norisi nuo to, kad UAB „Busturas“ yra ne tik keleivių vežėjas mieste, kaip yra pvz. UAB „Vilniaus viešojo transporto“ ar UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ atveju. Kitaip tariant kalba eina, jog „Busturas“ veiklos apima gerokai platesnį paslaugų spektrą: keleivių vežimo organizavimą, koordinavimą, viešojo transporto bilietų sistemos koordinavimą, keleivių bilietų ir viešojo transporto kontrolę mieste, keleivių informavimo sistemos kūrimą ir priežiūrą, beje dar ir Šiaulių autobusų stoties valdymas priklauso mūsų miesto vežėjui, kaip ir tolimojo susisiekimo organizavimas ir vykdymas. Kituose miestuose šias veiklas vykdo keletas įmonių. Todėl dažnai tikslingai ar dėl nežinojimo yra viešai eskaluojama apie tai, kokia neva tai didelė darbuotojų, kurie nėra vairuotojai UAB „Busturas“, dalis. Bet ar iš tikrųjų taip yra? Bet apie viską išsamiai. Pradžiai lentelėje pateiksime UAB „Busturas“ darbuotojų skaičių 2018 m. 06 mėn.:
Dažniausiai įvairiose studijose, jų analizėse ar prelegentų kalbose bei svarstymuose dėl miestų viešojo transporto kalbama ir lyginama tik UAB „Busturas“, UAB „Vilniaus viešasis transportas“, UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ ir UAB „Kauno autobusai“. Kas logiška, nes tiek juridinis statusas, tiek priklausomybė savivaldybei, dalis veiklos – analogiškos. Bet… ar to pakanka, tikrai ne, nes būtent šiam rodikliui įvertinti ir apie jį diskutuoti, reikalinga gerokai daugiau žinių. Išvada, kad sąmoningai ar ne, neįtraukus tas pačias funkcijas atliekančių darbuotojų skaičiaus, nors ir kitose, nebūtinai viešojo transporto įmonėse dėl pasirinkto skirtingo viešojo transporto modelio kituose Lietuvos miestuose, su kuriais yra lyginamas UAB „Busturas, tas santykis yra netikslus, netgi iškreiptas. Realiam ir tikroviškam vaizdui susidaryti reikalinga gerokai platesnė visos viešojo transporto sistemos apžvalga ko pasėkoje gali suformuoti realus požiūris.
Šiandien mūsų šalies sostinėje, kaip turbūt jau visi žinome, šalia miesto viešojo transporto keleto vežėjų yra kita įmonė, kuri planuoja, organizuoja bei koordinuoja Vilniaus viešojo transporto sistemą, atlieka keleivių ir vežėjų kontrolę, koordinuoja viešojo transporto bilietų sistemą, keleivių informavimo funkcijas – t. y. SĮ „Susisiekimo paslaugos“. Šiaulių mieste visa tai atlieka tas pats UAB „Busturas“, kitaip tariant bendrovėje dirbantys asmenys, ne vairuotojai. „Susisiekimo paslaugose“ dirba 160 darbuotojų, tačiau ši įmonė taip pat atlieka ir kitas funkcijas, pvz. prižiūri stovėjimo aikšteles, šviesoforus ir kt., ko nevykdo UAB “Busturas“, todėl nėra žinoma kiek tiksliai darbuotojų, susijusių tik tomis paslaugomis, kurias Šiauliuose teikia tik UAB „Busturas“, reiktų priskirti. Taip pat pažymėtina, jog Vilniaus autobusų stotis yra valdoma dar vienos, dar neminėtos iki šios vietos, bendrovės – t. y. UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“. Tuo tarpu Šiauliuose – vėl tai atlieka UAB „Busturas“ darbuotojai. Netgi tolimojo susisiekimo vykdymas, kitaip nei UAB „Busturas“ atveju, nėra UAB „Vilniaus viešasis transportas“ prerogatyva. UAB „Busturas“ tolimojo susiekimo maršrutus vykdo, tai ir darbuotojų šioms funkcijos realizuoti taip pat yra, kaip vairuotojų, taip ir kitų – ne vairuotojų, nes veiklos neatskirtos.
Klaipėdoje situacija labai panaši kaip ir Vilniuje. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ yra nors ir ne vienintelis vežėjas mieste, tačiau kitas, organizavimo, planavimo, valdymo veiklas, kurias vykdo Šiauliuose UAB „Busturas“, Vilniuje – SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Klaipėdoje vykdo VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“. Klaipėdos VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ dirba 41 darbuotojas, tačiau, kadangi jie vykdo dar pvz., ir parkavimo priežiūrą, tai nėra aišku kiek tiksliai darbuotojų dirba tik su viešojo transporto reikalais. Tik atskyrus juos būtų galima pamatyti realų vaizdą. Klaipėdos atveju stotį valdo ir tolimąjį susisiekimą vysto UAB „Klaipėdos autobusų parkas“.
Kauno mieste yra dar kitoks modelis. UAB „Kauno autobusai“ atsakomybes dalijasi su Kauno miesto savivaldybės, Transporto ir eismo organizavimo skyriumi, kur tokios šio skyriaus darbuotojų funkcijos kaip autobusų eismo tvarkaraščių rengimas, keleivių srautų tyrimai, duomenų programos „Pikas“ valdymas, duomenų bazių pateikimas interneto svetainėje ir kt. Šiauliuose yra vykdomos UAB „Busturas“ darbuotojų, taigi ir žmonės atliekantys šias funkcijas yra ne savivaldybės skyriuje, bet „Busture“. Kaune taip pat šiemet yra įkurta Klientų aptarnavimo zona „Mano Kaunas“ – bendras kauniečių aptarnavimo centras, apimantis Kauno savivaldybės įmones, kur dirba 5 darbuotojai, aptarnaujantys tik viešojo transporto klientus. Kauno autobusų stoties valdytojas vėlgi yra kita įmonė – UAB “Kautra“. UAB „Kauno autobusai“ tolimojo susisiekimo nevykdo, tai ir darbuotojų tai veiklia vykdyti neturi.
Panevėžyje yra UAB „Panevėžio autobusų parkas” modelis panašus kaip Šiaulių mieste, t. y. jie valdo autobusų stotį, turi tolimąjį susiekimą, tačiau, deja, dar neturi e.bilieto sistemos, taigi nėra nei techninių šios sistemos darbuotojų, nei administruojančių, nei klientų aptarnavimo specialistų.
Dar vienas elementas, kuris turi būti įvertinamas, kalbant apie minėtą santykį yra tas, kas atlieka pristatytose įmonėse skirtingas konkrečias funkcijas, pvz., autobusų plovimą atlieka pati viešojo transporto įmonė ar yra perkama ši paslauga iš šalies, t. y. autobusus plauna išorinė švaros paslaugų įmonė. Jei keleto įmonių palyginime bus tik darbuotojų skaičius, tai „praloš“ tos įmonės, kurios šią funkciją vykdo pačios, o laimės tuo klausimu tos, kurios perka paslaugą iš šalies. Tačiau, jei į analizę įtrauksime ir savikainą, tai gali būti ir kitos tendencijos. Tas pats, jei kalbėsime apie keleivių kontrolės paslaugas, jas UAB „Busture“ atlieka įmonės darbuotojai, o pvz., Kaune viešąjį transportą ir keleivius tikrina UAB „Dorsimus“, vadinasi lyginant darbuotojų skaičių UAB „Kauno autobusai“ su UAB „Busturas“ reikia ne tik žinoti, bet ir įtraukti tą faktą į santykio skaičiavimo metodiką. Ta pati situacija su transporto priemonių remontu, viešinimu, buhalterinėmis paslaugomis ir t.t. kam reikalinga detali kiekvienos įmonės funkcijų, paslaugų ir rinkos analizė.
Tikimės, kad šios žinios, būtent faktai, ne nuomonė, bus naudingos visiems ir padės susidaryti tikrąjį vaizdą apie tai, kas vyksta mūsų miesto įmonėje.
Busturo informacija
Linos Jakubauskienės nuotrauka
