Lietuviškųjų mokesčių paradoksai, arba PVM – už orą

Užuot svarstę, kaip pagerinti finansinę situaciją kuriant naujas darbo vietas ar išgyvendinant šešėlinį verslą, šalies valdininkai smaugia dar tebekvėpuojančius mokesčių mokėtojus. Pastaruoju metu PV mokesčiu ketinama apmokestinti ir keleivių vežėjų gaunamas dotacijas už nuostolius, patirtus teikiant viešąsias paslaugas vietinio susisiekimo maršrutuose.

Keleivinis transportas – dotuojamas

Keleivinis kelių transportas vetinio susisiekimo maršrutais nėra pelninga verslo šaka nė vienoje pasaulio šalyje. Tai – socialinė paslauga tam tikrų sluoksnių gyventojams, kurią skirtingų šalių bei miestų valdžia įvairiais būdais dotuoja bei remia. Ne išimtis – ir Lietuva; čia keleivių vežėjai gauna kompensacijas už lengvatomis besinaudojančių keleivių vežimą bei dotacijas už nuostolius, patirtus teikiant viešąsias paslaugas vietinio (miesto ir priemiesčio) susisiekimo maršrutuose.

Beveik visoje Europoje keleivių vežimui taikomas lengvatinis PVM tarifas. Lietuvoje prieš porą metų jis buvo panaikintas, ir nuo 5 proc. padidėjo iki 21 proc. Tokio dydžio PVM keleivių vežėjai privalo susimokėti ir nuo gaunamų kompensacijų už lengvatomis besinaudojančių keleivių vežimą. Beje, ne tik nuo gaunamų, bet ir nuo negaunamų – sudėtingoje situacijoje atsidūrusios miestų bei rajonų savivaldybės laiku atsiskaityti su vežėjais dažniausiai neįstengia.

Klostosi paradoksali situacija: PVM skaičiuojamas ir nuo tos kompensacijų dalies, kurios keleivių vežėjai realiai nėra gavę. „Praėjusiais metais šalies keleivinio transporto įmonės vien tik miesto maršrutuose turėjo gauti 124,6 mln. Lt kompensacijų, o gauta vos 69,7 mln. Lt. Tačiau vežėjams priskaičiuota sumokėti į šalies biudžetą apie 11,5 mln. Lt PVM ir nuo negautos 54,9 mln. Lt kompensacijų sumos“, – situaciją komentuoja asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovas Jevgenijus Stolovickis. Sunkmečio prispausti keleivių vežėjai „iš oro“ priskaičiuotų sumų sumokėti, be abejo, neįstengia. Pinigai šalies biudžeto taip ir nepasiekia.

Daugiausia – sostinėje

Ypač sudėtinga situacija sostinėje, kur savivaldybės skolos vežėjams jau siekia dešimtis milijonų litų.

„Iš 48,4 mln. litų, kuriuos turėtume per metus gauti iš savivaldybės už lengvatomis besinaudojančių keleivių vežimą, realiai sulaukėme vos pusės pinigų. Tuo tarpu sąskaitos išrašomos bei PVM skaičiuojamas nuo visos mums priklausančios sumos. Tai reiškia, jog nuo 25 mln. Lt negautų lėšų privalėtume sumokėtiapie 4,3 mln. Lt PVM“, – piktinasi UAB „Vilniaus autobusai” eksploatacijos direktorius Rimantas Markauskas.

Kalčiausi šioje paradoksalioje situacijoje lieka vežėjai – jiems skaičiuojami delspinigiai, grasinamasi blokuoti sąskaitas bankuose, kaupiasi skolos visoms įmanomoms institucijoms. Liaudies išmintis byloja: skola – ne rona, neužgis; taigi ir PVM nuo realiai negautos sumos mokesčių rinkėjai iš keleivių vežėjų anksčiau ar vėliau atsiims. Tačiau ar ilgai bekvėpuos taip atkakliai smaugiamos keleivinio transporto įmonės?

Nuostatos – klaidingos

Pastaruoju metu nuspręsta apmokestinti PVM ir vežėjų gaunamas kompensacijas už nuostolius, susidariusius teikiant viešąsias paslaugas. Finansų ministerija užsimojo keisti „Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio apibendintą paaiškinimą (komentarą)”, kuris reglamentuoja tai, kas įtraukiama į apmokestinamąją prekių bei paslaugų vertę. Keleivių vežėjai su pakeitimo projektu kategoriškai nesutinka.

„Vežėjų patirtų nuostolių kompensacijų dydžiai apskaičiuojami pagal Reglamento Nr. 1370/2007 nuostatas ir remiantis LR Susisiekimo ministro 2010 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 3-457 patvirtintame Nuostolių, patirtų vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarkos apraše pateikta formule.Į ją neįtraukiami keleivių vežimo tarifų dydžiai bei vežtų keleivių skaičius. Pagrindiniai rodikliai, turintys įtakos kompensacijos dydžiui, yra transporto priemonių rida ir savikaina. Kompensavimo dydžiai apskaičiuojami iš anksto formuojant savivaldybių biudžetus ir iš esmės jie nepriklauso nuo faktiškai suteikiamų paslaugų (keleivių ir keleivių kilometrų) masto, todėl vertinti tas dotacijas kaip sumą ar jos dalį, sudarančią atlygį už paslaugas ir turinčią įtakos galutinei paslaugos kainai, jokiu būdu negalima“, – argumentus pateikia J. Stolovickis.

Jei nuostolių, patirtų teikiant viešąsias paslaugas, kompensacijos būtų apmokestintos PVM, padidėtų savivaldybės biudžeto lėšų poreikis, o keleivių vežėjai turėtų daugiau šio mokesčio mokėti į valstybės biudžetą.

„Vien UAB „Vilniaus autobusai“ 2010 metais turėjo gauti 13,6 mln. Lt kompensacijų už nuostolius, patirtus teikiant viešąsias paslaugas. Jei tai būtų PVM objektas, įmonė būtų privalėjusi sumokėti valstybei apie 2,5 mln. Lt, tiek pat būtų didesnis savivaldybės biudžeto lėšų poreikis. Tačiau praėjusiais metais savivaldybė mums skyrė tik 800 tūkst. Lt kompensacijų. Tuo tarpu valstybei įmonė turėtų sumokėti 2,5 mln. Lt PVM,“ – sako UAB „Vilniaus autobusai“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis.

Keleivių vežėjai viliasi, kad bent šiuo atveju sveikas protas nugalės, ir kompensacijos už nuostolius, patiriamus teikiant viešąsias paslaugas, nebus apmokestintos PV mokesčiu. Antraip ir taip nelengva keleivinio transporto įmonių būklė taps dar sudėtingesnė.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka