LKVA nariai vėl rinkosi aptarti svarbiausių klausimų

vasario 18 07:13 2021 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika Lankytojai Patirtis

Vasario 17-ąją Lietuvos keleivių vežimo asociacijai priklausantys vežėjai vėl susitiko virtualiai aptarti aktualiausių klausimų. Svarbiausias jų – Susisiekimo ministerijos planuojamų priemonių LRV programos įgyvendinimui aptarimas.

Keleivių vežėjai diskutavo dėl priemonių plane numatytų siūlymų reformuoti tarpmiestinio ir vietinio susisiekimo sistemas, kad būtų užtikrintas patogus susisiekimas tarp regionų centrų ir regione.

„Priemonių plane pateikiama formuluotė tokia, lyg būtų iš anksto pasakoma, kad dabartinė sistema yra bloga, todėl ją būtina reformuoti. Turėtume klausti – kas dabar blogai, prašyti apibrėžti trūkumus ir numatyti tikslus, kokių ketinama siekti. Be to, labai svarbus klausimas – kiek tai gali kainuoti“, – sakė LKVA prezidentas Gintaras Nakutis.

Pasak bendrovės „Kautra“ generalinio direktoriaus Lino Skardžiuko, galbūt reikėtų naujų, bendrų žaidimo taisyklių visiems vežėjams. „Pavyzdžiui, derėtų apibrėžti, koks turėtų būti važiavimo dažnumas tarp skirtingų miestų priklausomai nuo atstumo ir keleivių skaičiaus. Jei tarp Vilniaus ir Kauno – 100 km, galbūt derėtų numatyti, kad transportas turėtų vežti keleivius dažniau, jei atstumai didesni – rečiau. Įsivaizduoju, kad tokios taisyklės būtų reikalingos, jų pasigendu. Taip pat pasigendu ir kokybinių rodiklių transporto priemonėms. Norėčiau pabrėžti: kol neatsakyta į klausimus, kaip bus reformuotas regioninis transportas, apie tolimojo susisiekimo reformas kalbėti nėra prasmės. Sunaikinę tolimąjį susisiekimą, regioninio tikrai neatgaivinsime“, – teigė L. Skardžiukas.

Bendrovės „Kauno autobusai“ atstovas Karolis Dekeris sakė, kad prieš bet kokių sprendimų priėmimą būtina atlikti nuodugnius tyrimus: „Visų pirma turėtų būti atsakyta į klausimą, kas negerai, numatyti viešojo transporto poreikį. Pavyzdžiui, Lenkija neseniai parengė Nacionalinį transporto modelį su realiais gyventojų judumo poreikiais, pagal jį kurs strategijas iki 2050-ųjų. Tik skaičiai leidžia prognozuoti, kokio susisiekimo šaliai reikia. Turime kalbėti ir apie tai, kad geresnės paslaugos ir kainuos daugiau. Be skaičių nieko nepadarysime. Kai juos turėsime, galėsime kalbėti ir apie tai, kokiu keliu ir kaip turime eiti“.

K. Dekeris siūlė prieš darant staigius veiksmus visų pirma įsigilinti į situaciją, ją suprasti: „Kompetentingos institucijos specialistai turėtų sukurti transporto modelį, tada žiūrėti, ką sako techniniai duomenys, komerciniai skaičiai, apibrėžti, kiek tai kainuos valstybei. Kol viso to nežinoma, neįmanoma suprasti, apie ką kalbama. Ketinama eiti bandymų keliu, išsyk griauti dabartinę sistemą, o tai gali ne tik labai brangiai kainuoti valstybei, bet ir turėti itin neigiamų pasekmių keleiviams“.

L. Skardžiuko teigimu, valstybės transporto politikos gairės turi būti ilgalaikės, šiuo metu sprendimai keičiasi pernelyg dažnai.

G. Nakutis taip pat siūlė pirmiausia išsiaiškinti reformos prasmę, tik paskui imtis permainų: „Negalime paneigti, kad yra ką gerinti, tik apie tai turime kalbėti, bet nieku gyvu negriauti dabartinės sistemos skubotai“. LKVA prezidentas paprašė keleivių vežėjus pateikti savo pasiūlymus priemonių planui dėl LRV programos įgyvendinimo.

Keleivių vežėjams ir toliau kyla daug klausimų dėl VRM atliktos regioninio viešojo transporto sukūrimo galimybių studijos. LKVA nariai kalbėjo apie tai, kad studijoje atlikta analizė neatsako į daugelį tiek vežėjams, tiek visuomenei kylančių klausimų. „Pasigendame atsakymo – ko nori keleiviai, kokiu atveju jie rinktųsi viešąjį transportą. Turime žinoti, ką norima keisti regionuose, būtina turėti ateities transporto modelį. Visų pirma, turėtume žinoti, ką reikia keisti, ką padaryti geriau. Kol kas nelabai aišku, kokie reformos tikslai“, – sakė bendrovės „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis.

Keleivių vežėjai aptarė ir kitus pastaruoju metu asociacijai aktualius klausimus.

Lina Jakubauskienė