Londono transporto sistema – sudėtinga, tačiau patikima

Milžiniškame mieste, kur gyvena daugiau nei aštuoni milijonai žmonių, susisiekimo problema gana aštri. Per piko valandas susiformuoja milžiniškos spūstys, kuriose tenka stovėti ne po vieną valandą. Tačiau miesto vadovai teikia prioritetą viešajam transportui – įvažiuoti į centrą savo automobiliu yra brangu. Viešojo transporto sistema puikiai išplėtota; po Londoną galima važinėti autobusais, traukiniais, tramvajais, metro ar upės transportu.

Patogiausi kelionės būdai

Pasak londoniečių, patogiausias kelionės būdas mieste – metro. Jei važiuoti tenka nedidelį atstumą, verta rinktis autobusą. Kelionė juo pigesnė, o kartais – greitesnė. Miesto gatvės tiesiog užtvindytos tradiciniais dviaukščiais autobusais. Intervalas tarp jų neturi būti didesnis nei dešimt minučių – tokia sąlyga numatyta konkurso sąlygose vežėjams parinkti.

Visas Londonas padalintas į šešias transporto zonas. Pirmoji zona – centras, antroji – aplink centrą esantis rajonas, trečioji – aplink antrąjį esantis regionas ir t. t. Metro ir traukinių kainos priklauso nuo kelionės ilgio. Kuo daugiau transporto zonų pravažiuojama, tuo kelionė kainuos brangiau.

Vienos kelionės autobusu kaina – 2,40 svaro. Tačiau įsigijus „Oyster“ kortelę, ji atsieis vos 1,40 svaro. Taigi šią kortelę rekomenduojama įsigyti ir atvažiavus vienai dienai į miestą. „Oyster“ galima įsigyti metro stotyse ar parduotuvėse. Už ją paliekamas trijų svarų užstatas, kurį galima atsiimti grąžinus kortelę.

Londone galima įsigyti ir nuolatinius bilietus, galiojančius dieną, savaitę, mėnesį ar ilgesnį laikotarpį. Štai dienos bilietas važinėti metro kainuoja 7,30 svaro. Bilietą būtina pažymėti tiek įeinant į metro, tiek iš jo išeinant.

Susigaudyti mieste bei susiplanuoti keliones padeda metro traukinių schemos. Tačiau dera žinoti ir tokias subtilybes: kokios spalvos metro linija važiuoja traukinys, tokios spalvos yra ir turėklai vagonuose. Įlipus ne į tą traukinį, galima gerokai nuklysti nuo kelio.

Londono mieste iš viso yra dvylika metro linijų. Jų linijos ir spalvos: BAKERLOO linija – ruda; CENTRAL (centrinė) linija – raudona; CIRCLE line – geltona; DISTRICT line – žalia; EAST LONDON (Rytų Londono) linija – oranžinė; HAMMERSMITH & CITY linija – rožinė; JUBILEE linija – sidabrinė (pilka); METROPOLITAN linija – purpurinė; NORTHER linija – juoda; PICCADILLY linija – tamsiai mėlyna; VICTORIA linija – šviesiai mėlyna; WATERLOO & CITY – žydra.

Informacija, kada atvyks vienas ar kitas traukinys, skelbiama švieslentėse tiesioginiu laiku. Pasak vietos gyventojų, jie dažnokai vėluoja. Autobusų schemas galima rasti autobusų stotelėse.

Naktimis Londono metro ir traukiniai nevažinėja, tačiau po miestą galima pasivažinėti naktiniais autobusais. Jų maršrutai skiriasi nuo dieninių, jie pažymėti N raide. Naktiniai autobusai stoja tik parodžius signalą sustoti. Taip pat ir norint išlipti – reikia būtinai spausti mygtuką.

Londone autobusu galima nusigauti į bet kurią miesto vietą. Čia yra dviejų tipų autobusų stotelės – nuolatinės ir privalomos; pirmosios yra baltos su raudonu apvadu, antrosios – raudonos su baltu apvadu.

Privalomose stotelėse autobusas visada sustos, nebent jis būtų pilnas. Kad jis sustotų kitose stotelėse, tenka paspausti mygtuką. Taip pat autobusas sustos stotelėje, kuri yra pažymėta raudonai su baltu apvadu tuomet, kada joje stovintis keleivis duos signalą kilstelėjęs ranką.

Vaikams iki keturiolikos metų kelionė autobusu nekainuoja, o 15-16, turint specialią „Oyster“ kortelę su nuotrauka, galima važiuoti nemokamai. Gerokai pigiau vaikams važiuoti ir metro. Taip pat galioja ir nuolaidų sistema studentams. Nesusimokėjus važinėti Londono viešuoju transportu nepatartina; bauda už važiavimą be bilieto autobusu – 20 svarų sterlingų, o metro gali siekti net iki tūkstančio svarų.

Mieste galima pasivažinėti ir tramvajumi, kurie Londono gatvėmis važinėja jau nuo 1861-ųjų. 2000-aisiais jie atnaujinti. Tramvajų sistemą sudaro: „Tramlink“ – trijų maršrutų sistema, kuri yra pietiniame Londone, „Croydon“ rajone. „West Lindon tram” (vakarų Londono tramvajus) driekiasi nuo „Shepherd’s Bush“ iki „Uxbridge”. „Cross river tram” yra Centriniame Londone ir važiuoja nuo „King’s Cross” ir „Camden” iki „Peckham” ir „Brixton”.

Viešojo transporto įmonėje

Visas Londono viešasis transportas yra privatus, tačiau jį administruoja miestui priklausanti kompanija „Transport for London“. Maršrutams ar maršrutų grupėms skelbiami konkursai, kuriuose gali dalyvauti tam tikrus nustatytus reikalavimus atitinkantys vežėjai.

Londone teko lankytis vienoje iš viešojo transporto įmonių – „Metroline“, eksploatuojančioje apie 1,7 tūkst. transporto priemonių Londono regione.

„Metroline“ – viena iš 22 operatorių mieste, antroji pagal dydį. Laimėję kontraktus, vežėjai su „Transport for London“ pasirašo sutartis teikti paslaugas penkeriems metams. Jei paslauga kokybiška, jos pratęsiamos dar dvejiems metams. Jei vežėjas dalyvauja konkurse vežti keleivius keletu maršrutų, taikiamos nuolaidos. Paprastai laimi tas, kuris pasiūlo mažiausią vežimo kainą. Pelnas lieka „Transport for London“, o vežėjui mokama už nuvažiuotus kilometrus.

Didžioji dalis „Metroline“ eksploatuojamų autobusų – dviaukščiai, pagaminti „Alexander Denis“, „Volvo Wright“, „Scania“, MAN. Transporto priemonių ilgis – 10,475 metro. Pasak įmonės vadovų, toks ilgis numatomas dėl specifinės Londono kelių sistemos. Didžioji dalis transporto priemonių atitinka Euro 4 ir Euro 5 standartų reikalavimus, tačiau dar esama ir Euro 3 reikalavimus atitinkančių autobusų. 2013-ųjų birželį į miesto gatves išleido naują hibridinį autobusą, kurio kūrimo procesas truko dvejus metus.

Šiemet įmonė įsigijo 32 naujus autobusus, dar 22 turi atvykti lapkritį. Kasmet stengiamasi atnaujinti maždaug 10 proc. transporto priemonių parko.

„Metroline“ registruota Singapūre, ji yra antroji pagal dydį viešojo transporto įmonė pasaulyje, teikianti paslaugas įvairiose pasaulio šalyse, taip pat ir Škotijoje bei Airijoje.

Įmonė privatizuota 1994-aisiais, iki tol ji buvo valstybinė. Apie 95 proc. viešojo transporto yra privatus visoje Didžiojoje Britanijoje.

2012-aisiais įmonė vežė 282 milijonus keleivių, po 170 tūkst. per dieną. Įmonėje dirba 5 tūkst. darbuotojų, iš jų – 4 500 vairuotojų.

„Metroline“ veža keleivius 98 maršrutais. Pasak įmonės vadovų, privalu suteikti 99 proc. sutartyje numatytų paslaugų, antraip vežėjams numatytos nemenkos baudos. Vežėjai nebaudžiami, jei sąlygos nevykdomos dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių – tai gali būti avarijos, spūstys, techniniai nesklandumai. Autobusai taip pat privalo nuvažiuoti 98 proc. ridos, kuri numatyta kontrakte.

Mieste dirba ne tik Didžiosios Britanijos kompanijos, bet ir užsienio kompanijos: vokiečiai, olandai, prancūzai, australai.

Pasak įmonės vadovų, investicijos į transporto priemones, infrastruktūrą atsiperka tuo atveju, jei dirbama ne trumpiau nei dvylika metų. Kai konkursai skelbiami kas penkerius metus, vežėjai gali patirti nuostolių. Štai vos prieš pora savaičių „Metroline“ prarado keturis maršrutus, liko 45 nereikalingos transporto priemonės, teko pirkti 22 naujus autobusus. Tai – papildomos investicijos, kurių miestas nekompensuoja.

Pasak „Metroline“ vadovų, norint dalyvauti konkursuose vežti keleivius Londono mieste, vežėjams tenka įrodyti, kad jie turi reikiamą finansinį pagrindą, gali garantuoti važiavimo intensyvumą, turi tam tikrą kiekį transporto priemonių bei tinkamą infrastruktūrą bei ministerijos patvirtintą vežėjo licenciją. Įmonės vadovai turi turėti tam tikrą kompetenciją. Transporto priemonės negali būti senesnės nei 14 metų.

Eismo tvarkaraščius sudaro „Transport of London“. Vežėjams nurodoma, kada autobusai turi atvykti ir išvykti, o jų intervalai neturi didesni nei 10 min. Už nuvažiuotą mylią vežėjams mokama nuo 5 iki 8 svarų.

Šiokį tokį pavydą lietuvaičiams turėtų sukelti ir autobuso vairuotojo atlyginimas – jis siekia apie 30 tūkstančių svarų per metus. Nepaisant to, apie 20 proc. vairuotojų – atvykėliai iš Rytų Europos. Pasak įmonės vadovų, tarp jų esama ir lietuvių.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos